Kaip atpratinti čiulpti nykštį

Sigita Žilinskienė
2020-07-30

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Keli lengvi žingsniai norint, kad Jūsų vaikas nebečiulptų nykščio

Taip jau nutinka… Kartais atrodo, kad Jūsų vaikui čiulpti nykštį patinka labiau, nei priglausti mėgstamiausią žaisliuką ar savo mylimą antklodę, kai norisi jaukumo.  Jis čiulpia nykštį prieš užmigdamas, žiūrėdamas televizorių, kai išsigąsta, kai nusiminęs.  Ir galbūt iki šiol Jūs to nematėte kaip problemos, nes jis tai darydavo tik keletą minučių, norėdamas nusiraminti, tačiau dabar galvojate, kad jau atėjo laikas atsikratyti šio įpročio.

Nors Jūsų noras, kad vaikas liautųsi čiulpęs nykštį yra suprantamas ir normalus, tačiau prieš tai turėtumėte žinoti, kad kartais tai nėra tik blogas įprotis, turintis šalutinių neigiamų padarinių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidingų nuomonių:

  1. Mano vaikas vis tiek čiulps savo nykštį, kai jam bus 12 metų! Tikrai ne! Statistika rodo, kad mažiau nei 9% vaikų, kurie čiulpia nykščius, toliau tai daro būdami ir vyresni nei 5 metai, o didžioji dauguma nustoja tai daryti nuo 2 iki 4 metų. O tie vaikai, kurie vis dar čiulpia nykštį būdami 5 metų, nustoja tai daryti kai pradeda bendrauti su savo bendraamžiais ir nenori būti vieninteliai darželyje su nykščiu burnoje.
  2. Tai sugadins jos dantis. Tai gali būti ir tiesa, tačiau tik tada, kai vaikai sulaukia nuolatinių dantų, kurie išdygsta nuo 6 iki 8 metų. Vyresniems vaikams lėtinis nykščio čiulpimas gali pakeisti burnos ertmės formą.  Bet laimei, didžioji dauguma vaikų šio įpročio atsisakys anksčiau ir savarankiškai.
  3. Tiesa, kad vaikučiai, atradę nykštį, naudotis juo norėdami jaustis patogiau, saugiau, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad vėliau jie neišmoks susidoroti su stresu ir atrasti kitų savęs nuraminimo būdų.
  4. Daugelis tėvų nori, kad jų vaikas geriau naudotų čiulptuką, nes bet kada galima nuo jo atpratinti atėmus jį, nei čiulptų nykštį. Bet… daugelis tėvų tai sako, tačiau jo neatima gan ilgai! Jei čiulptukas padeda vaikui užmigti ar nusiraminti dienos metu, tuomet jį atimti iš vaiko tampa labai sunku. Daugelis tėvų leidžia čiulptukui naudotis ilgiau, nei planavo.

Taigi, nepaisant šių bendrų baimių, nėra teisingo ar neteisingo pasirinkimo, tai tėvų sprendimas leisti ar neleisti ir iki kada leisti vaikui čiulpti nykštį.  Čia taip pat, kai kurios motinos naudoja mišinukus, o kitos maitina krūtimi, arba kai kurie tėvai pasinaudoja atostogomis, o kiti ne. Bet jei nusprendėte, kad reikia nebeleisti vaikučiui čiulpti nykščio, štai keletas patarimų, kaip padėti vaikui šio įpročio atsisakyti.

Šie patarimai skirti vaikams nuo 3 metų.  Norint atsikratyti nykščio čiulpimo įpročio, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl vaikas jį čiulpia. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, kai kurie gali čiulpti nykštį tik prieš miegą, kiti – tik tada, kai jaučia nuobodulį, o dar kiti – kiekvieną pasitaikiusią progą!  Taigi nesvarbu kokia priežastis bebūtų, tai tampa įpročiu ir, kaip jau mes visi žinome, įpročių sunku atsikratyti.  Viena iš efektyvių priemonių yra atlygis.  Gauti atlygį, nedarant kažko (šiuo atveju nečiulpiant nykščio), kartais yra tai, ko vaikams ir reikia.

Bet pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kodėl ir kada vaikas pradeda čiulpti nykštį.

