Gali būti, kad miego mokymai ir frazė „išmokysiu savo kūdikį miegoti“ Jums sukelia labai daug dvejonių. Viena vertus, Jūs žinote – miegas yra būtinas kiekvienam Jūsų šeimos nariui. Sutinkate su vaikų gydytojais, kad miegas yra gyvybiškai svarbus kūdikio vystymuisi ir gerovei. Taipogi, esate 100 procentų įsitikinę, kad Jūsų mažyliui reikia šiek tiek pagalbos, jog galėtų geriau miegoti, ir esate pasiryžę padėti įveikti šią kliūtį.

Ir, kita vertus, Jūs dėl to baisiai nervinatės.

Beveik visi tėvai, su kuriais dirbau, pradžioje labai labai nerimavo. Jie žinojo, kad yra problema, kurią reikia išspręsti, buvo pasiryžę tam sprendimui, tačiau net ir turėdami visus įrodymus, kad tai yra saugus ir veiksmingas procesas, jie vis tiek jautėsi kaip ant adatų.

Nes yra vienas didelis skirtumas, tiesa? Yra visi kūdikiai, ir yra Jūsų kūdikis. O kalbant apie Jūsų kūdikį, tyrimai ir įrodymai negali nusverti Jūsų susirūpinimo, kad galbūt darote ką nors ne taip. Ypač jei atrodo, kad Jūsų mažylis ne iš karto prisitaiko prie naujos tvarkos.

Taigi, kas čia vyksta? Ar tai motiniškas instinktas? Ar nesąmoningai nujaučiate grėsmę savo kūdikiui? Ar motina gamta bando Jums pasakyti, kad nereikia mokyti kūdikio miegoti?

Tai paaiškina keli dalykai.

Visų pirma, šiuo metu tikriausiai nebeatsimenate, kada paskutinį kartą išsimiegojote. Jei Jūsų kūdikis nemiega, tai beveik garantuota, kad Jūs taip pat nemiegate, ir tai gali pakenkti Jūsų emocinei savijautai.

Miego trūkumas stimuliuoja smegenų dalį, vadinamą migdoliniu kūnu – jis kontroliuoja kelias Jūsų tiesiogines emocines reakcijas.

Pagal 2007 m. atliktą bendrą Harvardo medicinos mokyklos ir Berklio universiteto tyrimą: „…miego trūkumas netinkamai moduliuoja žmogaus emocinę smegenų reakciją į neigiamus aversinius dirgiklius“.

Arba, paprastai tariant, greičiausiai per daug reaguosite, kai kažkas klostysis blogai. Taigi, kai, tarkime, Jūsų kūdikis pradės verkti, Jūs būsite mažiau linkusi galvoti: „Įdomu, ko jam reikia“, ir daug labiau linkusi galvoti, pavyzdžiui, „Aš esu visiškai nevykusi mama“.

Taip nutinka po vienos nakties miego trūkumo, todėl galite įsivaizduoti, ką gali sukelti lėtinis miego trūkumas, trunkantis kelias savaites ar net mėnesius. Galbūt Jūs tai patiriate dabar. Dėl to žmogus jaučiasi bejėgis, nevykęs ir apimtas nerimo.

Taigi, dalinai nerimas ir jaudulys atsiranda dėl miego trūkumo. Pažvelkime į kitą pagrindinę priežastį, kodėl šis mokymo procesas gali būti toks gąsdinantis –  tai mažylio verkimas.

Ar Jūsų vaikas verks, kai mokysite jį miegojimo įgūdžių? 

Štai tiesus atsakymas: taip, labai tikėtina. Beveik nėra abejonės, kad Jūsų kūdikis verks, kai prieš miegą įgyvendinsite naujas taisykles.

Ar Jūsų mažylis taip pat verks, kai pirmą kartą paliksite darželyje? Taipogi labai tikėtina,  tikimybė maždaug 95 iš 100.

Ar Jūsų kūdikį užklups didžiulės emocijos, kai išjungsite jo mėgstamą animacinį filmuką, kai pirmą kartą paragaus aštraus maisto, ar kai jam pasakysite nevalgyti smėlio?

Galite tuo net neabejoti. Ir nors žinosite, kad tokiose situacijose jam negresia joks pavojus, vis tiek jausite, kaip Jūsų širdis sprogsta, kai girdite savo kūdikio verksmą.

Jei pažvelgsime į tai objektyviai, pamatysime, kad yra tikroji priežastis, kodėl verkiančio kūdikio garsas sukelia mums tokį jausmą – ir tai ne dėl realaus poreikio labai skubiai reaguoti. Daktaras D. Poeppelis, Niujorko universiteto psichologijos ir neuromokslų profesorius, nustatė, kad verkiančio kūdikio garsas nuo kitų aplinkos triukšmų skiriasi tuo, kas vadinama „amplitudės moduliacijos dažniu“ – tai parodo, kaip dažnai keičiasi garso stiprumas.

Verkiančių kūdikių, kaip ir automobilių signalizacijų ar policijos sirenų moduliacijos dažnis yra apie 100 kartų per sekundę – palyginus įprasto kalbėjimo dažnis svyruoja tarp 4 ar 5.

Atlikęs eksperimentinius magnetinio rezonanso tyrimus, skirtus stebėti žmonių smegenis, kai jie klausosi įvairių garsų, D. Poeppel nustatė, kad kūdikių verkimas turi unikalią savybę sukelti aktyvumą… na turbūt atspėsite, migdoliniame kūne.

Galėčiau padėti atlikti meditacijos praktiką ir gilaus kvėpavimo pratimus, kurie padėtų nuraminti Jūsų nervus prieš pradedant mokyti Jūsų kūdikį gyvybiškai svarbių miego įgūdžių. Tiesą sakant, tai puiki idėja, bet spėju jog jau žinote, kas Jums geriausiai tinka panašiais atvejais. Manau didžiausia pagalba yra padėti Jums suprasti, kad Jūsų smegenys, nors ir turi tikrai gerų “ketinimų”, supainioja Jus. Verčia Jus galvoti, kad Jūsų kūdikiui labai reikia kažko, ko jam nereikia. Bando priversti Jus nedelsiant reaguoti į situaciją, nes negali įvertinti ilgalaikio tikslo, kurio siekiate.

Kaip ir su daugeliu instinktyvių įpročių, su šiuo įpročiu lengviau susidoroti, kai galime įvertinti ne tik tai, ką jaučiame, bet ir žinome mokslinį pagrindą, kodėl jaučiame tai, ką jaučiame. Būtent todėl norėjau suteikti Jums šį esminį įrankį – žinojimą, prieš imantis iššūkio padėti Jūsų kūdikiui išmokti miegoti visą naktį.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Žinau, kad tikriausiai teko girdėti panašų pokalbį: 

„Mano mažylis ryte atsibunda labai anksti!”

Ir duodamą šioje situacijoj visai netinkamą patarimą: 

„Tu turėtum guldyti jį vėliau, tokiu būdu jis ir atsikels vėliau!”

Jei kada teko susidurti su ankstyvu kūdikio pabudimu ryte, tikriausiai jau gavote tokį patarimą. O gal neteko susidurti, bet turite naujagimį, kurį vakare guldote vėliau, kad ryte galėtumėte pamiegoti iki 8 ar 9 valandos ryto? Galbūt apskritai nesate tikri dėl rekomenduojamo ankstesnio mažylio guldymo nakties miegui – ar tada reikės labai anksti keltis? 

Nors atrodo natūralu, jog vėliau paguldžius mažylį, jis ryte miegos ilgiau, tai paprastai turi priešingą efektą ir tik atima iš mūsų vaiko galimybę gerai išsimiegoti naktį.

Taip pat reikia pastebėti, kad labiausiai atkuriantis miegas vyksta iki vidurnakčio, todėl svarbu kuo anksčiau pradėti naudoti šią teigiamą miego savybę.

Tiesą sakant, tyrimai parodė, kad 18-os mėnesių vaikai, kurie vakarais buvo guldomi vėlai, turėjo didesnę motorinių, kalbos ir socialinių sutrikimų riziką. Vėlyvas miego laikas taip pat gali turėti įtakos mokyklinio amžiaus vaikams vėlesniame gyvenime ir taip pat turėti įtakos rezultatams mokykloje. Be kognityvinės raidos, vaikai, kurie eidavo miegoti vėliau, taip pat įgaudavo prastesnius mitybos įpročius bei turėdavo padidintą tikimybę didesniam kūno masės indeksui nei tie vaikai, kurie miegoti ėjo anksčiau.  

Kas tai yra ankstyvas naktinis miegas?

Dauguma vaikų jaučiasi geriausiai, eidami miegoti tarp 18 ir 20 val. Nors, taip, yra mažylių, kurie neabejotinai galėtų sėkmingai eiti miegoti vėliau, tačiau dauguma, ypač vyresnių nei 12 savaičių, šiame lange bus geriau pasiruošę miegui ir užmigti jiems seksis lengviau. 

Optimalaus ėjimo miegoti metu, tarp 18 ir 20 val., mažylių kūnai natūraliai pajunta cirkadinį ritmą, padidėja melatonino, dar vadinamo miego hormono, gamyba. Įsivaizduokite tai kaip natūralų būdą, kai kūnas pradeda nurimti ir būna puikiai nusiteikęs miegui.

 Jei mažylis eina miegoti vėliau nei šiuo laiku, vakare gali pasireikšti pervargimas, o dėl to padidėja kortizolio gamyba. Tada atrodo, kad Jūsų vaikas nebėra pavargęs, ir tas nuveda prie hiperaktyvumo, kaprizingumo ir emocinio reguliavimo praradimo.  

Jei keliatės anksti ryte ir šiuo metu einate miegoti vėliau nei 18-20 val, raginu pažvelgti į savo vaiko miego įpročius ir per ateinančias kelias savaites pradėti keisti miego laiką į ankstesnį. Nustebsite, kad mažylis vis tiek pabus tuo pačiu metu, jei ne VĖLIAU, tačiau bendrai naktį išmiegos ilgiau ir gaus daugiau atkuriančio gilaus miego.  

Jums taip pat reikia įvertinti:

1. Šviesa – ar kambaryje visiškai tamsu (t.y. ar naudojamos labai tamsios užuolaidos ir ar nėra naktinės lempelės).
2. Triukšmas – ar kas nors namuose atsibunda ir skleidžia triukšmą, kuris gali pažadinti kūdikį (net ir mažiausias triukšmas gali pažadinti kūdikį, kuris įprastai atsibunda tarp 5.00-6.30 val.).
3. Momentinis pasitenkinimas – ar iš karto išimate kūdikį iš lovelės? Ar kūdikis vis dar turi pabudau – pavalgiau asociaciją? 
4. Maistas – ar kūdikis per dieną gauna pakankamai maisto.
5. Nuoseklumas – ar su ankstyvu pabudimu elgiatės taip nuosekliai kaip tik įmanoma.
6. Aktyvumas/Laikas lauke – ar mažylis per dieną gauna pakankamai fizinio aktyvumo, kad einant miegoti būtų pavargęs (bet ne pervargęs). 
7. Ekrano laikas – visada įsitikinkite, kad tarp ekrano / televizoriaus laiko ir laiko miegoti yra 1 valandos pertrauka, dar geriau 2 valandos.
8. Tinkamas budrumo langas – ar kūdikis per daug / per mažai būdrauja dienos metu. Ar kūdikis eina miegoti pervargęs, ar nepakankamai pavargęs?
9. Temperatūra – gal patalpoje per karšta/šalta? Ar kūdikis atsibunda ir jam sunku vėl užmigti, nes jam per šalta ar per karšta?
10. Ar mažylis miega ne per trumpus/ne per ilgus pietų miegelius?

 

---

Jei Jums reikia pagalbos nustatant, koks turėtų būti mažylio tvarkaraštis, kokie įpročiai įtakoja ankstyvus pabudimus, aš tam ir esu! Susisiekite, užsiregistruokite skambučiui. Aš čia, kad padėčiau!

 

Artėjant laiko persukimui mes planuojame, kaip reikės “pasukti” ir vaikučio miego grafiką. Tokiais atvejais, kaip ir dauguma miego specialistų, rekomenduoju grafiką keisti palaipsniui, pradedant slinkti miegelio laiką likus porai savaičių iki numatyto persukimo, arba gyventi taip kaip gyvenote ir pokyčius daryti jau po laiko persukimo. Jeigu miegelio laikas tik truputį pasislenka kas kelias dienas, vaikučiai lengviau prisitaiko prie naujo grafiko.

Tačiau kai kalba eina apie vaikus, lankančius darželį, mokyklą, ar dėl kitų priežasčių turinčius tam tikrą grafiką, laipsniškas dienotvarkės pakeitimas netinka.

Taigi, čia keletas patarimų, kad vaikučiai kuo greičiau ir lengviau prisitaikytų prie pasukto laiko. 

Kuo daugiau būkite lauke

Saulė ir fizinis aktyvumas yra du didžiausi gero nakties miego pagalbininkai. Akivaizdu, kad fizinis aktyvumas padeda išnaudoti vaiko turimą energijos perteklių, paruošia kūną nakties miegui, tačiau saulė irgi turi labai įdomų vaidmenį šiame procese.

Mėlyno atspalvio šviesa, gauta dienos metu, padeda vakare gamintis melatoninui, kuris, kalbant apie miegą, yra kaip magiškas eliksyras. Šviesa taip pat padeda sureguliuoti mūsų vidinius laikrodžius, kurie atsakingi už kortizolio gamybą dienos metu – kad būtume budrūs ir energingi, o sutemus – melatonino, kad būtų lengviau užmigti. Saulė, nors ir atrodo balta, yra vienas didžiausių mėlyno atspalvio šviesos šaltinių.

Taigi, kuo daugiau saulės šviesos Jūsų mažasis gaus dienos metu, tuo lengviau jam/jai bus užmigti pirmąjį vakarą po laiko persukimo.

Palaipsniui keiskite naktinio migdymo laiką 

Nors Jūsų vaikučiui ryte gali tekti keltis tuo pačiu metu, Jūs galite palaipsniui keisti vakarinio migdymo laiką. Jeigu artėjant laiko persukimui kas 2 ar 3 dienas paslinksite pasiruošimo miegui laiką po 15 minučių, gerokai sumažinsite laiko persukimo įtaką vaikučio dienotvarkei, palyginus su staigiu vienos valandos pasukimu. Pasiruošimo miegui rutiną reikia paankstinti arba pavėlinti 15 minučių, priklausomai į kurią pusę bus sukamas laikas. Turėkite omenyje, kad pervargimas yra didžiausias gero miego priešas, todėl jokiu būdu neleiskite vaikučiams laiko persukimo išvakarėse “naktinėti” valanda ilgiau, net jei laikrodis bus sukamas į priekį. Visus pokyčius organizuokite taip, kad miego geriau jau būtų daugiau. Net jeigu ryte vaikučiai atsibus truputį anksčiau, tai daug geriau, nei per ilgai būdrauti iš vakaro ir pervargti.

Rutina, rutina, rutina

Turbūt jau šimtą kartų minėjau – miego rutina, kurią sukūrėte savo vaikui, yra vienas svarbiausių ir efektyviausių gero miego elementų. Jos atliekama funkcija daug didesnė, nei aprengti vaikutį pižama ir išvalyti dantukus. Kai rutina yra kartojama ta pačia tvarka kiekvieną vakarą, pirmasis jos žingsnis praneša vaiko smegenims, kad artėja laikas miegoti. Tuo metu sustabdoma kortizolio gamyba ir išlaisvinamas melatoninas, taigi, kai Jūsų vaikutis padeda galvą ant pagalvės, jis jau būna pasiruošęs puikiam nakties miegui.

Atsispirkite pagundai keisti įprastą rutiną tam, kad prisiderintumėte prie pasukto laiko. Suplanuokite vakarą taip, kad miegui galėtumėte ruoštis kaip įprasta. O jeigu dėl laiko persukimo reikalingi kažkokie dienotvarkės pokyčiai, atlikite juos kitu dienos metu ir nekeiskite pasiruošimo miegui rutinos.

Būkite nuoseklūs

Idealiu atveju Jūsų mažylis be jokių rūpesčių prisitaikys prie naujo laiko, tačiau taip pat tikėtina, jog jam prireiks maždaug savaitės, kad viskas stotų į savo vietas. Būkite kantrūs, pasinaudokite patarimais ir nekeiskite įprastų miego taisyklių. Vaikutis daug geriau prisitaikys, jeigu nebus jokių kitų pokyčių, susijusių su pasiruošimu miegu ar miego įpročiais.

 

Jei turite problemų su savo vaikučio miegeliais, susisiekite su manimi, ir aš Jums padėsiu! Nemokamam pažintiniam skambučiui galite registruotis ČIA

 

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą… nuostabus K. Donelaičio eilėraštis, kurį visuomet prisimenu pavasarį, kai ryte vis anksčiau ir anksčiau pradedu jausti malonią saulės šviesą. O ilgėjantys šviesūs vakarai primena, kad greitu metu vėl reiks sukti laikrodžius, šį kartą į priekį, kas reiškia, jog budinsimės visa valanda anksčiau. 