1 žingsnis. Pirmą savaitę užsirašykite kaskart, kai pastebėsite vaiko nykštį burnoje. Savaitės pabaigoje peržiūrėkite savo sąrašą ir pažiūrėkite, ar yra kokių nors tendencijų.  Ar jis visada čiulpia nykštį apie 16 val.  žiūrint jo mėgstamą laidą?  Ar jis čiulpia nykštį esant kitiems žmonėms, vaikams, nes jis nervingas ar drovus?

2 žingsnis. Nustatykite, dėl ko jis tai daro.  Pvz., Jei pastebite, kad kaskart, kai jam skauda, ​​jis pradeda čiulpti nykštį, tuomet galite daryti išvadą, kad nykštys jam padeda įveikti skausmą. Jei jis tai daro, kai žiūri televizorių, tuomet nykštys yra naudojamas esant atsipalaidavus.

3 žingsnis. Priminkite ir atitraukite: Dabar, kai žinote, kada ir dėl ko jis tai naudoja, galite pasiūlyti jam ką nors mainais už nykščio nečiulpimą.  Pvz., Jei jis ketina žiūrėti savo mėgstamą laidą, pasiūlykite jam tai daryti su vynuogių dubeniu, lai valgo, kol bus rodoma jo laida. Jei jis pradeda čiulpti nykštį, kai susižeidžia, ar užsigauna, pribėkite ir apkabinusi pabūkite ilgėliau, o po to greitai atitraukite dėmesį, pavyzdžiui, pradedant kažką žaisti kartu ar pasiūlant mėgstamą žaislą.

4 žingsnis. Galite pasiūlyti atlygį už dieną be nykščio čiulpimo.  Dienos pabaigoje galite padovanoti vaikui saldainiuką ar mažą žaisliuką, jeigu jam pasiseks visą dieną nečiulpti savo nykščio. Jei Jūsų vaikas yra jau pakankamai didelis, pasiūlykite, kad jis pats ateitų Jums pasakyti, kai tik norės čiulpianti savo nykštį.  Tai nebūtinai turi būti didelis gardumynas, tiesiog vienas saldainiukas ar guminukas kiekvieną kartą, kai jis pats pasipriešins potraukiui.

Naktiniai nykščio čiulpimai: Miegodami vaikai itin dažnai čiulpia nykštį, todėl Jums reikės rasti kitą alternatyvą, kuri nuramintų ir paguostų vaikutį. Užriškite juostelę aplink nykštį ar užmaukite lengvas pirštines, paaiškinkite kam to reikia, taigi, kai vaikas kiš nykštį į burną, jis prisimins apie išsikeltus tikslus. Taip pat galite nupirkti savo vaikui naują miego žaislą, kurio tekstūra yra tokia, kad jis, užuot čiulpęs savo nykštį, myluotų savo naują miego draugą.

Atminkite, kad blogų įpročių sunku atsisakyti ir tam reikia laiko bei padrąsinimo.  Nemanau, kad bausmės ar trankymas per pirštukus padės atsikratyti įpročio.  Jei vaikas yra pakankamai didelis, galite pasisodinti jį ir papasakoti apie įprotį, kurio sunkiai bandėte atsikratyti (pavyzdžiui, gerti kavą ar kramtyti nagus) ir paaiškinkite, kodėl norite, kad jis nustotų taip elgtis.  Jei galite sugalvoti pavyzdžių, kuriuose kažkokio blogo jau atsikratė Jūsų vaikutis, pateikite juos, sulauksite didesnės sėkmės.  Taigi, pavyzdžiui, jei nerimaujate dėl jo dantų, galėtumėte pasakyti, kaip būtų puiku, jei kitą savaitę futbolo nuotraukose jo šypsena būtų gražiausia.  Tai padės vizualizuoti procesą.  Kai Jūsų vaikas pamatys, kad yra ir kitų dalykų, kuriuos jis gali panaudoti norėdamas save nuraminti (priminti reikės daug kartų), jis nustos čiulpti savo nykštį, dar prieš tai, kai Jūs tą pastebėsite !

Kodėl mano vaikas keliasi 3 val. nakties?

Sigita Žilinskienė
2020-07-30

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Ar tai yra vystymosi etapas? Regresija? Ar jis dienos metu miega per daug, ar nepakankamai? Galbūt jis alkanas? Galbūt jam per karšta arba per šalta?