Jei šiandien džiaugiatės nusistovėjusiu dienos grafiku, aiškiais pietų miegeliais, ankstyvu vakariniu migdymu, laiko pasikeitimas tai išbalansuos: kai kam laikinai, o kai kam gali tekti ilgai taikytis prie pasikeitusio vaikučio miego grafiko. 

Nors laikrodį pasukame tik viena valanda, šis staigus laiko pokytis gali sukelti reikšmingų miego sutrikimų. Miego trūkumas, kurį sukelia laiko pasikeitimas, gali turėti įtakos mąstymui, sprendimų priėmimui ir produktyvumui.

Šios problemos kyla dėl to, kad perėjimas prie vasaros laiko pakeičia Jūsų įprastą dienos šviesos režimą. Šis pokytis gali įtakoti jūsų kūno paros ritmą – vidinį laikrodį, kuris padeda kontroliuoti miegą ir daugelį kitų biologinių procesų. Trumpai tariant, perėjimo prie vasaros laiko nereikėtų vertinti lengvabūdiškai. 

Ką aš patarčiau šiuo klausimu? Svarbiausi dalykai, kuriuos turite padaryti: nesukti laikrodžių šeštadienio vakare ir pasitikti sekmadienio rytą taip, kaip visada. Juk Jūsų vidinis laikrodis dar “gyvena” senu grafiku ir jei atsikelsite 8-tą valandą ryto, jis ir jaus, kad dar tik 8 valandos ryto ir jam nesvarbu, kad pagal naują laiką jau bus 9 val. Tad sekmadienio rytą psichologiškai jausitės gerai. Ir tik kai atsikelsite ir normaliai pabusite, galite pasukti savo laikrodžius ir nusiteikti, kad diena bus trumpesnė.

Būtų gerai, jei šią dieną neplanuotumėte didelių ir svarbių darbų. Tiesiog lai būna ji ramesnė, skirta pabūti su vaikais: išeikite į lauką, kuo daugiau būkite saulės šviesoje (tikiuosi oras bus geras 🙂 ) ir taip padėkite vidiniam laikrodžiui persireguliuoti. 

Dar vienas svarbus dalykas, padedantis sureguliuoti vidinį laikrodį, yra tamsa. Taigi, nepamirškite tamsių naktinių užuolaidų, o jei jų neturite, laikinai panaudokite kad ir šiukšlių maišus. Tamsa ryte ir vakare einant gulti, puikiai pasitarnaus reguliuojant vidinį laikrodį. 

Jei jūsų vaikučiai 2 metų ir vyresni, o naujasis miegelio laikas Jūsų netenkina (tikrai bus tokių šeimų, kurioms tai labai tiks, tuomet nedarykite nieko), laiko pokytį mažinkite po 30 minučių kas 3 dienas. Vadinasi, po laiko persukimo tris dienas migdykite vaikutį 30 minučių anksčiau tiek pietų miegelio, tiek vakarinio. Po tų trijų dienų dar kartą paankstinkite ėjimo gulti laiką 30 min. Ir svarbiausia, nepamirškite kasdien pabūti lauke bent pusvalandį, užsiimti su vaikučiu kažkokia aktyvia veikla.

Jei turite jaunesnius nei 1 metų vaikučius, miegelio laiko paankstinimas turėtų būti po 15 min. kas dvi dienas, kol grįšite į sau įprastą miego tvarką.

Su vaikučiais, kurių amžius tarp 1-2 metukų, galite elgtis taip, kaip nuo 2 metukų: t.y. ankstinti iš karto 30 min. arba pradėti nuo 15 min., po 2 dienų  paankstinti dar kartą 15 min., ir dar po 2 dienų jau 30 min.

O jei turite mažylius iki 6 mėnesių amžiaus, kurių miegelio laikas nenuspėjamas ir kurie yra itin jautrūs pervargimui, tiesiog pereikite prie naujo laiko sekmadienio vakare, tarsi keliautumėte į naują laiko juostą. Vadovaukitės jų amžiui skirtu būdravimo laiku (pabudimo laiku tarp miego periodų). 

Paprastai šis perėjimas, kol vaikai ir kūdikiai visiškai prisitaiko prie naujo laiko, trunka apie savaitę. Kai kuriems vaikams tai gali trukti ir mėnesį. Tačiau būkite kantrūs, būkite labai nuoseklūs, ir tai įvyks.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Prieš šį įrašą noriu pabrėžti, kad nesu nei gydytoja, nei profesionali mokslininkė. Esu miego specialistė, domiuosi viskuo, kas susiję su miegu, ir seku naujausius šios srities tyrimus ir studijas.

Paprastai, kai rašau šiuos įrašus, mėgstu pasikliauti recenzuotais tyrimais, kurie buvo įvertinti, atkartoti ir patvirtinti įtikinamais įrodymais, tačiau šiandien aš sutelksiu dėmesį į palyginti naują teoriją, kuri yra labai įdomi visiems, turintiems iš pažiūros „neramų“ kūdikį.

Kai vienas iš tėvų man pasako, jog turi neramų kūdikį, aš turiu keletą standartinių klausimų, kuriuos užduodu, kad išsiaiškinčiau, ar taip yra dėl „miego skanuko“. Tai mano vartojamas terminas tam, nuo ko kūdikis priklauso, kad galėtų užmigti. Maitinimas krūtimi ar supimas ant rankų kol mažylis užmiega, čiulptukas, migdymas vežant vežimėlyje yra „miego skanukų“ pavyzdžiai.

Dažniausiai išsiaiškinu, kad būtent tai ir yra problema, mes ją sprendžiame, o po kelių naktų padėtis žymiai pagerėja.

Tačiau turiu pripažinti, kad retkarčiais atrodo, jog yra kažkas už standartinės miego skanuko priklausomybės. Yra kūdikių, kurie atrodo, kad jie tiesiog, na, neramesni nei kiti. Miegodami jie yra daug judresni, linkę blaškytis ir sunkiai pereina į gilų miegą.

2019 m. per pasaulinę miego konferenciją buvo paminėta įdomi teorija, kuria norėčiau pasidalinti. 

Visi mes esame pažįstami su geležimi, tiesa? Geležis – esminis mineralas, kuris padeda raudoniesiems kraujo kūneliams išnešioti deguonį po kūną. Dėl šios funkcijos geležis yra labai svarbi mūsų kraujotakos sistemos, taigi ir visos mūsų sveikatos, sudedamoji dalis.

Geležies trūkumas, paprastai žinomas kaip anemija, taip pat yra labiausiai paplitęs mitybos trūkumas visame pasaulyje. Didžioji dauguma šių atvejų yra besivystančiose šalyse, tačiau Šiaurės Amerikoje ir Europoje jų skaičius vis dar kelia nerimą. Vien JAV kasmet yra maždaug 2,8 mln vizitų pas gydytojus, kada anemija yra bent viena iš diagnozių.

Taigi, trumpai tariant, DAUG žmonių negauna pakankamai geležies.

Jei kažkiek sekate sveikatos naujienas, tikriausiai girdėjote apie tai, kas vadinama neramių kojų sindromu (Restless Leg Syndrome – RLS). Jei nesate susipažinę, RLS, taip pat žinoma kaip Willis-Ekbom liga, yra būtent tai, kaip skamba: būklė, dėl kurios Jūsų kojos jaučiasi neramios. Žmonės, sergantys RLS, apibūdina pojūtį kaip nenugalimą norą judėti kartu su nemaloniais pojūčiais apatinėse galūnėse. Atsistojus ir judinant kojas jausmas paprastai dingsta beveik akimirksniu, bet tik laikinai. Simptomai dažniau atsiranda, kai žmonės miega arba guli.

RLS yra neaiški liga, kai kalbama apie jos priežastį. Pasak Nacionalinio sveikatos instituto, „Daugeliu atvejų RLS priežastis nežinoma. Tačiau RLS turi genetinį komponentą ir gali būti aptinkama šeimose, kuriose simptomai pasireiškia iki 40 metų. Su RLS buvo siejami specifiniai genų variantai. Tyrimai rodo, kad mažas geležies kiekis smegenyse taip pat gali būti atsakingas už RLS.

Taigi, štai didysis klausimas… ar tie neramūs kūdikiai, apie kuriuos kalbėjau anksčiau, galėtų turėti tam tikrą neramių kojų sindromo formą, atsiradusią dėl geležies trūkumo?

Gali skambėti šiek tiek “pritempta”, todėl šio įrašo pradžioje parašiau įžangą apie tai, kad tai kol kas yra daugiau teorija, nei faktas. Tačiau šią temą vertėtų panagrinėti giliau.

2008 m. bendrame Pietų Ilinojaus universiteto ir Carle klinikų asociacijos tyrime nustatyta, kad atitinkamai 1,9 % ir 2 % vaikų ir paauglių turi neramių kojų sindromą. 2020 m. Kanados BC vaikų ligoninės tyrimų institute atliktas tyrimas, pavadinimu “Geležies trūkumas ir miegas”. Jo metu nustatyta, kad geležies papildai buvo nepaprastai veiksmingi gydant daugelį miego sutrikimų, įskaitant RLS. Dalyvių skaičiai buvo nedideli, o duomenų rinkimo procesas galėjo būti išsamesnis, tačiau tai vis tiek yra geras požymis, kad geležis vaidina svarbų vaidmenį miego kokybei.

Deja, RLS diagnozavimas nėra tikslus mokslas. Nėra jokių žymenų ar baltymų, kuriuos būtų galima ištirti. Tai atliekama gydytojui įvertinus paciento simptomų aprašymą, todėl vieninteliai žmonės, kuriems RLS buvo diagnozuota, yra asmenys, galintys paaiškinti, ką jie patiria.

Ir atspėkite, kas lieka neištirti?

Taip! Kūdikiai ir maži vaikai. Daug mažų vaikų.

2005 m. Mayo klinikos tyrime nustatytas neramių kojų sindromo dažnis vaikams ir nustatyta, kad: „beveik 6 procentai Mayo miego klinikoje stebimų vaikų serga šia liga.” Tyrime taip pat pažymima, kad dažniausiai pasitaikantys šios vaikų ligos rizikos veiksniai yra neramių kojų sindromas ir geležies trūkumas šeimoje.

Taigi grįžtame prie 2019 m. pasaulinės miego konferencijos, kurioje vienas iš pranešėjų iškėlė teoriją, kad RLS arba jos variantas gali būti atsakingas už tai, kad kai kurie kūdikiai yra pernelyg neramūs.

Neramaus miego sutrikimas (Restless Sleep Disorder – RSD) kaip jį apibūdino mokslininkai, dar nebuvo nuodugniai ištirtas, tačiau turimi faktai sako, kad tai gali būti ankstyvas neramių kojų sindromo variantas, kurį kai kuriais atvejais gali sukelti nepakankamas geležies kiekis. Arba, kaip jie iškalbingiau pasakė savo išvadoje: „Mes kliniškai ir polisomnografiškai apibūdinome vaikus, sergančius RSD, ir bandėme sudaryti naują diagnostikos kategoriją. Mes taip pat nustatėme ryšį tarp RSD ir geležies trūkumo. Norint patvirtinti šias išvadas ir įvertinti natūralų neramiai miegančių vaikų miego progresą, reikia atlikti platesnius tyrimus.

Taigi, aš čia nebandau dalinti medicininių patarimų. Tiesiog maniau, kad visa ši tyrimų ir atradimų linija yra įdomi ir norėjau tuo pasidalinti su Jumis. Jei Jūsų mažylis yra vienas iš tų per daug judrių miegalių, galbūt verta paprašyti savo pediatro patikrinti geležies kiekį. Net jei tai nėra mažylio bemiegių naktų priežastis, anemija yra toks dalykas, kurį norėsite gydyti.

Ir atminkite, kad jei Jūsų kūdikis patenka į kitą, daug ryškesnę mažylių kategoriją: tie, kuriems sunku užmigti dėl priklausomybės nuo „miego skanuko“, aš čia, kad padėčiau Jums išspręsti šią problemą. Galbūt tai nėra taip paprasta, kaip vartoti geležies papildus, bet galiu be išlygų pasakyti – verta stengtis, kad Jūsų kūdikis miegotų visą naktį.

 

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Jeigu galėtumėte rinktis, ką pasirinktumėte: 

• ar kad Jūsų kūdikis pabustų penkis kartus per naktį;
• ar dieną miegotų tik po 30–40 minučių?

Būti pažadintam naktį yra nemalonu, be jokios abejonės, bet kai Jūsų kūdikis nepamiega tiek, kiek jam reikia dienos metu, tai gali būti lygiai taip pat problematiška. Tiek kūdikiui, kuriam trūksta gyvybiškai svarbaus miego, tiek jį prižiūrinčiam asmeniui (mamai), kuris  tikriausiai labai trokšta galimybės pasidaryti kažkokius kitus darbus arba tiesiog skirti šiek tiek laiko sau.

Taigi, jei Jums tai skamba pažįstamai, atidžiau pažvelkime į trumpų pietų miegelių priežastis ir sužinokime, kaip galima jas išspręsti.

Vienas esminis dalykas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad kūdikiai, kaip ir mes visi, miega ciklais. Iš lengvo miego pereina į gilų miegą ir vėl atgal. Yra keletas reikšmingų skirtumų tarp suaugusiųjų ir kūdikių miego ciklų, tačiau šiuo atveju svarbus yra jų ilgis. Kūdikių miego ciklai yra trumpesni, o vienas ciklas paprastai trunka apie 40–50 minučių. Taigi dabar, kai jau tai aptarėme, pažvelkime giliau!

1.     Kūdikis užmiega vienur, o pabunda kitur

Kūdikio guldymas miegoti į jo lovelę jo kambaryje –  svarbus žingsnis link ilgo ir ramaus pietų miego. Įsivaizduokite save – užmigote savo miegamajame, o po poros valandų pabundate savo automobilyje arba svetainėje. Ar galėtumėte vėl ramiai užmigti, ar visgi reikėtų kažkokio paaiškinimo, kad galėtumėte vėl atsipalaiduoti ir miegoti toliau? Tai panašus scenarijus kūdikiams! Kai jie užmiega automobilinėje kėdutėje arba vežimėlyje, o pirmojo miego ciklo pabaigoje vos vos prabunda jau kitoje vietoje, jiems gali būti labai sunku vėl užmigti.

Kiek įmanoma, guldykite savo mažylį į lovelę, kol jis dar nemiega, ir leiskite užmigti toje pačioje vietoje, kur jis pabus. Šios asociacijos sukūrimas padės jam vėl užmigti, kai pabus arba pradės budintis pasibaigus miego ciklui.

2.     Kūdikiui reikia „miego skanuko“, kad galėtų užmigti

Situacija panaši, tačiau noriu atkreipti dėmesį tų tėvų, kurių kūdikis miega lovytėje/lovoje, bet vis tiek prabunda po trumpo laiko.

Tarkime, kad guldote kūdikį miegoti į lovytę, bet pirmiausia padedate jam užmigti. Supimas, šiušenimas, dainavimas, žindymas ar maitinimas iš buteliuko yra dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai, kaip įprastai „padedama“ kūdikiui užmigti.

Ir nors visi šie metodai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti veiksmingi, jie dažnai yra tik trumpalaikis problemos sprendimas. Kūdikis pripranta prie tų „miego skanukų“, su jais lengvai užmiega, tačiau pakankamai greitai jam be jų užmigti tampa labai sunku. Taigi, mažylis užmiega, tada baigiasi pirmasis miego ciklas. Mažylis vos vos prabunda ir vėl nori savojo miego “skanuko”, kad galėtų toliau miegoti. Ir jei tai nėra iš karto pasiekiama, kūdikis gali susinervinti, pradėti verkti, blaškytis, o tada užmigti beveik nebeįmanoma.

3.     Kūdikis per daug pavargęs, kad galėtų ilgai miegoti

Skamba prieštaringai, tiesa? Juk jei kūdikis pavargęs, jis puikiai miegos, ar ne? Kaip ir su kitais dalykais vaikų auginime, taip ir čia yra tam tikrų niuansų.

Yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad kuo labiau esame pavargę, tuo labiau mūsų kūnas nori miegoti. Iš tikrųjų, kai atidedame miegą ir patenkame į „pervargimo“ būseną, mūsų organizmas padaro prielaidą, kad nemiegame dėl svarbios priežasties. Tada jis daro viską, ką gali, kad padėtų mums išlikti budriems – padidina kortizolio gamybą ir sustabo melatonino sekreciją. O tai yra pagrindinės kliūtys giliam, ramiam miegui. Mes norime paguldyti kūdikį į lovelę, kai jis yra pasiruošęs miegoti, ir būtent dėl šios priežasties nenorime, kad jis nemiegotų ilgiau ir pervargtų. Žinau, kad gali būti sunku laikytis kūdikio miego grafiko, bet jei nuolat pasikartoja 30–40 minučių trunkantys pietų miegeliai, tikėtina, jog laikas bent porą savaičių atidžiau pasekti, kada guldote savo mažylį, ir griežčiau laikytis dienotvarkės.