Tai dalis klausimų, kurie kyla tėvams, kai jų kūdikis pradeda keltis naktimis. Žinoma, tai gali būti bet kuris iš paminėtų dalykų arba net keli iš jų. Taigi kodėl taip vyksta, ir apie tai, apie ką tikriausiai jau žinote, kad kūdikio miegas yra be galo sudėtingas dalykas.

Kūdikių kūnai ir jų smegenys išgyvena reikšmingus pokyčius, ir kai tik atrodys, jog vienas dalykas jau kontroliuojamas, pasirodys naujas.

Akivaizdu, kad yra veiksnių, kuriuos galite valdyti. Tarkim, jei kūdikiui per karšta, galite atidaryti langą ar įjungti ventiliatorių, jei dygsta dantys, patepti dantenas atitinkamu tepaliuku ir laikinai išspręsti problemą. Tačiau dauguma tėvų susiduria su daug sudėtingesnėmis vaikų miego problemomis, kuomet neranda akivaizdžių sprendimų joms išspręsti.

Įsivaizduokite situaciją: 18 mėnesių vaikutis dienos metu būna daug gryname ore ir gauna pakankamai saulės spindulių, lengvai nusnūsta ilgam ir ramiam pietų miegeliui, tačiau, kai ateina laikas ruoštis naktiniam miegeliui, staiga jis būna kupinas energijos ir nori žaisti. Pasakius, jog atėjo laikas miegoti, jis labai nusimina ir bandymas užmigdyti tampa tikra kova. Kai jis pagaliau užmiega, tai kelis kartus prabunda naktį ir niekada nemiega ilgiau nei 5:30 ryto.

Taigi kas vyksta, kur problema? Ar kūdikis per daug miega dienos metu?

Taip, tai gali būti ir tai. Pagalvokime, jei mes, suaugę būtume nusnūdę 3 valandas po pietų, yra didelė tikimybė, kad tą naktį mums būtų sunku užmigti ir miegoti. Tačiau su vaikais beveik visada būna atvirkščiai. Tai, ką matome iš kūdikio elgesio pagal pateiktą situaciją, jam reikia ne mažiau miegelio, o atvirkščiai – daugiau.

Kad suprastumėte šį priešpriešinį teiginį, pirmiausia šiek tiek paaiškinsiu, kaip veikia visa miego sistema.

Maždaug prieš tris valandas iki mūsų natūralaus pabudimo, mūsų kūnas pradeda išskirti hormoną, vadinamą kortizoliu. Kortizolis yra stimuliuojantis hormonas, taip pat gaminamas streso metu, siekiant pakelti širdies ritmą ir stimuliuoti nervų sistemą (kitaip sakant, padeda greitai sureaguoti situacijose ir veikti, kurios galbūt mums būtų mirtinos, kaip, pavyzdžiui, pabėgimas nuo meškos), bet ryte jis reikalingas tam, kad mus prikeltų. Galvokite apie jį kaip apie kofeiną, kurį duoda motina gamta.

Ir jei kortizolis yra mūsų rytinis kavos puodelis, melatoninas yra mūsų vakarinė taurė vyno ar šilto pieno puodelis. Kai saulė leidžiasi, mūsų kūnas atpažįsta nakties pradžią ir pradeda gaminti šį malonų miegą sukeliantį hormoną, kuris padeda mums užmigti ir miegoti iki ryto, kai visas procesas prasideda iš naujo. Melatoninas padidėja, kitaip sakant prasidedamas gaminti vakare, kai pamatome besileidžiančią saulę.

Tačiau ši, gražiai sukurta sistema nėra tobula ir yra gan lengvai supainiojama. Taigi situacijoje, kurią aprašiau anksčiau, štai kas vyksta…

Kūdikis dienos metu gerai miega, o tai yra nuostabu ir jis daug laiko praleidžia lauke, todėl jo kūnas yra pasirengęs išskirti melatoniną, kai prasideda vakaras. Taigi kodėl įvyksta tas energijos pliūpsnis prieš pat miegą?