4.     Kūdikio miego aplinka nepalanki miegui

Dienos metas apskritai ne toks palankus miegui kaip naktis. Šviesu, gatvėse didelis eismas, galbūt Jūsų kaimynai pjauna žolę, kurjeriai skambina į duris, todėl ramiems pietų miegeliams tikrai yra kliūčių.

Du geriausi patarimai, kuriuos galiu Jums duoti, kai kalbama apie miegui palankią erdvę, yra balto triukšmo aparatas (darant prielaidą, kad aplinkos triukšmas yra problema) ir langus visiškai užtemdančios žaliuzės.

Jei gyvenate ramioje kaimynystėje, baltojo triukšmo aparatas yra neprivalomas. Žmonės mano, kad jis turi raminamąjį poveikį, bet iš mano patirties, jis tiesiog padeda užblokuoti staigius garsus, kurie gali pažadinti kūdikį.

Kita vertus, visiškai kambarį užtemdančios žaliuzės, manau, yra būtinos. Šviesa, ypač saulės šviesa, skatina kortizolio gamybą, todėl norime, kad kambaryje būtų tamsu, turiu omenyje, TIKRAI TAMSU. Tamsu taip, kad nematytume savo rankos, laikomos netoli veido. Kuo arčiau tai pavyks įgyvendinti, tuo geriau, o užtemdančios žaliuzės ant langų yra puikus būdas tai padaryti. Jos neturi būti kažkuo ypatingos ar brangios, tiesiog funkcionalios.

Taigi tiems iš Jūsų, kurie pradžioje rinkotės scenarijų “arba-arba” ir pagalvojote: „Aš imčiau bet kurį! Mano mažylis IR keliasi penkis kartus per naktį IR dieną trumpai miega“, – išties yra gera žinia. Išsprendę mažylio dienos miego problemas, stebuklingus pokyčius padarysite ir Jūsų kūdikio naktiniam miegui. Mokymasis nusiraminti yra įgūdis, kurį kūdikis galės treniruoti tiek naktį, tiek dieną, o puikus dienos miegas reiškia, kad mažylis nebus pervargęs vakare, todėl jam bus lengviau užmigti ir miegoti visą naktį.

Taigi nereikia rinktis tarp naktinių pabudimų ir trumpų dienos miegelių. Įdėjus šiek tiek pastangų ir ryžto, vienintelis pasirinkimas, kurį turėsite padaryti, yra tai, ką veiksite su laisvu laiku, kuriuo mėgausitės, kol Jūsų kūdikis miegos tuos ilgus, ramius pietų miegelius.

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Taigi, Jūsų kūdikis išmoko atsistoti! Sveikiname su šiuo nuostabiu etapu! Tai toks įdomus laikas būti tėvais, ir tai yra didžiulis žingsnis į tobulėjimo pasaulį. 

Visgi, daugelis kūdikių susiduria su šiokia tokia problema, kai išmoksta atsistoti – jie dar nemoka atsigulti ar atsisėsti.

Dienos metu tai nesukelia didelių problemų. Jūsų mažylis gali praleisti visą dieną treniruodamasis, kaip atsisėsti iš stovimos padėties, o Jūs galite būti šalia ir jam padėti.

Tačiau atėjus nakčiai tai tampa visai kita problema.

Žinau, į kokią dilemą šie naktiniai atsistojimai įtraukia tėvus, patikėkite manimi. Viena vertus, Jūs negalite tiesiog palikti kūdikio tokioje situacijoje, kur jis gali nukristi ir susižeisti, bet, kita vertus, jei kiekvieną kartą prieisite ir mažylį paguldysite, jis daug ilgiau neišmoks atsigulti pats. Be to, mažyliai greitai supranta, kad atsistoti ir patriukšmauti yra gana veiksmingas būdas sugrąžinti mamą ar tėtį į savo kambarį, prie lovytės, bei gauti jų dėmesio.

Taigi, turime eiti labai plona linija, kad padėtume kūdikiui išsiaiškinti, kaip išspręsti šią mažą situaciją, nesukurdami blogo įpročio, galinčio gadinti jo miegą.

Jei Jūsų kūdikiui dar neatėjo šis etapas, tiesiog paaiškinsiu – tai labai erzina. Daug labiau nei standartinis pabudimas vidury nakties – nes sprendimas Jums yra visiškai akivaizdus, o kūdikiui ne. Tikriausiai ne vieną kartą tiesiog sakysite sau: „Nagi, atsigulk pagaliau!“

Kaip ir kitais auklėjimo klausimais, čia būtina kantrybė. Atminkite, kad Jūsų kūdikis gali dar nežinoti, kaip savarankiškai pereiti iš stovimos padėties į sėdimą padėtį. Taipogi, jis gali dar nesuprasti, kad atsigulus užmigti daug lengviau. Priminkite sau tai, kai mažylis pažadins Jus penktą ar šeštą kartą per tris valandas, nes vėl pabudo, atsistojo ir verkšlena, nes negali užmigti.

Greičiausias būdas išpręsti pirmąją problemos dalį yra lavinti atsisėdimo įgūdį. Dienos metu bet kokia proga treniruokitės pereiti nuo stovėjimo prie sėdėjimo. Kai kūdikis atsistoja, pabandykite ant žemės šalia padėti jo mėgstamą žaisliuką ir švelniai paskatinkite mažylį atsisėsti.

Kai mažylis įvaldo atsisėdimo įgūdį, antroji problemos dalis vis tiek gali būti kebli. Kūdikis gali nesuvokti, kad gulint užmigti yra daug lengviau.

Žinau, atrodo, kad tai turėtų būti instinktyvu, tačiau daugelis dalykų, kuriuos darome visą gyvenimą, mums taip atrodo. Kai gyvenate tik devynis ar dešimt mėnesių, tai gali atrodyti ne taip jau aišku, todėl dar kartą, tėveliai, kantrybės!

Nenorime sukurti situacijos, kai kūdikis tikisi, jog už jį atliksite darbą, todėl venkite pakartotinai guldyti, kai jis atsistoja lovytėje. Iš pradžių kelis kartus paguldykite, kad parodytumėte, ko tikitės, o tada pereikite prie kitų, kontakto neturinčių, būdų. Paglostykite čiužinį ir naudokite pagrindinę frazę, pavyzdžiui: „Padėk galvytę“ arba „Atsigulk, mažuti“, ir neilgai trukus jis turėtų “sujungti taškus” ir suprasti, kad gulėjimas yra geriausias būdas miegoti.

Atminkite, kad net jei gali atrodyti, jog Jūsų mažylis kartais priešinasi miegui, taip beveik niekada nebūna. Kūdikiai nori miegoti, bet jiems tiesiog trūksta įgūdžių, reikalingų užmigti. Nedarydami už juos darbo padėsite tai suprasti, o toliau, kai tik įgis šiek tiek pasitikėjimo ir patobulins įgūdžius, viskas eisis puikiai.

Ir paskutinis mažas patarimas! Žemai lenkiu galvą prieš visus vienišus tėvus ir darbą, kurį jie atlieka, bet jei auginate kūdikį su antrąja puse – pasikalbėkite su juo/ja ir sugalvokite planą, kurio abu galėtumėte laikytis. Tokioje situacijoje, kai kūdikis ir taip turi išsiaiškinti naujus dalykus, tėvai, reaguodami skirtingai, gali jį dar labiau supainioti. Abu turėsite reaguoti taip pat, tada Jūsų lūkesčiai bus aiškūs, ir rezultatus pamatysite daug greičiau.

Kaip visada, būkite ramūs, kantrūs ir nuoseklūs. Sunkus darbas, atliekamas dabar, atsipirks tūkstantį kartų, kai Jūsų mažylis kietai miegos visą naktį, o dieną su malonumu miegos pietų miegelius.

O jei manote, kad Jums patiems nepavyks arba norite pagalbos, aš visuomet pasiruošusi Jums padėti.

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Spėju, kad dauguma žinote, apie ką čia kalbu, bet geriau iš karto patikslinsiu: paguldote savo mažylį nakčiai, jis užsimerkia, užmiega, o tada vėl pabunda maždaug po 20-30 minučių. Apie šią konkrečią situaciją ir pakalbėsime.

Priežastis, dėl kurios svarbu atskirti šį scenarijų nuo įprasto „naktinio pabudimo“, yra ta, kad juos sukelia skirtingi dalykai ir todėl situacijos sprendimas skiriasi. Akivaizdu, kad naktinis pabudimas yra panašus dalykas, bet jis įvyksta po to, kai kūdikis pamiega bent jau valandą.

Naktinį pabudimą dažniausiai sukelia alkis arba kūdikio nesugebėjimas sujungti miego ciklus. Jei Jūsų kūdikis yra vyresnis nei šeši mėnesiai ir prieš miegą sočiai pamaitintas, greičiausiai dėl pabudimo kaltas ne alkis. Na, o jei jis negali susieti miego ciklų, tai jau kita problema ir puiki priežastis mums pabendrauti.

Tačiau nepavykęs užmigdymas, kaip jau minėjau, yra visai kitas reikalas ir dažnai gali būti gana lengvai išsprendžiamas. Pirmasis žingsnis, kaip ir bet kurios problemos atveju, yra nustatyti priežastį, o kai kalbama apie nepavykusį užmigdymą, čia yra trys įprasti įtariamieji.

1.     Diskomfortas

Jei Jūsų kūdikis jaučiasi nepatogiai, yra didelė tikimybė, kad jis blogai miegos, kaip tai atsitiktų bet kokio amžiaus bet kuriam asmeniui. Dantų dygimas, pilvo pūtimas, refliuksas ar tiesiog per aukšta ar per žema temperatūra kambaryje, ir kūdikis gali pabusti po gana trumpo miego periodo. Tikėtina, kad pagalbą pirmosioms trims priežastims, laikinoms ar nuolatinėms, rasite pasikalbėję su mažylio gydytoju. Kalbant apie temperatūros problemą, turiu tikrai patogų vadovą, kaip tinkamai aprengti Jūsų kūdikį esant skirtingai temperatūrai, kuriuo mielai pasidalinsiu su Jumis. Atsisiųsti galite čia.

2.     Miego spaudimo trūkumas

Yra du dalykai, kurie vakare padeda mums užmigti. Vienas iš jų yra mūsų cirkadinis ritmas, kuris praneša mūsų smegenims pradėti gaminti melatoniną kai sutemsta. Kitas – tai homeostatinis miego spaudimas, kuris yra natūralus organizmo noras miegoti, kai praleidžiame laiką būdami pabudę, fiziškai pavargstame, gyjame nuo ligų, traumų ar patiriame jaudinančias ar stresines situacijas.

Atsižvelgiant į tai, kaip greitai kūdikiai vystosi, jų homeostatinis miego spaudimas susikaupia daug greičiau nei suaugusiųjų. (Didžiąja dalimi tai yra priežastis, dėl ko kūdikiams reikia tiek daug dienos miego.) Tačiau kai kūdikis auga, miego slėgio kaupimasis pradeda lėtėti ir reikia daugiau laiko tarp miegelių, kad mažylis vakare lengvai užmigtų ir miegotų visą naktį. Jei Jūsų kūdikis ilgai užtrunka kol užmiega, kai paguldote jį nakčiai, ir tuo metu jis yra aktyvus ir linksmas, greičiausiai priežastis gali būti mažas miego spaudimas. Tai gali būti ženklas, kad reikia atsisakyti vieno pietų miegelio arba pakeisti miego grafiką tam, kad šis spaudimas tinkamai padidėtų prieš miegą.

3.     Pervargimas

Čia gali būti šiek tiek sudėtingiau, nes, priešingai populiariems įsitikinimams, pervargimas neatrodo kaip intensyvesnė įprasto nuovargio versija. Per didelis nuovargis sukelia kortizolio išskyrimą tuo metu, kai to mažiausiai norime. Kūdikis tampa gana energingas, todėl jam sunku užmigti. Tokiu atveju reikėtų paankstinti miego laiką 20–30 minučių.

Čia ir yra painumas, nes, kaip jau turbūt pastebėjote, dabar susiduriame su tais pačiais simptomais, kurie buvo ankstesniame scenarijuje, tačiau vietoje to, kad kūdikis nepakankamai būdrauja iki miego, čia jis būdravo per daug ir pervargo. Dvi visiškai priešingos priežastys sukelia labai panašius simptomus! Situacijos reikalauja priešingų sprendimų, todėl tėveliams gali būti sunku žinoti, kokių veiksmų imtis norint jas išspręsti.

Taigi, kaip žinoti, su kokiu scenarijumi susiduriate, ir kaip parinkti tinkamą sprendimą? Kaip tik turiu puikią miego suflerio lentelę, kuria taip pat mielai pasidalinu su Jumis. Arba galite išbandyti bandymų ir klaidų metodą. Jei pasirinksite šį būdą, primygtinai siūlau pradėti nuo laiko miegoti paankstinimo. Per didelis nuovargis gali sukelti užburtą ratą, iš kurio sunku išeiti. Kūdikis gerai neišsimiega, todėl kitą dieną jo pietų miegeliai sutrumpėja, dėl to vėl blogai miega kitą naktį, ir taip tęsiasi. Daug saugiau yra vakare paguldyti jį anksčiau ir pažiūrėti, ar tai išspręs problemą.

Tikiuosi, kad vienas iš šių sprendimų padės išvengti nepavykusio užmigdymo nakčiai scenarijaus, bet jei problema išlieka, gali būti, kad laikas pagalvoti apie individualią mano pagalbą Jums.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Ar Jūsų mažylis pabunda vidury nakties? 

Ne ne, ne taip. Aš turiu galvoje, tikrai pabunda. Pabunda ir nemiega.

Ir tai trunka.. valandą ir ilgiau?

Jei esate kūdikio, patiriančio padalintą naktį, tėvai, tiksliai žinote, apie ką aš kalbu. Tai ne toks pabudimas vidury nakties, kai užtenka ateiti ir paguosti kūdikį dešimt minučių, kol jis vėl užmigs. Tai visas vakarėlis 3:00 val. nakties. 

Jis turi keletą pavadinimų: segmentinis miegas, dvišakis miegas arba padalinta naktis. Taip apibūdinama situacija, kai mažylis pamiega kelias valandas, o po to vidury nakties pabunda linksmas, energingas ir toks būna valandą ar ilgiau.

Tai nėra naujas ar nenatūralus reiškinys. Prieš pradedant plačiai naudoti elektros lemputę, žmonės įprastai pamiegodavo kelias valandas, tada pabusdavo valandai ar dviems, o po to vėl miegodavo. Jie praleisdavo laiką skaitydami, rūkydami, melsdamiesi, užsiimdami seksu (nebūtinai viskuo iš karto), o po valandos ar dviejų grįždavo į lovą ir miegodavo iki ryto. Tai taip pat buvo įprastas laikas aplankyti kaimynus. (Dabar, jei kaimynai ateitų nepranešę trečią valandą nakties, oi, nebūtume labai draugiški.) 

Tačiau šiais laikais didžioji dauguma iš mūsų einame miegoti vakare ir tikimės užmerkę akis išmiegoti iki pat ryto.

Bet leiskite man atspėti… Jūsų kūdikis nežino apie tokius Jūsų planus?

Tai iš tikrųjų gana dažna problema. Kūdikis vakare užmiega 19:30 val., pabunda 3:00 val paryčiui, padaro vakarėlį, trunkantį pusantros valandos, ir tada vėl užmiega net neįsivaizduodamas, kokią niūrią ir apgailėtiną dieną suorganizavo savo tėvams. 

Taigi trumpai pažvelkime, kodėl taip nutinka, ir tada išsiaiškinsime, kaip išspręsti šią problemą.

Kalbant apie miegą, yra du pagrindiniai jį lemiantys veiksniai. Pirmasis yra mūsų cirkadinis ritmas, kuris yra natūralus mūsų polinkis užmigti, kai tamsu, ir pabusti, kai šviesu. Antrasis yra mūsų homeostatinis miego potraukis, paprastai vadinamas miego spaudimu, kuris kaupiasi tuo metu, kai esame pabudę. 

Taigi, idealiu atveju dienos bėgyje miego spaudimas didėja (kaupiasi), o prieš nakties miegą, kai miego spaudimas pasiekia maksimumą, kūdikis padeda galvelę ir užmiega. Kai miego spaudimas pradeda mažėti, cirkadinis ritmas perima “kontrolę” ir kūdikis miega iki ryto.

 

Nakties dalijimosi atveju gali būti viena iš dviejų priežasčių, kodėl mažylis atsibunda:

• Kūdikis eina miegoti per anksti, ARBA…
• Kūdikis eina miegoti per vėlai.

Neskubėkite išmesti telefoną pro langą dėl tokio, atrodo, paradoksalaus paaiškinimo.

Jei kūdikis eina miegoti per vėlai, jei susidarė per daug miego spaudimo, smegenys turi tokią instinktyvią reakciją, kuri sako: „Ei, tu pavargęs, bet nemiegi. Turbūt taip yra todėl, kad netoliese yra kažkoks plėšrūnas, tad geriau pasiruoškime būti budrūs“, – ir tada pradeda didinti kortizolio kiekį. 

Smegenys linki mums gero, tačiau gyvename šiek tiek kitokiais laikais.

Taigi, per vėlai paguldytam kūdikiui gali būti sunku užmigti vakare, nes dėl kortizolio kiekio jis šiek tiek budresnis. Taip pat – jis gali visiškai pabusti miego ciklo pabaigoje, o tai dažniausiai nutinka maždaug 2–3 val. ryte. Ech. 

 

Visgi, jei taip yra, Jūs esate vienas iš laimingųjų. Elkitės kaip ir bet kuriuo kitu naktinio pabudimo metu, patikinkite kūdikį, kad vis dar metas miegoti, paguoskite jį ir leiskite užmigti pačiam. Taip pat apsvarstykite galimybę palaipsniui paankstinti miego laiką.

Tačiau yra ir alternatyvus scenarijus. Ką daryti, jei kūdikis eina miegoti per anksti? 

Esant situacijai, kai kūdikis daug ir kokybiškai miega dieną ir eina anksti miegoti, gali būti, kad nesusidaro pakankamai miego spaudimo, kad kūdikis miegotų tol, kol jo cirkadinis ritmas “paims viršų” ir padės miegoti visą likusią nakties dalį. Todėl mažylis pabunda. Tuo metu, kai nėra tiek daug miego spaudimo, o cirkadinis ritmas neturi pakankamai “jėgos”, kad mažylis užmigtų pats, staiga vaikutis pabunda ir būna aktyvūs valandą (ar tris!), kol tas miego spaudimas vėl susikaupia.

 

Aš visada esu už ankstyvą guldymą nakčiai. Per mažai miego yra daug didesnė problema nei per daug. Tačiau jei Jūsų kūdikis patiria padalintą naktį, verta pažvelgti į jo tvarkaraštį ir jį šiek tiek pakoreguoti, kad užtikrintumėte optimalų miego spaudimą tuo metu, kai kūdikis vakare eina miegoti. 

Žinau, kad gali kilti daugybė situacijų, kai norėsite paguldyti kūdikį kiek anksčiau. Jei jis visą dieną prastai miegojo ir likus pusvalandžiui iki miego laiko yra aiškiai pavargęs, tai visiškai teisingas veiksmas yra paguldyti jį anksčiau nei numatyta. 

Tačiau stenkitės neguldyti kūdikio anksčiau numatyto laiko labai dažnai – daugiau nei vieną ar dvi naktis iš eilės. Norime apsisaugoti nuo pervargimo, bet taip pat nenorime, kad jis naktį gulėtų lovelėje ilgiau, nei iš tikrųjų gali miegoti. Taigi, jei kūdikiui buvo sunki diena ir jis blogai užmigo, tinkamas sprendimas paguldyti jį į lovelę šiek tiek anksčiau, nes miego spaudimas greičiausiai jau yra susikaupęs. Bet pasistenkite nuo kitos dienos ryto sugrąžinti mažylį į įprastą tvarkaraštį, įskaitant jo pabudimo laiką. 

 

Žinau, kad visa tai gali pradėti skambėti kaip nepriekaištingai sustyguotas baletas ir kai kuriais atžvilgiais tai gali būti gana sudėtinga, tačiau kuo geriau suprasite niuansus ir žinosite, kur atlikti nedidelius pakeitimus, tuo geriau Jūsų kūdikis miegos ir tuo mažiau susidurs su įvairiomis regresijomis, nesėkmėmis ir trukdžiais.

Paskutinis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, jei ruošiatės spręsti šią situaciją. Tikėtina, kad tai nebus pasikeitimas per naktį. Kai kūdikis įgyja šį įprotį, jo atsikratyti gali užtrukti šiek tiek laiko. Kaip ir su bet kokiu prisirišimu ar priklausomybe, jo įveikimas yra laipsniškas procesas ir galite susidurti su tam tikru pasipriešinimu. Todėl, jei (ir kai) bus sunku, prisiminkite savo tikslą. Jūs suteikiate savo mažyliui įgūdžių, kurių jam reikia, kad jis galėtų ramiai miegoti visą naktį, ir tai įvairiais būdais prisideda prie jo gerovės. Išlikite nuoseklūs, būkite kantrūs ir netrukus Jūsų kūdikis ir Jūs mėgausitės gilaus ir ramaus miego naktimis.

 

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Greičiausiai dauguma tėvų su nerimu laukia laiko persukimo. Vieni galbūt ir džiaugiasi, kad jų mažylis, kuris užmigdavo tik vėlyvą vakarą, pagaliau užmigs viena valanda anksčiau, tačiau kiti, kurių vaikutis kėlėsi ir taip pakankamai anksti – 7-tą valandą ryto ar net 6-tą, jaudinasi, kad po laiko persukimo jis pradės keltis valanda anksčiau!

Ir aš Jūsų baimę suprantu. Laiko persukimas turi neigiamos įtakos mūsų vidiniam laikrodžiui: vienos valandos miego praradimas padidina išsiblaškymą ir stipriai padidėja nelaimingų atsitikimų skaičius. Galima rašyti dar daug, apie naudą ir žalą, tačiau šį straipsniuką skaitote greičiausiai ne dėl to. Kai neturi vaikų, tai papildomos valandos gavimas atrodo nuostabiai: galima ilgiau pasivartyti lovoje ryte, ar susiplanuoti ilgesnį vakarą – tikra romantika. Tačiau turint vaikų, valandos persukimas taip romantiškai neatrodo, ir tai gan didelis galvos skausmas – ką daryti, kad vaikutis ar vaikučiai nesikeltų per anksti.

Vienas ir svarbiausias dalykas, kurį pradžioje norėčiau patarti: neatsukite laikrodžių iš vakaro ir sekmadienio rytą pasitikite įprastai. Juk Jūsų vidinis laikrodis gyvena senu grafiku ir jei atsikelsite 8-tą valandą ryte, jis ir jaus, kad tai yra 8 valandos ryto ir jam nesvarbu, kad pagal naują laiką bus tik 7. Taigi, bent sekmadienio rytą jausitės psichologiškai gerai. Ir tik kai atsikelsite ir normaliai pabusite, galite pradėti persukinėti savo laikrodžius.

Kaip pavyzdį imkime, kad Jūsų mažulis miega du pietų miegelius. Jei įprastai pirmą pietų miegelį jis eidavo miegoti 10 val. ryto, tai pagal naująjį laiką reiktų eiti 9 val. Šiuo atveju šiek tiek pastumiame laiką per 25-30 min. ir guldome 9:25-9:30. Suprantu, kad yra labai svarbu, jog vaikutis nepervargtų, tačiau šioje situacijoje turime perstumti laiką. Geriausia tai daryti greitai, kad kuo greičiau prie naujo laiko prisitaikytų ir mūsų vidiniai laikrodžiai. Taigi paguldome vaikutį 9:25-9:30. Antrą pietų miegelį įprastai guldydavome apie 14:00-14:30, o šiandien turėtume guldyti 13:00-13:30. Pastumiame laiką per 25-30 min. ir guldome tarp 13:20-13:40. Kuo arčiau 13:40, tuo geriau, žinoma, jei įmanoma tiek ištempti. Artėjant vakarinio miegelio metui, įprastai guldydavote 19:00 val. Nauju grafiku 18:00 val. gali atrodyti labai jau anksti – todėl patempiame pusvalandį ir guldome 18:30. Jeigu tuo metu kambaryje, kur miega vaikutis, yra pakankamai šviesu, užtemdykite langus, kad būtų tikrai tamsu ir pakankamai pakiltų melatonino lygis bei Jūsų vaikutis galėtų lengviau užmigti.

Taigi vakare galėsite atsipūsti. Galbūt diena ir buvo labiau įtempta nei įprastai, bet pusę reikiamos valandos jau pasislinkote.

Kitą rytą tikrai nusiteikite ankstesniam kėlimuisi. Retai būna priešingai. Ir jei vaikutis įprastai kėlėsi 7 val., tikėtina, kad šis rytas prasidės 6 val. Kai atsibus, palikite jį pasivartyti lovytėje 20-30 min. Tam, kad grafikas susinormalizuotų, dažniausiai užtenka savaitės. Tas pats nutinka ir su suaugusiais. Be to, užtikrinkite, kad ryte kambaryje taip pat būtų tikrai tamsu.

Dažnai tėvai teiraujasi, ar gali pradėti šį procesą prieš laiko persukimą. Mano atsakymas būtų – ne, o kam? Jei turite gerai miegantį vaikutį, kam sukinėti jo vidinį laikrodį anksčiau laiko?

Po 4 dienų, kai įvedėme naują laiką ir pusvalandžiu pavėlinome visus migdymus, 5-tą dieną (ketvirtadienį) pietų miegelius bei migdymą nakčiai sustatome į įprastą tvarką, t.y. jei prieš tai migdėte 10 val., tai jau ir migdote 10 val., jei antras pietų miegelis buvo 14 val., tai po persukimo jau ir migdote 14 val., o vakare 19 val. Kaip visada, stebėkite pervargimą. Jei vaikutis ypatingai sunkiai adaptavosi prie tų 25-30 min. peršokimo pirmosiomis dienomis, tuomet reikėtų daryti ne 2, o 3 peršokimus: vietoj antro 30 min. peršokimo 5-tą dieną, laiką pastumti tik 10-15 min., ir 7-tą, ar net 8-tą dieną dar kartą peršokti 15 min., taip priartėjant prie reikiamo ir įprastinio laiko.

Ankstyvas kėlimasis rytais įprastai susitvarko per 7-10 dienų.

Jei turite naujagimį ar šiek tiek vyresnį vaikutį, kuris neturi nuspėjamo miegelio grafiko, tiesiog sekmadienio vakarą pereikite prie naujo laiko, tarsi keliautumėte į naują laiko juostą, ir vadovaukitės budrumo laiku (pabudimo laiku tarp miego periodų).

Jei vaikutis yra nuo 6 mėn. iki 12 mėn. ir turi jau nuspėjamą miegelių grafiką, tačiau bijote taip drastiškai, net 30 min., peršokti pirmąją dieną, galite tai daryti atsargiau: pastumti visus miegelius po 15 min. kas dvi dienas ir po 8 dienų jau turėti naują, tačiau įprastu metu, miegelių grafiką. Jei vaikutis gerai toleruoja ilgesnį budrumo laiką, 5-tą dieną galite šokti iš karto ir 30 min.

Ir dar kai kas svarbaus: nepamirškite savęs. Mes dažnai rūpinamės vaikais, visai pamiršdami pasirūpinti savimi ir savo vidiniu laikrodžiu. Ir nors Jums atrodys, kad dar tik 22 val. vakaro ir nieko čia tokio, Jūsų vidiniam laikrodžiui taip neatrodys. Taigi adaptuokitės tokiu pačiu principu, kaip ir vaikai.

 

Atmintinę galite parsisiųsti čia: Laiko persukimas. Žiemos laikas. Patarimai tėvams

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Vasarą miego rutina neišvengiamai pasikeičia ir tampa ne tokia nuosekli, tačiau nauji tyrimai rodo, kad maksimaliai padidinus vaiko miegą prieš darželio lankymą, gali labai palengvėti jo adaptacija ir pagerėti vėlesni rezultatai darželyje. 

Amerikos pediatrų akademijos (APA) žurnale „Pediatrics“ paskelbtame tyrime mokslininkai stebėjo 221 netrukus tapsiančio darželinuko miego įpročius (pastaba: 4-5 metų vaikų), atsižvelgdami į tai, kiek jie miegojo per 24 valandas, ir ar tas miegas buvo tik nakties metu, ar sudarytas iš pietų miego ir nakties miego. 

Jie nustatė, kad vaikai, kurie pastoviai miegojo bent po 10 valandų nakties metu, neįskaitant pietų miego, lengviau adaptavosi darželyje, o jų mokytojai teigė, kad vaikų socialiniai ir emociniai, mokymosi ir akademiniai rezultatai buvo geresni nei tų vaikų, kurie turėjo nereguliarų miego režimą.

Tyrimo metu mokytojai nežinojo, kiek kiekvienas vaikas miega, o tyrėjai stebėjo pajamų ir skurdo slenksčio santykį, vaiko sveikatos būklę ir dienų skaičių, kai nelankė darželio. 

„Darželio pradžia reikalauja naujų socialinių, emocinių ir kognityvinių gebėjimų, reikšmingo vaikų socialinių tinklų išplėtimo, iki tol nepatirto formalaus mokymo ir vertinimo“, – rašo tyrimo autoriai. Jie atkreipė dėmesį, kad anksčiau atliktuose tyrimuose, adaptacijos darželyje sėkmingumas buvo išnagrinėtas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip vaikų sveikata ir jų socialinė ir ekonominė padėtis, deja miego trukmės įtaka nebuvo tirta. 

Kodėl miegas toks svarbus

Kaip visuomenė, mes linkę nepastebėti miego vertės, bet miego ekspertas ir neurologas dr. Matthew Walkeris teigia, kad miegas yra nepaprastai svarbus smegenų sveikatai. „Miegas yra pats veiksmingiausias dalykas, kurį galime padaryti, kad kiekvieną dieną atkurtume savo smegenų ir kūno sveikatą“, – rašo jis savo knygoje „ Kodėl mes miegame: miego ir sapnų galios atrakinimas“. „Kai miego yra daug, protas klesti.”

Vaikams miegas gali pagerinti dėmesį ir koncentraciją, taip pat atmintį, nuotaiką, imuninę funkciją, elgesį ir rezultatus mokykloje ar darželyje, pažymi Amerikos pediatrų akademija. 

Amerikos miego medicinos akademija ir Nacionalinis miego fondas rekomenduoja 3-5 metų vaikams miegoti 10–13 valandų per 24 valandas, tačiau žurnale paskelbtas tyrimas rodo, kad bent 10 valandų konsoliduoto nakties miego yra stebuklingas skaičius, kalbant apie sėkmę darželyje. 

Pasistenkite, kad vaikas eitų miegoti tuo pačiu metu

Kuo reguliariau vaikas naktį miegojo bent 10 valandų, tuo geriau prisitaikė darželyje, pažymi autoriai. Sėkminga pradžia buvo dar ryškesnė, jei 10 valandų nakties miego buvo užtikrinta kurį laiką dar iki pradedant lankyti darželį.

„Kuo nuosekliau vaikai miegojo 10 ir daugiau valandų per naktį, tuo geresni buvo jų santykiai su bendraamžiais, santykiai su mokytojais, bendri akademiniai rezultatai ir žodžių bei raidžių atpažinimas“, – sako tyrimo pagrindinis autorius Douglas Teti, žymus profesorius,  Pensilvanijos valstijos universiteto Žmogaus raidos ir šeimos studijų katedros vedėjas.

Pradėkite dabar, kad gautumėte ilgalaikio miego naudą

Jei Jūsų mažylis dar tik pradės lankyti darželį, galbūt norėsite pradėti pokyčius iš anksto, žinodami, kad didžiausią įtaką lengvesnei adaptacijai daro būtent ilgalaikiai miego įpročiai.

„Miego pokyčiai turėtų prasidėti prieš pradedant lankyti darželį”, – sako Teti. „Tėvai turėtų daryti viską, ką gali, kad padėtų savo vaikams kuo daugiau ir kuo geriau miegoti nakties laikotarpiu.  

Tai gali reikšti, kad reikės sutrumpinti pietų miegelius, kad padėtumėte pailginti vaiko miegą naktį. Pietų miegelis vis dar gali būti tinkamas Jūsų vaiko vystymuisi, bet jei tai reiškia, kad vakarinis laikas miegoti nukeliamas į vėlų vakarą, verta pietų miegą praleisti. Jei turite klausimų ar dvejonių, pasitarkite su vaiko pediatru.

Sveiki miego įpročiai vaikams:

• Darželinukams rekomenduojama eiti miegoti tarp 19-21 val., priklausomai nuo to, ar turi ir kokio ilgio turi pietų miegą. Ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams (7-12 metų) rekomenduojama nueiti miegoti iki 21 val., kad išmiegoję 10 valandų naktinio miego jie pabustų apie 7 val. ryte. Pietų miegelis turėtų būti skaičiuojamas kaip papildomas miegas, o ne siekiant 10 valandų tikslo per parą.
• Mažiausiai 30 minučių prieš miegą vaikai turėtų vengti visų ekranų, pvz., televizorių, planšetinių kompiuterių ir telefonų. Kai kuriems vaikams šį laiką gali reikėti prailginti net iki 60-120 minučių.
• Venkite saldumynų po pietų.
• Tėvai ir globėjai turėtų būti įtraukti į savo vaiko miego rutiną, kad procesas būtų kuo nuoseklesnis. Tai galėtų būti: vakarienė, vonia, o po to knygų skaitymas prieš paguldant vaiką į lovą. 
• Kadangi tėvų ir vaikų miego grafikai yra glaudžiai susiję, tėvų miego įpročius taip pat svarbu stebėti, pažymi specialistai. Tai gali reikšti, kad Jūs taip pat turite pradėti nuoseklesnę miego rutiną. 