Ogi kai kūdikio kūnas pradeda gaminti melatoniną, yra nedidelis laiko tarpas, kai kūnas tikisi, kad kūdikis eis miegoti. Galų gale, jis yra kūdikis. Dėl ko jam nemiegoti? Jis gi nerašo bakalauro ir dar neatradęs interneto platybių.

Tačiau praleidus tą laiko tarpą, smegenys instinktyviai nusprendžia, kad kažkas ne taip, kad ir kokia bebūtų priežastis, kūdikis negali miegoti (išgyvenimo instinktas). Kūdikio sistema pradeda išskirti kortizolį ir dėl to vėl pasireiškia žaismingumas ir energijos gausa. Trumpai tariant, kūdikis praleido tą laiko tarpą skirtą užmigti ir dabar jam bus sunku tai padaryti, tačiau jo elgesys rodo ne ką kitą, o norą miegoti.

Taigi, ką visa tai turi bendro su baisiu pabudimu 3 nakties?

Štai, kas atsitinka… Darydami prielaidą, kad Jūsų kūdikio cirkadinis ritmas planuoja prabudimą 6 val. ryto, jo kūnas pradeda išskirti kortizolį tris valandas prieš šį numatytą laiką. Taigi šiuo metu melatonino gamyba nutrūksta. Kūdikis pasiekia miego ciklo pabaigą apie 3 val. Jis pasiekia tai „šiek tiek pabudusios“ būsenos, ir pradedamas šiek tiek stimuliuoti, o natūralių raminamųjų jau nebėra. Taigi, neturėdamas savarankiškų miego įgūdžių, kūdikis tikriausiai visiškai pabus ir bus gan sunku vėl užmigti.

Taigi dabar į klausimą, kaip tai išspręsti, galiu atsakyti taip:

Nors nėra galimybės greitai pakoreguoti kūdikio hormonų gamybos grafiką, tačiau Jūs tikrai galite jam padėti.

  1. Leiskite kuo daugiau laiko lauke dienos metu. Natūrali dienos šviesa yra didžiausia pagalbininkė gaminant melatoniną nakties metu.
  2. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad vaiko kambaryje būtų kuo tamsiau, kaip tamsią naktį ir bent valandą prieš miegą išjunkite ryškų apšvietimą namuose. Saulėlydžio modeliavimas padės įjungti melatonino gamybą ir jo bus pakankamai prisigaminę, kai reikės gultis miegoti. 
  3. Taip pat valandą prieš miegą venkite bet kokio televizoriaus, telefono, planšetinio kompiuterio ar kito elektroninio ekrano. (Pageidautina dar ilgiau), nes šie įrenginiai skleidžia mėlynos šviesos šviesą, kurį paskatina kortizolio gamybą, kai jis mažiausiai yra reikalingas.
  4. Tačiau svarbiausias būdas įtakojantis kūdikio miegą per naktį yra nuspėjamos, nuoseklios miego rutinos sudarymas ir  išmokymas įgūdžių, reikalingų savarankiškai užmigti.

Tiesa yra ta, kad niekada niekas neišvengs naktinio prabudimo. Mes visi prabundame naktį, nepriklausomai nuo amžiaus. Mes, suaugę, tiesiog galime ramiai įvertinti situaciją, kai prabundame tamsoje, suprantame, kur esame, pamatome, kad vis dar yra naktis, ir grįžtame miegoti. Dažniausiai to net neprisimename ryte.

Taigi, nors mes ir negalime užkirsti kelio kūdikiui pabusti naktį, galime saugiai ir veiksmingai padėti jam išmokti atpažinti, kad jis yra saugus, pažįstamoje teritorijoje, vis dar pavargęs ir toliau pats grįžtų miegoti.

O jeigu Jums reikia pagalbos mokant Jūsų vaikutį savarankiško miego įgūdžių, parašykite man arba rezervuokite laiką nemokamam pokalbiui.

5 pagrindiniai kūdikių miego mitai

Sigita Žilinskienė
2020-07-30

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Aš, be abejo, kaip ir dauguma mamų, gerai atsimenu tą akimirką, kai pagimdžiau savo pirmąjį vaikutį. Mane iš karto užplūdo meilės ir dėkingumo jausmai.

Tada, maždaug po dešimties ar penkiolikos sekundžių, mane pradėjo „bombarduoti“ patarimais, pasiūlymais ir informacija.

Žinoma, visa tai buvo skirta man tik su geriausiais ketinimais, norint padėti, patarti, tačiau kai prisimenu ir susimąstau, viso to buvo tikrai per daug. Net nesuskaičiuočiau, kiek kartų išgirdau žodžius: „Jūs turėtumėte“, „Norėsite“ ir „Jūs turite“. Jei nėra tokio skaičiaus kaip „kajilijonas“, jis turėtų būti sukurtas specialiai tam, kad būtų galima įvertinti pasiūlymų skaičių, kuriuos nauja mama gauna pirmaisiais motinystės metais.

Nėra tokio dalyko kaip mama tik tam tikru metu. Šios pareigos yra visai darbo dienai, nesvarbu, ar esate mama, kuri visuomet būna namuose, ar dirbanti mama. Jūs apie savo vaikus galvojate 24 valandas per parą nepriklausomai ką darote, kuom užsiimate. Taigi nenuostabu, kad turite atrinkti ir susisteminti visą informaciją, kurią randate internete, kuria dalinasi Jūsų mama ar anyta. Žinoma, dalis šios informacijos bus tiesa, tačiau kita dalis kartais net labai klaidinanti. O užverdančios diskusijos kartais primena politikos debatų areną, kur kiekvienas turi savo tvirtą tiesą.

Taigi šiandien noriu sutelkti dėmesį į savo kompetencijos sritį, tai yra miegą, ir pabandyti išsklaidyti kelis populiaresnius mitus, kuriuos skaičiau tėvų forumuose, girdėjau iš mamų, su kuriomis kalbėjau.

  1. Jei kūdikis ilgai miegos dienos metu, naktį dažnai kelsis.

Ne visai taip, išskyrus tam tikrus atvejus. Jei Jūsų mažylis miega praktiškai visą dieną ir visą naktį, Jums tikriausiai nereikės rūpintis jo pietų miegeliais. Naujagimiams reikia ypač daug miego. Tiesą sakant, maždaug iki 6 mėnesių nerekomenduoju Jūsų mažyliui būti budriam ilgiau nei 2–2,5 valandas. Naujagimių budravimo laikas 45 minutės – 1 valanda.

Jeigu kūdikis dažnai keliasi nakties metu, dažniausia to priežastis yra pervargimas. Dažnai manoma, kad nuvargęs kūdikis ilgiau išmiegos naktį neprabusdamas nei tas, kuris gerai miegojo dienos metu, tačiau yra priešingai. Priežastis kodėl taip nutinka, yra „pervargimas“, ir tai, kad kūdikis praleido „nuvargimo“ fazę, o jų kūnai tuomet grįžtą į „aktyvumo“ fazę, kuri neleidžia jiems užmigti. Kūdikis, kuris dienos metu miegojo pakankamai gerai, daug rečiau keliasi naktį.

Priklausomai nuo kūdikio amžiaus ir dienos miegelių ilgio, vidutiniškai iki 6 mėnesių kūdikiai išmiega apie 5 valandas dienos metu.

  1. Miegas yra natūrali būsena ir jo negalima išmokti.

Miegoti yra visiškai natūralu. Atsibusti ir vėl užmigti net kelis kartus per naktį, nepriklausomai nuo amžiaus yra normalu. Taigi, Jūs negalite išmokyti vaiko miegoti. Tačiau ką jau galite išmokyti, tai savarankiškai užmigti.

Tipiškam „blogam miegaliui“ ne ką mažiau reikia miego. Kai prabudęs jis vėl nori užmigti, jam reikalinga pagalba iš šono, kad tai galėtų padaryti.  Kai tik Jūsų mažylis išmoks užmigti be pašalinių pagalbos, tuomet jis be jokių didesnių pastangų ir Jūsų pagalbos sujungs miego ciklus pats, ir tai yra ta didžioji „miegojimo per naktį“ paslaptis.

  1. Kūdikiai patys diktuoja savo miego grafiką.

Teiginiai, kad kūdikių fiziologija yra tokia nepriekaištinga ir natūraliai užprogramuota reguliuoti savo paros tvarkaraštį, yra juokingi ir klaidinantys. Nesu nusiteikusi prieš Motiną Gamtą, tačiau ji neduoda mums savarankiško kūdikio, galinčio iš karto lakstyti, kaip tai gali gyvūnai.