„Gera miego higiena gali būti tokia pat svarbi tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, gerovei“, – pažymi autoriai. Pavyzdžiui – pastovi rutina prieš miegą, ribota prieiga prie ekranų ir laikas miegoti iki 21 val.  

 

Šaltinis: “The one thing your child needs to get ready for kindergarten? More sleep, says AAP” https://www.mother.ly/health-wellness/childrens-health/kindergarten-success-sleep-study/

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Ar kada nors pabudote nuo verkiančio kūdikio garso ir pagalvojote: „Viskas. Reikia imtis kažkokių veiksmų. Šią savaitę pradėsime mokyti kūdikį miego įgūdžių.

Tada, kažkada ankstų rytą, kai pradeda veikti trečias kavos puodelis, pradedate dvejoti šia idėja. Galbūt jaučiate, kad viskas dar nėra taip blogai, arba įsijaučiate į „aš žinojau, į ką einu, kai nusprendžiau turėti kūdikį“ mąstyseną, o galbūt kas nors pasakė, kad dabar nėra geras laikas, nes Jūsų kūdikis kaip tik turėtų išgyventi didelį vystymosi etapą, ir pamini Jums pasiekimų savaites (The Wonder Weeks).

Tiems iš Jūsų, kurie dar nėra girdėję, „The Wonder Weeks“ yra tarsi ūkininko kalendorius, skirtas kūdikiams. Jį sukūrė vyro ir žmonos komanda: elgsenos tyrėjas Franso Plooij ir ugdymo psichologė Hetty van de Rijt. 

Idėja tokia: nuo penkių savaičių iki 20 mėnesių kūdikiai pereina 10 protinio vystymosi etapų arba „šuolių“, kaip juos vadina autoriai. Šie šuoliai, pasak knygos, vyksta labai specifiniais kūdikio gyvenimo taškais, pradedant nuo penkių savaičių ir augant iki 20 mėnesių. 

„Saulėtąsias savaites“ (Sunny weeks), kurių metu kūdikis paprastai būna linksmas ir laimingas, seka „audringos savaitės“ (stormy weeks), per kurias kūdikis būna nervingas ir nepaguodžiamas dėl neurologinio vystymosi, o tada ateina „pasiekimų savaitė“, kai įgyjamas naujas įgūdis. Kūdikis patobulėja ir vėl tampa „saulėtas“.

Daugelis tėvų visiškai pasitiki šia knyga ir pagal ją sukurta programėle. (Originalioji knyga parduota daugiau nei 2 mln. egzempliorių 25 kalbomis). Kai kurie žmonės netgi teigia, kad jų mažylio vystymasis atitinka knygoje pateiktam, net ne savaičių, o dienų tikslumu.

Kiti pasakys, kad mokslinis pagrindas, kuriuo remiasi ši knyga, yra netikslus ir tai, ką daro autoriai, iš esmės yra vaikų astrologijos forma, kuri daro neaiškias prognozes, ir įtikina savo skaitytojus, kad geri dalykai visada netoli už horizonto.

Keletas dalykų, jei mėgstate pasigilinti detaliau. 1992 m. atliktame tyrime1, kuriuo remiasi „The Wonder Weeks“, buvo panaudota tik 15 dalyvių imties dydis ir beveik vien tik mamų užpildytos anketos, o ne tiesioginis tyrėjų stebėjimas. Dr. Plooij teiginys, “Jei pastebėjote vienodą dviejų asmenų elgesį, tai įrodo, kad reiškinys egzistuoja ir tai nesusiję su sėkme ar atsitiktinumu“, nelabai padeda padidinti tyrimo patikimumą.

Dešimtojo dešimtmečio viduryje Dr. Plooij studentė dr. Carolina de Weerth bandė pakartoti pirminio tyrimo išvadas2 su dar mažesne keturių kūdikių imtimi, ir jai nepavyko padaryti tų pačių išvadų. Ji tvirtina, kad Plooij spaudė ją surasti sąsajų, kurios patvirtintų jo pradinį tyrimą, o kai ji atsisakė, jis bandė neleisti paskelbti jos išvadų. Po incidento Plooij sutartis su Groningeno universitetu nebuvo pratęsta, o vėliau jis iš viso paliko akademinę bendruomenę.

Pakanka pasakyti, kad vis dar vyksta ginčai ir diskusijos dėl šios teorijos teisėtumo. Bet tai nėra nieko naujo – ar kalbant apie kūdikius, kas nors nutinka visiems jiems vienodai?

Jei tėvai save paguodžia galėdami nuspėti, kada jų kūdikis bus irzlus ir kaprizingas, manau tai yra puiku. Jei kūdikiui pradėjus ilgiau verkti, tėvai galvoja: „Jis tiesiog vystosi taip, kaip turėtų“, ir jiems nuo to lengviau, labai šaunu. Tėvams reikia visos paramos, kurią jie gali gauti, ir jei kažkas palengvina jų psichologinę būseną, labai gerai!

Galimas neigiamas aspektas, kurį matau, yra tai, kad tėvai gali skirti per daug vilčių į knygos ar programos tikslumą ir ji jiems gali sukelti nereikalingų rūpesčių, jei viskas vyksta ne pagal tvarkaraštį. Nes jei yra vienas dalykas, kurio tėvams nereikia, tai nerealūs lūkesčiai, pagrįsti netiksliais tyrimais, teigiančiais, kad jų mažylis laiku nepasiekė raidos etapo.

Ir tai atveda mus prie priežasties, kodėl šiandien norėjau pakalbėti apie pasiekimų savaites. 

Kuriuo kūdikio vystymosi momentu turėtumėte pradėti teikti pirmenybę jo miegui?

Ar geriau palaukti, kol kai kurie iš esminių etapų (šuolių) bus įveikti? 

Jei taip, kurie? Kas gali nutikti, jei pradėsime per anksti arba per vėlai?

 

Leiskite man atsakyti vienareikšmiškai. Išskyrus vienintelį atvejį – diagnozuotą sveikatos problemą – visiškai nėra „netinkamo laiko“ išmokyti kūdikį gerai miegoti.

Prieš pat „saulėtą savaitę“, „audringos savaitės“ pabaigoje arba „pasiekimų savaitės“ viduryje – tai puikus metas pradėti mokytis miego įgūdžių. Kūdikio gyvenime nėra jokio vystymosi etapo, konkrečios savaitės ar laiko, kurį būtų galima laikyti netinkamu laiku tam, kad jis gerai išsimiegotų.

Esu įsitikinusi, kad niekada nerasite pediatro, kuris man prieštarautų dėl šio teiginio. Tai nėra prieštaringa tarp mokslo bendruomenės ar medicinos specialistų. Visi sutinkame, kad tinkamas miegas yra būtinas visų šeimos narių sveikatai ir gerovei, o mokyti savo kūdikį tam tikrų savarankiškų miego įgūdžių yra saugu ir veiksminga, nesvarbu, ar tai būtų penkta, ar penkiasdešimt penkta savaitė. 

Būna situacijų, kai aš patariu tėvams  kelioms dienoms atidėti mokymų pradžią, tarkime, jei jie planuoja išvykti atostogauti ar numatomi skiepai. Aš linkusi rekomenduoti jiems pradėti tą vakarą, kai kitą rytą nereikia anksti keltis, nes pirmoji mokymų naktis gali būti šiek tiek nerami. Tačiau niekada neturėtumėte atidėlioti savo planų padėti kūdikiui lavinti miego įgūdžius dėl kažkokio artėjančio vystymosi etapo ar šuolio. Jų bus vis naujų savaitė po savaitės, o Jūsų kūdikis bus laimingesnis, jei išsimiegos tiek, kiek jam reikia.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Tikiuosi, šis pavadinimas Jūsų neišgąsdino, nes nenoriu pasakyti, kad miegas yra kažkuo nemalonus. Pasnausti yra fantastiška! Net ir suaugusiems pietų miegas gali būti absoliučiai atgaivinantis – tiek protiškai, tiek fiziškai. O kūdikiams ir mažiems vaikams būtinai reikia pietų miegelių, kad jie būtų laimingi ir sėkmingai augtų.

Kai pradėsite mokyti savo mažylį savarankiško užmigimo įgūdžių, greičiausiai pastebėsite, kad jam gana greitai pavyksta užmigti naktį. Tačiau kai ateina laikas miegoti dieną, padėtis gali tapti sudėtingesnė.

Iš visų kūdikių, su kuriais dirbau, maždaug 90 % turėjo kažkokių problemų dėl pietų miegelių. Dieną jiems iš tikrųjų sunkiau užmigti, arba jie linkę pabusti po pirmojo miego ciklo (dažniausiai maždaug 45 minučių) ir sunkiai užmiega vėl.

Na ir kaip žino bet kuris iš tėvų – kai kūdikis per trumpai pamiega dienos metu, tai užknisa.

Mažylis pabunda nelinksmas, yra neramus iki kol pamiega dar kartą, o Jūs galiausiai turite jį raminti ir nešioti, o ne atlikti visas kitas svarbias mamos/tėčio užduotis, į kurias galėtumėte sutelkti dėmesį, jei pietų miegeliai truktų visas 2-3 valandas.

Taigi, nėra taip, kad iš tikrųjų pietų miegeliai užknistų, bet manau sutiksite, jog paguldyti kūdikį miegoti, sliūkinti iš kambario, švelniai švelniai uždarinėti duris, o tada nuėjus du žingsnius kitame kambaryje išgirsti, kaip mažylis vėl pradeda verkšlenti, tikrai nemalonu.

Pažvelkime į kai kurias priežastis, kodėl pietų miegeliai linkę užknisti. Pirmiausia…

 

Dienos šviesa – mūsų kūnai natūraliai prisitaiko prie 24 valandų ritmo, ir tam yra tikra fiziologinė priežastis. Saulės šviesa, arba bet kokia „mėlyna“, trumpo bangos ilgio šviesa, tokia, kokią skleidžia telefono ar televizoriaus ekranas, skatina kortizolio gamybą. Kortizolis, kaip stimuliatorius, trikdo nusiraminimo ir užmigimo procesus, todėl kūdikio atitraukimas nuo mėlynos šviesos šaltinių bent valandą prieš miegą gali padėti lengviau užmigti.

Akivaizdu, kad tai ne visada įmanoma. Jei Jūsų mažylis jaunesnis nei 6 savaitės, jo idealus būdravimo laikas yra tik nuo 45 minučių iki valandos. Negalite jo nuolat laikyti prietemoje ir atokiai nuo ekranų. Tokiu atveju stenkitės, kad dienos šviesa ir ekrano ekspozicija būtų arčiau to laiko, kai jis pabunda, ir kiek įmanoma sumažinkite juos ruošiantis kitam pietų miegeliui.

Investuokite į kokybiškas tamsinančias (blackout) žaliuzes savo miegamajame. Negaliu apsakyti, kokia puiki investicija yra geros užtemdančios žaliuzės. Tamsus kūdikio miegamasis labai padeda užtikrinti ilgą ir kokybišką pietų miegą.

 

Melatonino trūkumas – melatoninas yra hormonas, padedantis mūsų kūnams nusiraminti ir pasiruošti miegui. Deja, daugumai žmonių, įskaitant kūdikius, melatonino gamyba pilnai nesuaktyvėja iki nakties. Tai reiškia, kad natūralus kūno nuovargis nėra toks stiprus dieną kaip būna vakare, o tai gali trukdyti Jūsų mažyliui dienos metu greitai užmigti ir ilgai miegoti.

Taigi, turime rasti kitų būdų, kaip padidinti miego poreikį. Puikus būdas tai padaryti – išeiti su kūdikiu į lauką netrukus po to, kai jis pabudo. Tiesa, saulės šviesa stimuliuoja kortizolio gamybą, bet saulė taip pat suaktyvina melatonino gamybą vakare, o tai padeda kūdikiui gerai išsimiegoti naktį. O kuo geriau kūdikis miegos naktį, tuo lengviau jam bus miegoti dieną.

Taip pat, kai tik įmanoma, fizinis aktyvumas yra puikus būdas, padedantis geriau miegoti. Kad ir kokiu būdu Jūsų mažyliui patinka judėti, judinkite jį kuo daugiau. Stenkitės suplanuoti fizinę veiklą arčiau pabudimo, o ne prieš pat miegą. Jei Jūsų mažylis prieš pusvalandį baigė blaškytis po kiemą ir iškart eis gultis pietų miego, greičiausiai vis tiek bus per daug užsidegęs, kad galėtų greitai užmigti.

 

Kai reikia baigti mėgstamą veiklą – niekam nepatinka nustoti daryti tai, kas patinka, vien tam kad galėtų eiti miegoti, o mažyliai čia irgi ne išimtis. Jei Jūsų vaikas dalyvauja linksmame slėpynių žaidime arba yra įtrauktas į naujausią filmuko seriją, jam pasakę, kad laikas miegoti, greičiausiai sukelsite protestą. Ir, vargu ar įmanoma nepastebėti: kai vaikai protestuoja, jie linkę tai daryti su tam tikru… na, entuziazmu.

Vėlgi, tinkamas laikas yra labai svarbu, todėl stenkitės, kad įdomi ir aktyvi veikla būtų arčiau pabudimo laiko. Kai artėja miego laikas, užsiimkite raminančia veikla, pavyzdžiui: dainuokite, skaitykite, apsikabinkite ar veikite bet ką kita, ką Jūsų vaikas mėgsta daryti, nenaudodamas daug energijos. 15 minučių ramios veiklos prieš pietų miegą gali labai padėti, tačiau svarbiausias dalykas, kurio reikia vengti, tai sukelti pykčio priepuolį, atimant tai, kuo mažylis intensyviai užsiima.

 

Triukšmas. Kažin ar nustebsite: stiprus triukšmas ir miegas nelabai dera. Šiukšliavežiai, sirenos, paukščiai, šunys, kurjeris, kuris neperskaito užrašo „Neskambinkite durų skambučiu!!!!“ – visa tai gali sutrikdyti kūdikio pietų miegą. Dar blogiau, kai mažylis pabunda po trumpo miegelio, jis jaučiasi šiek tiek pailsėjęs, ir dėl to jam būna dar sunkiau vėl užmigti.

Gali atrodyti prieštaringa, bet vienas iš geriausių sprendimų, kai aplinkoje daug triukšmo, yra… na, daugiau aplinkos triukšmo. Baltojo triukšmo prietaisai, su kuriais, manau, yra susipažinę visi žemėje gyvenantys tėvai, iš tikrųjų nėra raminantys ar skatinantys miegą. Tačiau jie apsaugo nuo staigių, netikėtų garsų, kurie dažniausiai ir pažadina kūdikius.

Svarbiausia, nepamirškite stebėti garsumo lygio. Baltojo triukšmo prietaisai gali būti itin garsūs, o kūdikiams nerekomenduojama ilgą laiką klausyti didesnio nei 50 dB triukšmo.

 

Turiu pabrėžti – visos šios rekomendacijos gali būti naudingos, tačiau jos yra niekis, palyginti su pagerėjimu, kurį pamatysite, jei mažylis išmoks užmigti savarankiškai. Labiau nei bet kas kitas, tai yra raktas į tai, kad Jūsų kūdikis miegotų visą naktį, o dieną ilgai ir ramiai miegotų pietų miegelius. Taigi, jei Jūsų mažylis vis dar pasikliauja tokiais dalykais kaip maitinimas arba sūpavimas iki kol užmigs, ar miega pietų miegelius ant Jūsų rankų – tai dalykas, kurį taip pat reikia išspręsti, norint mėgautis tikrai gerais miegeliais.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Jei dažnai skaitote mano puslapį, žinote, kad remiuosi tyrimais, patikimais duomenimis ir moksliniais faktais, tačiau į šiandienos temą pažvelgsiu truputį kitaip.

Tikriausiai žinote, kad daugumoje šeimų yra vienas iš tėvų, kuris prisiima daugiau pareigų, susijusių su vaikais. Nekalbu apie pasenusią idėją – „Mama maitina, rengia, keičia sauskelnes, moko, auklėja ir augina vaikus, o tėtis eina į darbą ir pabučiuoja juos prieš miegą, jei tik grįžta namo laiku“. Tačiau visgi daugumoje šeimų, su kuriomis dirbau, yra vienas iš tėvų, kuris prisiima šiek tiek daugiau pareigų, susijusių su kūdikiu. Jos gali būti padalintos 75/25 arba 45/55, bet dažniausiai vistiek kažkuris atlieka pagrindinį vaidmenį.

Dažniausiai būtent tas tėvas rūpinasi dviem pagrindiniais dalykais: kūdikio maitinimu ir kūdikio migdymu.

Jei pas Jus yra panašiai ir esate viena iš milijonų šeimų, kurios bando išmokyti savo mažylį užmigti savarankiškai, bei miegoti visą naktį, norėčiau pasiūlyti..

..migdymą paskirti tam iš tėvų, kuris įprastai nemaitina mažylio.

Šia teorija pradėjau tikėti, kai pamačiau jos veiksmingumą. Vyresnių nei šešių mėnesių kūdikių miego problemas didžiąja dalimi sukelia „miego skanukai“, kaip aš juos vadinu. Mažyliai pripranta prie to, kad juos supa iki kol jie užmiega, veža važinėtis mašina ar vežimėliu, taip pat didelė dauguma jų yra maitinami, kad užmigtų.

Tam, kad kūdikis miegotų visą naktį, labai svarbu panaikinti tą jo priklausomybę nuo “miego skanukų”, kad pabudęs po miego ciklo (ką mes visi, net ir suaugusieji, darome kelis kartus per naktį), galėtų vėl užmigti pats. Tada kūdikiui nebereikia kviesti tėvų, kad jie ateitų ir pamaitintų, o jis vėl galėtų užmigti. Jis lavina įgūdį – savarankiškai pereiti iš pabudimo būsenos į miego būseną.

Bet, kaip aš sakau – tai įgūdis, o įgūdžiams išsiugdyti reikia laiko. Taigi, kol mažylis mokysis, kaip savarankiškai užmigti, greičiausiai bus kelios naktys, kai kūdikis bus pavargęs ir jam sunkiai seksis užmigti. Jis norės to „miego skanuko“ ir tikriausiai labai stipriai nusivils, kad jo neduosite. 

Kūdikiui tai painu, ir tai suprantama.  Prieš miegą man būtinai reikia pasitepti rankas kremu ir mėgstamos pagalvės, kad galėčiau patogiai užmigti. Jei kas nors vieną vakarą juos iš manęs paimtų ir nepaaiškintų kodėl, aš taip pat nusivilčiau – ir dar kaip nusivilčiau!

Taigi, mes siekiame mažyliui sumažinti painiavą. Negalėsime jos visiškai pašalinti pirmąją naktį, bet per dvi ar tris naktis kūdikiui viskas tikrai bus aiškiau. Ir jei Jūsų kūdikis paprastai yra žindomas arba maitinamas iš buteliuko, kad užmigtų, primygtinai siūlau migdymui paskirti tą iš tėvų, kuris nesirūpina maitinimu. 

Priežastis tokia – jei kūdikis laukia, kol bus pamaitintas ir galės užmigti, o tėvas, kuris paprastai jį maitina, sėdi šalia lovytės, sumišimo ir nusivylimo lygis padidėja. Tikėtina, kad jei kambaryje bus tas tėvas, kuris kūdikio įprastai nemaitina, iš pradžių jis sulauks šiek tiek daugiau protesto; tačiau kadangi kūdikis nesieja to iš tėvų su maitinimu ar žindymu, jis dažniausiai nustos protestuoti anksčiau.

Taigi, nesvarbu, ar ruošiatės mokyti savo kūdikį savarankiško miego įgūdžių, ar jau pradėjote ir atrodo, kad viskas nevyksta pagal planą, raginu Jus išbandyti šią mažą gudrybę. 

Gali atrodyti šiek tiek nesąžininga, kad tik vienas iš tėvų turės imtis iniciatyvos. Išmokyti kūdikį miegoti savarankiškai nėra paprastas darbas, kaip pavyzdžiui, paruošti vakarienę ar išnešti šiukšles. Tai gali būti sudėtingas, įtemptas darbas. Tikriausiai bus keletas naktų, kai mažylis protestuos, ir tam iš tėvų, kuris imsis mokymų, gal ir neteks pakankamai išsimiegoti. Tai gali būti gana sunku.

Gera žinia yra ta, kad tai yra laikinas sunkumas siekiant ilgalaikės naudos. Kai Jūsų kūdikis išmoks šio naujo įgūdžio, tai gali visiškai pakeisti Jūsų gyvenimą, ir aš turiu omenyje, tiesiogine prasme pakeisti gyvenimą. Daugybė šeimų, su kuriomis dirbau, man pasakė, kad vien galimybė turėti laisvą vakarą, kurio metu tėvai gali praleisti šiek tiek laiko kartu, atkurti ryšį ir vėl matyti vienas kitą kaip romantiškus partnerius, o ne tik tėvus, yra tiesiog nuostabi.

Pridėkite visą fizinę ir psichologinę naudą, kurią suteikia geras miegas: tai reiškia, kad Jūs, Jūsų partneris ir Jūsų kūdikis gausite naudos iš pilnai išmiegotų naktų ir ilgų dienos miegelių. 

Taigi kol kas sutelkite dėmesį į tai, kas veiksminga, ir aptarkite, kaip subalansuoti pareigų pasiskirstymo svarstykles, kad kūdikis išmoktų išmiegoti visą naktį. 

Jei šiems pokyčiams įgyvendinti Jums reikėtų pagalbos, patarimo, palaikymo, aš esu tam, kad Jums padėčiau.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Vaikų auginimas yra didelė atsakomybė, o šiame socialinių tinklų ir lengvos prieigos prie įvairiausios informacijos amžiuje, tėvus greitai apima kaltės ir nepakankamumo jausmas. Kaip miego konsultantė, aš nuolat su tuo susiduriu konsultuodama tėvelius, kurių kūdikiai blogai miega.

Vienas iš pagrindinių dalykų, sukeliančių jausmą „aš darau kažką ne taip“, yra atsiskyrimo nerimas – tas sudėtingas vaiko vystymosi etapas, kai mažylis tampa viskuo nepatenkintas ir piktas, kai mamos nėra šalia.

Vaikučio minčių eiga atrodo taip:

• Mamos nėra kambaryje.
• Taigi, mamytė yra kažkur kitur.
• Norėčiau būti ten su ja..
• Noriu pas mamą ir kuo greičiau – arba pakelsiu tokį triukšmą, kokio net negalite įsivaizduoti!

Būtent dėl tokio vaikučių elgesio mums, tėvams, kyla klausimas: „Ar aš darau kažką ne taip?”

Juk prieraišiai ir rūpestingai augintas vaikas, trumpam atskirtas nuo tėvų, turėtų jaustis pakankamai saugus? Kaimynė sakė, kad jos kūdikis yra visiškai ramus, netgi nakčiai paliekamas su aukle. Ir dar, viena mama iš „Facebook“ grupės sakė, kad jos kūdikis pats vienas žaidžia valandų valandas.

Turėkite galvoje du dalykus:

Pirma, niekada nelyginkite nei savęs, nei savo vaiko su mamomis ir kūdikiais, apie kuriuos skaitote socialiniuose tinkluose. Kaip ir visa kita informacija „Facebook“ ir „Instagram“, ši realybė yra stipriai pagražinta.

Antra, atsiskyrimo nerimas yra visiškai normalus, tikėtinas ir rodantis sveiką tėvų ir vaiko ryšį.

 

Visgi, kas tai yra?

Atsiskyrimo nerimas paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 6–8 mėnesių amžiaus, kai Jūsų mažylis pradeda suprasti, jog daiktai ir toliau egzistuoja, net kai jų nematyti. Tai pažinimo etapas, žinomas kaip „objektų pastovumas“, kuris apibrėžiamas kaip „supratimas, kad objektai ir toliau egzistuoja net tada, kai jų nematome ir negirdime“.

Kitaip tariant, jeigu nematau, tai nereiškia, kad daikto nebėra.

Kai kūdikis pasiekia šį etapą, jis supranta, kad jei Jūsų, jo mėgstamiausio žmogaus visame pasaulyje, nėra, vadinasi, Jūs esate kitur. Ir jei Jūs kitur, galbūt nebegrįšite.

Kai pagalvoji, tai ir miela, ir kartu truputį suspaudžia širdį. Šis suvokimas kūdikiui akivaizdžiai sukelia visišką paniką. Mintis apie tai, kad kažkas iš artimųjų išvyksta ir negrįžta, net man pačiai keltų nerimą, todėl vargu ar galima tikėtis ko kito ir iš kūdikio.

Taigi, kaskart Jums išėjus, Jūsų mažylio smegenyse įvyksta tokių minčių pliūpsnis ir jis pradeda pykti. Tai normalu, natūralu, ir tai ženklas, kad Jūsų mažylis mokosi ir kad jis saugiai prisiriša prie savo tėvų. Nuostabu.

Tačiau, kaip daugelis iš mūsų žino, tai taip pat reiškia, kad palikti jį auklei arba išleisti į darželį gali būti absoliutus košmaras.

Ką iš tikrųjų norime žinoti, arba bent jau ką aš tikrai norėjau žinoti, kai tai atsitiko su mano vaikais? Ne „Kas tai sukelia”, o „Kaip to išvengti”.

Deja, tiesa tokia, kad jei ir galėtumėte išvengti, tikriausiai visgi to nenorėtumėte. Ar tikrai nekiltų rūpestis, jei paliktumėte savo vaiką nepažįstamam žmogui ir mažyliui viskas būtų gerai? 

„Ate, mama! Iki pasimatymo vakare!”

“Nesirūpink dėl manęs mama. Smagiai praleisk laiką!”

Spėju, kad tokie žodžiai sukeltų daug didesnį nerimą, nei vaikučio ašaros ir verkšlenimas.

Tačiau akivaizdu, kad siekiame laimingo viduriuko. Jei vaiko elgesys tampa nevaldomas kiekvieną kartą, kai bandote sutvarkyti svarbų reikalą ar susiorganizuoti pasimatymą su antrąja puse, štai keletas pasiūlymų, ką daryti, kol baigsis ši fazė.

1. Rodykite pavyzdį

Jūsų mažylis seka Jūsų pavyzdžiu, taigi – jei patys nenorite jo paleisti iš akių nei akimirkai, jis tikriausiai nors ir nesąmoningai, bet jaučiasi nesaugus, kai Jūsų nėra kambaryje. Taigi, paskirkite erdvę, kur jis galėtų šiek tiek tyrinėti ir žaisti be Jūsų tiesioginės priežiūros. Tai nedidelė smulkmena, bet ji turi didžiulį poveikį.

2. Nevenkite išsiskyrimų

Supratimas apie išsiskyrimą ir susitikimą yra svarbus etapas, todėl neikite mažiausio pasipriešinimo keliu ir nelikite su vaiku 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Leiskite jam suprasti, kad jis gali nusiminti, kai Jūs išeisite, ir patikinkite jį, kad tikrai grįšite. Net jei yra ašarų, tai normalu. Tai svarbi koncepcija, su kuria mažylis turi susipažinti.

3. Pradėkite lėtai

Kai pastebite, kad Jūsų mažylis pradeda suprasti, jog turės pabūti su kažkuo kitu, išeikite tik trumpam. Pirmiesiems bandymams neplanuokite vakarienės ir filmo, ar nakvynės ne namuose.

4. Pradėkite nuo pažįstamų žmonių

Vaikams sekasi šiek tiek geriau, kai lieka su močiute, seneliu ar šeimos draugu, su kuriuo jau praleido šiek tiek laiko ir kuriuo jau truputį pasitiki, todėl paprašykite artimųjų paslaugos ir susiplanuokite bent valandą praleisti toliau nuo namų.

5. Būkite šalia 

Kai atvyks Jūsų auklė, tėvai, draugė ar kažkas kitas, kas prižiūrės Jūsų mažylį, susiplanuokite pabūti kartu maždaug pusvalandį. Matydamas, kad tai yra Jūsų pažįstamas asmuo, vaikas jausis daug užtikrinčiau, jog tai yra „geras” ir vertas jo pasitikėjimo žmogus.

6. Priimkite ir neigiamą reakciją 

Daugelis iš mūsų bent kartą bandė nukreipti mažylio dėmesį ir tada  neatsisveikinę išsėlinti pro duris. Juk nemalonią reakciją sukelia atsisveikinimas, tiesa? Tačiau net jei tėvų išėjimas sukelia ašaras, svarbu, kad vaikas suprastų, jog kartais išeisite ir tikrai grįšite.

7. Susikurkite rutiną 

Panašiai kaip prieš miegą – tvirta, nuspėjama atsisveikinimo rutina padeda Jūsų mažyliui atpažinti ir priimti situaciją. Nustatytas bučinių ir apkabinimų skaičius, įsimintina pagrindinė frazė ir aiški informacija, kada grįšite, turėtų būti pakankamai trumpa bet kartu ir nuraminanti rutina Jūsų mažyliui.

8. Kalbėkite taip, kaip mažylis suprastų

Užuot sakę, kiek laiko būsite išvykę, pasakykite jam, kada grįšite pagal jo tvarkaraštį. Po miego, prieš miegą, po vakarienės, prieš maudynių laiką ir pan.

Net jei Jūsų vaikas šiek tiek nusimins kai išeisite, jis tikrai mažiau nerimaus, gerai suprasdamas, kada grįšite.

 

Dar turėčiau pridurti, kad šie metodai yra siūlomi vaikams, kurie susiduria su įprastu, kasdieniu atsiskyrimo nerimu. Yra tokia būklė, vadinama atsiskyrimo nerimo sutrikimu, kuri, be abejo, yra rimtesnė, ir jei įtariate, kad ji gali reikštis Jūsų mažyliui, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Tačiau jei bandote išeiti iš namų valandai ar dviem, šie patarimai turėtų padėti išspręsti problemą. Būkite nuoseklūs, palaikantys, atkaklūs ir ramūs. Netrukus Jūsų vaikas supras Jūsų išvykimo ir grįžimo sampratą.

Tiesą sakant, ši koncepcija taip pat pravers, kai pradėsite jį palikti vieną, kai jau lankys mokyklą: 

„Išvažiuoju su nakvyne, bet būk tikras, kad grįšiu. Atsimink tai prieš pasikviesdamas savo draugus.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Kas gi yra magnis?

Magnis yra vienas iš septynių būtinų mineralų, kurių organizmui reikia, kad galėtų normaliai funkcionuoti. Magnis organizme nesigamina, todėl jį reikia gauti iš išorinių šaltinių. Jį reikia suvartoti su maistu arba papildais. Galbūt girdėjote, kad jis gali būti absorbuojamas per odą su aliejumi ar odos kremu – daugiau apie tai rasite paskutinėje pastraipoje.

Kokį vaidmenį organizme atlieka magnis?

Kalbant apie mineralus, magnis yra kaip šveicariškas peiliukas. Jis atlieka šimtus skirtingų funkcijų. Magnis dalyvauja beveik visuose pagrindiniuose medžiagų apykaitos ir biocheminiuose procesuose. Jis padeda DNR ir RNR sintezei, kraujospūdžio reguliavimui, nervinių impulsų perdavimui, insulino metabolizmui, širdies veiklos reguliavimui, elektrolitų pusiausvyrai, energijos gamybai, kaulų vystymuisi ir visai svarbiai streso atsako sistemai, prie kurios grįšime netrukus.

Kiek magnio reikia vaikui?

Kasdienis magnio poreikis skiriasi priklausomai nuo vaiko sudėjimo ir jo amžiaus, tačiau čia pateikiami keli orientaciniai skaičiai. Jūsų gydytojas galės daug tiksliau įvertinti ir pateikti Jums konkrečius skaičius pagal Jūsų kūdikio svorį ir ligos istoriją.

• 0 – 6 mėn.: 30 mg;
• 7 – 12 mėn: 75 mg;
• 1 – 3 metai: 80 mg;
• 4 – 8 metai: 130 mg.

 

Iš kur įprastai gauname magnio?

Idealiu atveju reikiamą magnio kiekį turėtume gauti su maistu. Jo galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant grūdus, riešutus, sėlenas, špinatus, moliūgus, mangoldus, lapinius kopūstus, žirnelius…

Ar matote kažkokią tendenciją? Šis sąrašas atrodo kaip sąrašas maisto, kurio daugelis mažylių nenori net paragauti.

Nenuostabu, kad daugelis vaikų su maistu negauna reikiamo magnio kiekio. Visi puikiai žinome, kaip sunku prikalbinti mažylius valgyti maisto produktus, kurių išvaizda jiems nepatinka. Ar daugelis trejų metų vaikų noriai valgo lapinių kopūstų traškučius? Gerai pagalvojus, nėra ir tiek daug suaugusiųjų, kuriems jie patiktų. 

Ką magnis turi bendro su miegu?

Kaip jau minėta, magnis vaidina svarbų vaidmenį organizmo atsako į stresą sistemoje. Kai trūksta magnio, organizmui sunkiau sekasi reguliuoti kortizolio kiekį, o tai lemia padidėjusį budrumo lygį. Akivaizdu, kad to norime išvengti, kai mūsų kūdikis naktį pereina nuo vieno miego ciklo prie kito. Norėdami, kad kūdikis išmiegotų visą naktį mes siekiame, kad jis jaustųsi patogiai ir saugiai – kai vos prabunda pasibaigus miego ciklui, supranta, jog jam vis dar reikia daugiau miego ir tada be vargo grįžta į kitą ciklą. Akivaizdu, kad dėl padidėjusio budrumo ir streso tai padaryti būtų daug sunkiau.