Mūsų kūdikių vystymuisi reikalinga didžiulė tėvų priežiūra ir pagalba, o jų miego ciklai yra visiškai išbalansuoti ir tokie dažniausiai lieka gan ilgam laikui, jei paliekami nereguliuojami. Užtenka tik pusvalandžio, kad jie praleistų savo natūralų miego ciklą ir padidėtų kortizolio gamyba, kuri padidina vaikučio energiją, taip neleisdama jam užmigti ir greitai viskas tampa nebekontroliuojama. Taigi, kad ir kaip norėtųsi tikėti, kad kūdikiai užmigs greičiau pavargę, deja, tai neveikia. Tai nereiškia, kad visiškai turėtume ignoruoti jų kūno kalbos užuominas, tačiau neturėtumėte pasikliauti vien tik jomis.

  1. Miego mokymai sukelia stresą kūdikiui ir gali turėti įtakos tėvų ir vaiko prisirišimui.

Tikrai ne. Ir tai, ne todėl, kad man taip patogu šnekėti. Remiantis 2016 m. atliktu Amerikos pediatrų akademijos aštuonių geriausių tyrėjų tyrimu, elgesio intervencija (A.K.A miego mokymai) įrodė, kad „miego mokymai teikia didelę naudą miegui, o neigiamų pasekmių į stresą, neigiamos įtakos tėvų ir vaikų prisirišimui ar poveikio vaiko emocijoms ir elgesiui nėra. “

  1. Kūdikiai nėra „sukurti“ miegoti naktį.

Palikdama savo religinius įsitikinimus šone, aš manau, kad visi galime sutikti, kad jei kūdikiai buvo kažkaip kažkieno „sukurti“, tai tas, kas juos sukūrė, paliko daug vietos jų reguliavimui. Tikėjimas, kad Jūsų vaiko fiziologija diktuoja jo miego grafiką, valgymo įpročius, elgesį ar bet kurį kitą auklėjimo aspektą, yra pasmerktas žlugti.

Ar Jūsų vaikutis yra sukurtas suvalgyti kilogramą guminukų? Tikrai ne. Bet ar jis tiek suvalgys, jei Jūs nesikišite? Be abejonės, taip. Ar Jūsų kūdikis yra sukurtas išvengti plėšrūnų? Tikrai ne, nors jam Sibiro tigras gali atrodyti ir miela katytė, tačiau vargu ar Jūs leisite jam būti šalia.

Mūsų mažyliams reikalinga mūsų patirtis ir autoritetas, kad jiems būtų lengviau mokytis pirmaisiais jų gyvenimo metais ir, ko gero, dar dešimtmečius po to. Tai ypač aktualu kalbant apie jų miegą. Kai kurie kūdikiai, žinoma, jau gimę yra puikūs miegaliai, tačiau nepasitikėkite patarimais tų, kurie Jums sako, kad kūdikiai turėtų diktuoti savo paros tvarkaraščius patys. Jūs esate atsakingi už juos, nes geriausiai žinote ko jiems reikia, nors kartais gali taip ir neatrodyti…

Akivaizdu, kad yra daug daugiau mitų ir klaidingų nuomonių apie kūdikius ir jų miego įpročius, tačiau tai yra keletas svarbiausių faktų.

Atminkite, kad socialinėje žiniasklaidoje ir svetainėse yra begalė įrašų, kuriuose pateikiami faktai be įrodymų ir tyrimų, visgi jei jau randate kažkokius teiginius, nepatingėkite „pasigooglinti“ ir pasitikrinti jo patikimuose šaltiniuose, tokiuose kaip Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos pediatrijos akademija, Nacionaliniai sveikatos institutai, Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba ir kitos nacionalinės vaikų sveikatos organizacijos yra puikūs informacijos šaltiniai, kuriais galite pasitikėti ieškodami atsakymų į klausimus apie savo kūdikio sveikatą.

Ir jei norite gauti daugiau informacijos apie miego naudą ar išspręsti savo vaikučio miego bėdas, parašykite man arba rezervuokite laiką nemokamam pokalbiui.