Taigi, jei Jūsų mažylis dažnai prabunda naktį ir jam sunku užmigti, tuomet taip, tikrai, galbūt norėsite išbandyti magnio papildus. Kaip visada, prieš pradėdami tai daryti pasitarkite su savo gydytoju, įsitikinkite, kad žinote, kokį kiekį duoti mažyliui, įsigykite papildų iš patikimo šaltinio ir visada būtinai perskaitykite ingredientų sąrašą, kai svarstote, ką įsigyti. 

Kodėl kalbu apie papildus?

Tiesa ta, kad ne kiekvienam kūdikiui, kuris blogai miega, reikia iš esmės pakeisti savo miego įpročius. Jei yra greitas ir paprastas sprendimas, dėl kurio kūdikis (ir jo tėvai) puikiai miegotų visą naktį, aš už tai!

Ir taip, kartais tikrai yra greitas ir paprastas sprendimas! Tai nėra labai dažna, bet su šia situacija aš jau ne kartą susidūriau. Planšetinio kompiuterio, telefono paėmimas likus valandai iki miego, blaškančių miegamojo dekoracijų pašalinimas – pasitaiko situacijų, kai vienas paprastas pokytis duoda puikų rezultatą. O kai taip yra, man patinka, kai galiu tiksliai nurodyti, ką reikia pakeisti, ir pamatyti, kokią įtaką tai daro šeimos sveikatai ir gerovei.

Jei Jūsų kūdikiui trūksta magnio, pasirūpinti papildais yra puikus žingsnis link geresnės bendros sveikatos ir tai gali būti vaistas nuo bemiegių naktų. Tačiau jei ir toliau turėsite problemų, aš čia, kad padėčiau Jums žengti kitą žingsnį – išmokyti mažylį pagrindinių miego įgūdžių, kad visa Jūsų šeima galėtų pradėti miegoti tiek, kiek nori.

 

Na ir paskutinis dalykas, kurį norėčiau paminėti. Daug kalbama apie transderminę magnio terapiją – magnio pasisavinimą per odą iš aliejų ir kremų (kai kurie žmonės blogai reaguoja į geriamuosius magnio papildus). Negaliu pasakyti tai gerai ar blogai, bet norėčiau paminėti, kad yra nemažai mokslinių ginčų dėl to, ar šis metodas iš tikrųjų veikia.

Bet jei nuspręsite pabandyti ir tiks, puiku, vadinasi radote tai, kas tinka būtent Jums!

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Vasara jau čia, nors pirmosiomis dienomis ji nedžiugino ir labiau priminė rudenį, tačiau nepraraskime vilties, vien žodis vasara, jau nuteikia maloniai. 

Vasara turbūt kiekvienam asocijuojasi su puikiu oru, kelionėmis, iškylomis, ilgais smagiais vakarais ir dar daug daug kuo. Ir tikriausiai būsime ne tokie stropūs dėl tokių dalykų kaip mūsų vaikų miego laikas, ką aš puikiai suprantu. Galbūt ir aš padarysiu kelias išimtis taisyklėms, nes stengsiuosi, kad mano šeima praleistų nuostabią vasarą.

Tačiau po kelių intensyvių dienų ir  kelių naktų su mažiau miego, Jūsų vaikai gali atsidurti tokioje būsenoje, kai jie nebebus tokie linksmi ir laimingi, kad ir ką veiktų, kokiais linksmais dalykais beužsiimtų. Atsižvelgdama į tai, parengiau kelis patarimus, kurie padės Jums ir Jūsų šeimai mėgautis šiuo nuostabiu laiku, tuo pačiu išlaikant savo miego įpročius.

Tamsa kambaryje

Daugelyje pasaulio šalių prasidėjus vasarai dienos pailgėja, o tai reiškia, kad saulė gali nusileisti vėliau, nei Jūsų mažyliui bus laikas miegoti. Kad ir kaip visi esame pripratę prie dirbtinės šviesos, saulė vis dar yra pagrindinis veiksnys, veikiantis mūsų cirkadinį ritmą, tad mums daug sunkiau užmigti, kai lauke šviesu.

Sprendimas nesudėtingas – pasistengti, kad saulė nepatektų į Jūsų mažylio miegamąjį. Tai skamba labai paprastai, tiesa? Bet kai sakau, kad ten turėtų būti tamsu, turiu omenyje tikrai tamsu. Net nedidelis saulės spindulėlis, prasiskverbiantis pro užuolaidas, gali smarkiai paveikti Jūsų vaiko gebėjimą užmigti ir miegoti.

Laimei, yra keletas paprastų ir nebrangių sprendimų, pavyzdžiui, užtemdančios (“Blackout”) žaliuzės. Jei nesate jomis pasidomėję, galbūt įsivaizduojate kažkokį negražų kartoninį dalyką, kuris visiškai sugriaus Jūsų vaiko miegamajame sukurtą gražią estetiką. Tačiau yra daugybė tikrai stilingų variantų, įvairių spalvų, o kai kurios žaliuzės netgi žaismingai raštuotos specialiai vaikų kambariams.

Negalite sau leisti pirkti naujų žaliuzių? Pabandykite užklijuoti juodus šiukšlių maišus ant langų arba foliją! Toks sprendimas neatrodys gražiai, tai jau tikrai, bet kiek svarbus Jūsų mažylio kambario feng shui, jei vaikutis ten nemiega?

Užsiėmimai lauke dienos metu

Kai ateina metas miegoti, mes vengiame saulės spindulių, tačiau dienos metu išėjimas į lauką ir buvimas saulėje gali padaryti stebuklingą įtaką Jūsų mažylio nakties miegui.

Natūrali saulės šviesa daro mums daug gerų dalykų. Ji aprūpina mus vitaminu D, kuris padeda reguliuoti mūsų nuotaiką, skatina kortizolio gamybą (kuris, nepaisant blogo „streso hormono“ reputacijos, iš tikrųjų yra gana naudingas tinkamu laiku ir reikiamais kiekiais), taip pat skatina serotonino gamybą. Serotoninas daro du nuostabius dalykus Jūsų mažiesiems. Dieną jis pagerina nuotaiką, o naktį kankorėžinė liauka paverčia jį melatoninu, kuris padeda vaikams užmigti. Taigi kuo daugiau saulės spindulių, ypač pirmoje dienos pusėje, vaikai gauna, tuo lengviau jie gali užmigti naktį. (Tik nepamirškite kremo nuo saulės!)

Nuosekli rutina

Jei sekate mane socialiniuose tinkluose, galbūt galvojate: „Bet Jūs gi visada kalbate apie rutinos svarbą! Kas gi pasikeičia vasarą?”

Ir Jūs esate visiškai teisūs. Negaliu pervertinti nuoseklios rutinos svarbos ir jos vaidmens Jūsų vaiko miego įpročiams. Rutinos svarba nesikeičia per vasaros atostogas.

Vis dėlto, čia norėjau pabrėžti keletą dalykų. Nesvarbu, ar suplanavote egzotišką kelionę, išvyką į vietinį kempingą ar tiesiog būnate namuose, laisvos dienos, kai nereikia į mokyklą, darželį, beveik neabejotinai pakeis kasdienę rutiną.

Nesakau, kad čia nėra vietos lankstumui. Šiek tiek atlaidumo, kai kalbama apie miegą, yra vasaros magijos dalis, ir aš žinau, kad niekas nenori to atimti iš savo vaikų. Tiesiog atminkite, kad ilgai neužtrunka, kol problemos susideda viena prie kitos. Per mažai pamiegojus vieną naktį, antrą naktį gali atsirasti per didelis nuovargis, dėl kurio Jūsų vaikui bus sunkiau tinkamai išsimiegoti, o tai dar labiau padidina nuovargį sekančią dieną ir pan.

Jei ketinate leisti vaikui eiti miegoti vėliau, pasistenkite tai subalansuoti keletą dienų ir naktų laikydamiesi įprastos rutinos. Tai padės užtikrinti, kad Jūsų vaikas būtų laimingas, gerai pailsėjęs ir, kad galėtų mėgautis tomis stebuklingomis vasaros dienomis.

Žiūrėkite, ką valgote

Smagi vasara tikrai neįsivaizduojama be greito maisto ir įvairių užkandžių. Karštos dienos yra daug malonesnės su šaldytais skanumynais, o lauko kepsniai, vakarėliai ir pramogų parkai tikrai nebūtų tokie patrauklūs be bulvių traškučių, guminukų, kukurūzų ir pan.

Tačiau visi šie paprasti angliavandeniai gali sutrikdyti Jūsų vaiko miegą. Didelis angliavandenių kiekis gali padidinti naktinių pabudimų skaičių ir sumažinti gilaus miego trukmę, o kitą dieną mažylis gali jaustis mieguistas ir vangus.

Matant, kaip vaikai gali vos trumpam užbėgti į namus ir vėl išbėgti į lauką, pusryčius ir pietus gali būti ne taip paprasta suplanuoti, kaip per mokslo metus. Patartina ant stalo palikti keletą sveikų užkandžių. Supjaustykite kelis vaisius, paruoškite sumuštinių ir supjaustykite juos į ketvirčius, į dubenį supilkite sveikų krekerių ir leiskite savo vaikams pasiimti jų kada nori.

Kol didžiąją dalį kalorijų jie gauna iš sveikų šaltinių, porcija ledų ar šiek tiek gazuoto gėrimo neturėtų turėti žalingo poveikio.

Ruoškitės į mokyklą iš anksto

Atleiskite, kad iškėliau šią temą vos prasidėjus vasarai, bet geriau nepamiršti neišvengiamo grįžimo į mokyklą, ir tam pasiruošti.

Jei Jūsų vaikas priprato prie vėlesnio nakties miego laiko ir ilgiau miega ryte, paprašyti jo sugrįžti prie įprasto grafiko pirmąją mokyklos dieną gali būti tikrai sunku. Geriausia į įprastą tvarkaraštį vaikus grąžinti palaipsniui per kelias dienas.

Geriausius rezultatus matau, kai kas dvi ar tris naktis naktinio miego laiką paankstinu 15 minučių. Taigi, jei Jūsų mažylis eina miegoti maždaug valanda vėliau nei per mokslo metus, duokite jam 8–12 dienų, kad jis sugrįžtų į vėžes iki pirmosios mokyklos dienos. Tokiu būdu jis bus pailsėjęs ir pasiruošęs grįžti į įprastą kasdienybę nuo pat pirmos mokslo metų dienos. Jei planuojate kelionę ar atostogas, stenkitės neplanuoti jos likus dviems savaitėms iki grįžtant į mokyklą, kad galėtumėte atlikti reikiamus pakeitimus.

Tai štai, mielieji! Penki paprasti būdai, kaip išgyventi vasarą nesugadinant savo vaikų miego grafiko. Tikiuosi, kad tai bus naudinga, bet dar labiau tikiuosi, kad Jūs visi turėsite nuostabius, stebuklingus porą mėnesių, kupinų linksmybių, draugų ir visų stebuklingų potyrių.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Nežinau, ar esu šališka, ar ne, bet man miegančio kūdikio vaizdas yra pats ramiausias ir gražiausias vaizdas, kokį tik galiu įsivaizduoti.

Ramybė, pižamėlės minkštumas, tai, kaip kūdikis laiko rankas prie galvytės, beveik negirdimas jo kvėpavimo garsas, tobula viso to tyla, atrodo kaip pats „poilsio“ apibrėžimas.

Ar bent jau taip atrodo nuotraukose. 

Tačiau jei Jūsų mažylis pradėjo vartytis ir išmoko judėti po savo lovelę, turbūt pastebėjote, kad jis linkęs užimti juokingas ir nepatogiai atrodančias padėtis.

Kūdikiai gali užimti tokias miegojimo pozicijas, kurios priverstų aiktelėti net akrobatą, ir jie tai daro ne norėdami šokiruoti ar nustebinti. Jie tikrai taip miega! Nors kartais gali būti juokinga, tai taip pat gali kelti nerimą saugumo požiūriu. Jeigu vidury nakties Jūs jau kelintą kartą tikrinate kūdikio kamerą ir matote, kad Jūsų mažylis vėl kažkaip sugebėjo užmigti ne itin patogioje pozoje, tai gali labai varginti.

Vienas iš esminių dalykų, padedančių mažyliui išmiegoti visą naktį, yra išmokyti jį savarankiško miego įgūdžių, ir vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra: „Ką turėčiau daryti, kai mano kūdikis guli nepatogiai?” Tėvai nenori pažadinti savo kūdikio, perkeldami jį atgal į lovytės vidurį ar pakeisdami jo miego padėtį, tačiau jie taip pat nenori palikti jo susispaudusio lovytės kampe, kai atrodo, jog kūdikis tiesiog susirietė į mazgą.

Atsakymas, kaip ir į visus su tėvyste susijusius klausimus, nėra paprastas „taip“ arba „ne“. Kartais tiesiog reikia daryti tai, ką reikia padaryti. O kalbant apie saugumą, jis visada yra pirmoje vietoje. Taigi, jei Jūsų kūdikis išmoko apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet dar neįvaldė atsivertimo nuo pilvo ant nugaros – atsiprašau, Jums reikės stebėti kūdikį per kamerą, įeiti kiekvieną kartą, kai jis apsiverčia, ir atversti jį ant nugaros. 

Ir taip kiekvieną kartą. Bent jau tol, kol jis pats išmoks apsiversti. 

Ar tai atidės jo gebėjimą lavinti savarankiško miego įgūdžius? Ir ar vidury nakties pajudintas kūdikis neatsibus visas nelaimingas ir piktas? Gali būti, bet jei kūdikis ant čiužinio guli veiduku žemyn ir negali atsiversti, turite įsikišti, kad ir kaip nesinorėtų.

Gera žinia ta, kad tai dažniausiai yra trumpalaikė problema. Išmokę apsiversti nuo nugaros ant pilvo, kūdikiai gana greitai išmoksta ir apsiversti nuo pilvo ant nugaros, todėl Jums nereikia jaudintis, jog kelis mėnesius turėsite budėti naktimis. Praleiskite šiek tiek laiko treniruodamiesi apsivertimą dienos metu ir per savaitę ar dvi turėtumėte pamatyti, kad kūdikis tai jau daro pats.

Jei kūdikis atsidūrė tokioje padėtyje, kad iš lovelės kyšo galūnė, kuri gali įstrigti bandant judėti, vėlgi, teks nueiti ir perkelti mažylį į lovelės vidurį. Darykite tai greitai, tyliai ir stenkitės kuo mažiau bendrauti su kūdikiu. Atminkite, kad šiais laikais daugumoje vaikiškų lovelių nėra daug galimybių tokiam įvykiui. Pagaliukai yra perkelti arčiau vienas kito, kad mažos galūnės negalėtų užstrigti tarpuose, bet jei kažkas panašaus visgi atsitiks, švelniai patraukite mažylį ir tyliai išeikite iš kambario.

Tarkime, kad Jūsų kūdikis išmoko vartytis nuo pilvo ant nugaros, nerizikuoja susižaloti galūnės, tačiau prisispaudė prie lovytės šono ir atrodo tikrai nepatogiai. Ar vis tiek turėtumėte eiti ir keisti jo poziciją?

Šiuo atveju tikriausiai ne. Kūdikiai linkę jaustis patogiai būdami gana neįprastose padėtyse ir tol, kol jų kvėpavimo takai nėra uždengti (t.y. galva pakreipta į priekį, nosis ir burna liečiasi su čiužiniu), leiskite ramiai miegoti. Žinau, kad gali būti šiek tiek neramu žiūrėti į kūdikį, kurio keliai praktiškai pakišti po smakru, bet jei jam bus nepatogu, jis ko gero pabus ir pats pakeis poziciją arba paprašys Jūsų pagalbos (savais metodais). Paprastai tėvams nereikia padėti vaikučiui patogiau atsigulti.

Atminkite, kad saugumas pirmoje vietoje, VISADA! Pasitarkite su mažylio gydytoju apie saugias miego padėtis ir priimkite atitinkamus sprendimus, kada turėtumėte ir neturėtumėte kūdikio judinti. Dažniausiai, jei jis ramiai miega, jam viskas gerai, kad ir kaip keistai beatrodytų.

Ir paskutinė pastaba: neleiskite jokio amžiaus kūdikiams miegoti „lizdelyje“. Daugelis jų turi minkštus šonus, kurie gali trukdyti kvėpuoti. Amerikos maisto ir vaistų asociacija (FDA) paskelbė įspėjimą dėl visų šių produktų naudojimo ir, nepaisant reklaminių teiginių, jie padidina, o ne sumažina SKMS (SIDS) tikimybę.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Mes, mamos, esame pasiruošę padaryti viską, kad mūsų kūdikis būtų sotus. Tačiau kaip pasakys visi, kurie jau užaugino vaikus – vaikai yra gudrūs. Jie neįsivaizduojamai protingi ir jie ras būdų, kaip gauti tai, ko nori, ir tada tuos būdus nepaliaujamai kartos.

Akivaizdu, kad tai ne mažylių kaltė – vaikus veda instinktai. Jie žino, kas jiems patinka, o kūdikystėje jiems LABAI patinka mama.

Mamos kūdikiui niekada nebus gana.

Kūdikiai turi vieną ypatingai gerai išvystytą bendravimo būdą – verkimą, tad jei mamos nėra šalia ir mažyliui tai nepatinka – jis pradeda verkti iš visų plaučių.

Tačiau akivaizdu, kad kūdikiai verkia ne tik todėl, kad nori mamos. Jie verkia dėl to, kad jiems nepatogu, arba dėl to, kad sauskelnės šlapios, arba dėl to, kad jiems per karšta arba per šalta, ir taip pat verkia, kai yra alkani.

Taigi, kai kūdikis pabunda vidury nakties ir pradeda verkti, sunku nustatyti, ar jis iš tikrųjų alkanas, ar verkia dėl to, kad tiesiog nori pamatyti savo mamą.

Aš nenoriu pasakyti, kad neturėtumėte reaguoti į kūdikio verksmą. Jūs geriau nei bet kas kitas pažįstate savo kūdikį ir greičiausiai galite pasakyti kas jam nutiko, sprendžiant pagal decibelų lygį, intensyvumą, toną ir trukmę. Tačiau jei Jūsų kūdikis atsibunda septynis ar aštuonis kartus per naktį ir primygtinai reikalauja, kad ateitumėte, pasuptumėte ir taip vėl jį užmigdytumėte, tai gali turėti rimtos įtakos visų šeimos narių miegui, įskaitant ir patį kūdikį.

Daugelis kūdikių, norėdami užmigti, išvysto priklausomybę žindymui, siūbavimui, čiulptukui ir pan., ir tai nėra toks dalykas, kurį jie galėtų pakeisti per 15 ar 20 minučių. Norint išspręsti šią problemą reikia įdėti nemažai darbo, tačiau apie miego mokymus pakalbėsime truputį vėliau.

Pirmiausia, štai keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti ir sau atsakyti, bandant išsiaiškinti šį labai svarbų tėvams klausimą – ar mano kūdikis naktį keliasi dėl alkio?

 

AR JŪSŲ KŪDIKIUI JAU YRA ŠEŠI MĖNESIAI?

Iki maždaug šešių mėnesių kūdikiams paprastai reikia bent vieno naktinio maitinimo. Jų pilvukai yra maži, jie dar nepradėjo valgyti kieto maisto, o mišiniai ir motinos pienas virškinami gana greitai. Todėl yra didelė tikimybė, kad naktį mažylis išalks.

Akivaizdu, kad tai galioja ne visiems kūdikiams. Kai kurie kūdikiai nuo pat mažens miega visą naktį nemaitinami, o po to atsiima ir daugiau pavalgo dieną. Tačiau paprastai galima tikėtis, kad naktį visgi reikės maitinti iki kol kūdikis sulauks maždaug šešių mėnesių.

 

AR KŪDIKIS PAKANKAMAI VALGO DIENOS METU?

Kai kūdikis pradeda išmiegoti be maitinimo visą naktį, turite įsitikinti, kad dienos metu jis gauna reikiamą kalorijų kiekį. Geriausias būdas yra pridėti vieną papildomą maitinimą dienos metu, arba į kiekvieną buteliuką įpilti papildomai 30-50 ml mamos pieno/mišinuko. Tai taip pat puikus laikas pagalvoti apie primaitinimo kietu maistu pradžią. Gera naujiena yra tai, kad per naktį ar dvi kūdikio kūnas prisitaiko, kad pradėtų suvartoti papildomas kalorijas dienos metu, jeigu naktį jų nebegauna.

Dar vienas greitas, bet SVARBUS priminimas. Prieš bandydami keisti kūdikio maitinimo tvarkaraštį, pasitarkite su savo pediatru. Naktinis miegas yra nuostabus, bet kalorijos yra būtinos. Jei Jūsų mažylis yra per mažo svorio arba neauga taip greitai, kaip turėtų augti, tai visgi gali būti netinkamas metas atpratinti nuo naktinio maitinimo. Todėl pirma pasikalbėkite su savo gydytoju.

 

AR KŪDIKIS GREITAI UŽMIEGA MAITINIMO METU?

Esu tikra, kad žinote šį scenarijų. Kūdikis pradeda verkti praėjus 45 minutėms po to, kai jį paguldote, Jūs įeinate ir pasiūlote pienuko, kurį jis ima noriai gerti, tačiau išgeria vos kelis gurkšnius ir vėl užmiega.

Jei tai kartojasi dažnai, tai ženklas, kad mažylis maitinasi dėl nusiraminimo, o ne dėl alkio. Kūdikiai, kurie yra tikrai alkani, paprastai valgo kol pasisotina, o tie, kurie maitinasi dėl nusiraminimo, yra linkę gana greitai užsnūsti, gavę tai, ko ieško.

 

AR SOČIAI PAMAITINTAS KŪDIKIS IŠMIEGA KELIAS VALANDAS?

Naktį sočiai pamaitintas kūdikis turėtų miegoti maždaug 3–4 valandas. Vidutinis 6 mėnesių kūdikių miego ciklas svyruoja nuo 45 minučių iki 1 valandos, taigi, jei jis prabunda maždaug tiek laiko po maitinimo, tikėtina, kad mažylis priklausomas nuo Jūsų maitinimo ir raminimo veiksmų arba maitinimo rutinos, kurią atliekate migdydami.

 

AR KŪDIKIS VĖL UŽMIEGA NEPAMAITINTAS?

Sunku užmigti, kai esi alkanas, kad ir kokio amžiaus būtum. Mūsų smegenys alkį laiko prioritetu ir išlieka budrios tol, kol poreikis bus patenkintas arba tol, kol pakankamai pavargsite, kad miego poreikis viršytų poreikį valgyti.

Taigi, jei Jūsų kūdikis tikrai alkanas, jis greičiausiai labai lengvai neužmigs, kol nebus pamaitintas. Jei mažylis užsnūsta po penkių ar dešimties minučių verkimo, tai yra gana patikimas ženklas, kad jis tiesiog ieškojo pagalbos užmigti, o ne iš tikrųjų buvo alkanas ir reikalavo maitinimo.

 

AR KŪDIKIS UŽMIEGA SAVARANKIŠKAI?

Visos lygties esmė yra čia. Ar Jūsų kūdikis gali užmigti pats?

Jei galite nemiegantį kūdikį paguldyti į lovelę, išeiti iš kambario ir kūdikiui pavyksta užmigti be jokios Jūsų pagalbos, be čiulptuko ar bet kokio kito įsikišimo, tada daug labiau tikėtina, kad naktiniai verksmai reiškia, jog kūdikiui tikrai reikia maitinimo.

Akivaizdu, kad sudėtinga nustatyti, ar Jūsų kūdikis naktį alkanas. Kalorijos yra gyvybiškai svarbios, bet taip pat miegas, todėl mes paprastai sudvejojame bandydami subalansuoti šių dviejų svarbą. Šiuo “įtemptu lynu” vaikščioti yra žymiai lengviau, kai išmokote savo kūdikį įgūdžių, kurių jam reikia, kad užmigtų pats. Kai nutrūksta įprotis užmigti bevalgant, galite jaustis daug užtikrinčiau, kad kūdikio naktiniai prašymai pamaitinti yra iš būtinybės, o ne tik būdas praleisti keletą papildomų minučių su mama.

 

Ir, kaip visada, jei ieškote pagalbos mokydami savo mažylį šių būtinų miego įgūdžių, aš galiu Jums padėti.

 

---

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui ar konsultacijoms ir pradėkite savo miego pokyčius jau dabar!

Pasakykite, ar šis scenarijus skamba pažįstamai..

Jūsų kūdikis pabunda ryte puikiai išsimiegojęs. Jūs jį pamaitinate, pakeičiate sauskelnes, šiek tiek pažaidžiate, išeinate su juo pasivaikščioti į lauką, po to migdote: pasupate ant rankų kol užmiega, ir švelniai įdedate į lovelę rytiniam miegui.

Ir tada, po 30 minučių, jis atsibunda nervingas ir irzlus ir, nepaisydamas visų Jūsų pastangų, atsisako grįžti miegoti.

Taigi po pusvalandžio bandymų jį vėl užmigdyti, Jūs pagaliau pasiduodate, tikėdamiesi, kad iki pietų miego jis bus daug labiau pavargęs ir miegos geriau. Tačiau vėl pasikartoja tas pats scenarijus, o kūdikis lieka nelaimingas ir irzlus visą likusią dienos dalį.

Miegas, kaip ir maistas, yra vienas iš tų dalykų, kur kūdikis turi lemiamą žodį – ar miegos jis, ar ne, todėl nėra prasmės bandyti jį “paspausti” sprendžiant šią problemą. Jei jis nemiega, paprasčiausiai palikę jį savo kambaryje nieko neišspręsite.

Štai kas iš tikrųjų vyksta ir kaip tai ištaisyti.

Kūdikiai, kaip ir mes visi, miega ciklais. Pradedame nuo lengvos miego fazės, kai mus lengva pažadinti, o po to palaipsniui patenkame į gilesnę fazę, kai net stiprus triukšmas ar judesys kambaryje gali mūsų neišbudinti. Tai, tarp kitko, yra geras dalykas. Būtent šiuo metu miegas yra atgaivinantis, suteikiantis poilsį, jo metu mūsų smegenys ir kūnas atlieka įvairius procesus, dėl kurių pabundame žvalūs, švariomis mintimis ir energingi, kai tokio miego gauname pakankamai.

Pasibaigus gilaus miego fazei, pamažu vėl grįžtame į lengvo miego stadiją ir paprastai kelioms sekundėms pabundame, o tada vėl užsnūstame, ir viskas prasideda iš naujo.

Suaugusiesiems vienas toks ciklas paprastai trunka apie pusantros valandos. Kūdikiams gali trukti tik 30 minučių.

Taigi faktas, kad Jūsų kūdikis pabunda jau po 30 minučių, iš tikrųjų yra visiškai natūralus. Tiesą sakant, jei jis reguliariai neatsibustų, tai kaip tik galėtų kelti susirūpinimą.

„Bet“, – galvojate, „turiu draugų, kurių kūdikiai miega po dvi ar tris valandas“. Na, tai iš dalies tiesa. Tačiau tiesiogine prasme tie mažyliai sujungia kelis miego ciklus iš eilės. Vienintelis skirtumas tarp jų kūdikio ir Jūsų kūdikio yra…

Jie moka vėl užmigti patys!

Viskas. Tai iš tikrųjų ir yra problemos esmė. Kai tik Jūsų kūdikis pradės užmigti be pagalbos, jis pradės jungti tuos miego ciklus kaip absoliutus miego čempionas. Gerai išsimiegojęs Jūsų kūdikis bus daug laimingesnis ir, kalbant apie malonius dalykus, dvi valandas Jums leis veikti tai, kas tik Jums patinka. (Žinoma, naujai iškeptai mamai frazė – „kas tik tau patinka“ – gali nebereikšti to, ką reikšdavo anksčiau, bet vis tiek, dvi ramios valandos du kartus per dieną, yra reikšmingas ir malonus dalykas).

Taigi prisiminkite šio scenarijaus pradžią – Jūs migdote kūdikį: švelniai jį pasupate kol užmiega, ir tada paguldote į lovelę.

Čia ir sustokite. Būtent šioje vietoje reikia atlikti kai kuriuos pakeitimus. Nes pagal šį scenarijų Jūs darote tai, ką mes, miego specialistai, vadiname „miego rekvizitu “ (angl. “sleep prop”).

Miego rekvizitas iš esmės yra bet kas, ką Jūsų kūdikis naudoja, kad pereitų iš būdravimo į miegą. Čiulptukas yra labiausiai paplitęs pavyzdys, tačiau yra daug kitų miego rekvizitų, įskaitant maitinimą, supimą, dainavimą, šokinėjimą ant kamuolio, laikymą ant rankų ir pasivažinėjimą automobiliu.

Nesakau, kad neturėtumėte sūpti savo kūdikio, dainuoti jam, skaityti pasakų ar beprotiškai jo mylėti. Be abejonės, kaip tik turėtumėte visa tai daryti. 

Tik ne iki to momento, kai kūdikis užmiega.

Kai ateina laikas miegoti, nesvarbu, koks paros laikas būtų, paguldykite kūdikį į lovelę nemiegantį ir leiskite užmigti pačiam. Pirmas dienas gali būti šiek tiek protestų, bet dažniausiai rezultatai pradeda matytis maždaug per dvi ar tris dienas.

Pagalvokite apie tai. Po dviejų ar trijų dienų ir Jūs, ir Jūsų mažylis galėsite mėgautis nepaprasta gero miego nauda. Mažylis bus laimingesnis, sveikesnis, energingesnis ir po aktyvios dienos Jūs abu geriau miegosite naktį.

Dar keli patarimai, kaip pailginti kūdikio miego laiką:

• Miegamąjį padarykite kiek įmanoma tamsesnį. Jei į jį patenka saulės šviesa, įsigykite užtemdančių žaliuzių, arba, jei nenorite išlaidauti, ant langų užklijuokite juodus šiukšlių maišus. Svarbu ne grožis, o funkcionalumas.
• Baltasis triukšmas yra naudingas, jei kūdikis linkęs pabusti dėl lojančio kaimyno šuns, neapdairaus kurjerio skambučio į duris, ar bet kokio kito triukšmo, sutrukdančio kūdikio miegą. Tiesiog įsitikinkite, kad triukšmo šaltinis nėra per arti kūdikio ir nėra per garsus. 50 dB yra rekomenduojama riba.
• Jei susiduriate su sunkumais taikydami šiuos patarimus, užsiregistruokite nemokamam pažintiniam 15 minučių skambučiui. Sprendimas gali būti paprastesnis, nei atrodo, ir dauguma mano klientų pastebi ryškų pagerėjimą vos po vieno ar dviejų konsultacinių skambučių.

Kūdikiškos lovelės keitimas į „didelę vaikišką lovą“ yra svarbus etapas tiek Jums, tiek Jūsų mažyliui. Kaip ir bet kuris kitas svarbus įvykis, šis pokytis gali turėti įtakos vaikučio miegui. Iš pradžių mažylis gali jaustis šiek tiek sunerimęs – jam tai didelis pasikeitimas, ir tikriausiai pirmasis didelis pokytis, susijęs su jo miego sąlygomis. 

Žinodami ko tikėtis ir teisingai elgdamiesi, galite išvengti dažniausiai pasitaikančių problemų, kylančių dėl šios naujovės.

Tiesiog nekeiskite lovos

Palaukite kiek įmanoma ilgiau, prieš pereidami prie didelės vaikiškos lovos. Geriausias laikas šiam pokyčiui būtų maždaug 3 metai. Kartais gali tekti tai padaryti anksčiau, ypač jei mokotės eiti ant puoduko arba jei Jūsų mažyliui kyla pavojus stipriai užsigauti, bandant išlipti iš lovytės. Tačiau jei nėra skubaus poreikio, siūlyčiau palaukti.

Įsitikinkite, kad aiškiai iškomunikuojate savo lūkesčius

Atsisėskite su savo mažyliu ir paaiškinkite jam situaciją. Pabandykite ją suformuluoti labai smagiai ir teigiamai. Praneškite jam, kad jis gaus naują lovą, pasiūlykite jam ją išsirinkti, leiskite padėti ją surinkti (jei Jūs ar Jūsų partneris turite tam kantrybės) ir pirmą vakarą suorganizuokite nedidelę šventę. Permainų nušvietimas tikrai malonia ir šventine šviesa gali padaryti stebuklus, ir Jūsų vaikas daug lengviau priims pokyčius.

Tikėkitės pasipriešinimo

Iš pradžių Jūsų vaikas gali puikiausiai miegoti, o trečią ar ketvirtą savaitę pradėti lipti iš lovos ir eksperimentuoti su naujai įgyta laisve: žaisti savo kambaryje, išeiti aplankyti Jus miego metu ir taip toliau.

Tokio elgesio galite išvengti, siūlydami tam tikrą paskatą likti savo lovoje. Sudarykite nedidelę paveikslėlių diagramą su kiekvienu žingsniu prieš miegą ir užbaikite ją žodžiais „Iki ryto gulėjau lovoje!”. Siūlykite nedidelį siurprizą kiekvieną rytą, kai mažylis visą naktį išbūna neišėjęs iš savo kambario. Tai nebūtinai turi būti kažkas didelio, gal mini saldainis, skanėstas arba koks niekutis.

Nepasiduokite, jei mažylis norės grįžti į kūdikio lovelę

Nesudarykite įspūdžio, kad pokytis yra neprivalomas. Kad ir koks būtų vaiko argumentas, dėl ko jis nori grįžti į savo lovelę, išklausykite, nuraminkite, pasiūlykite atlikti nedidelius pakeitimus (naujos paklodės, kita pagalvė, perkelti lovą į kitą vietą kambaryje), tačiau nesiūlykite vėl miegoti senojoje lovelėje. Bet kokia nuolaida šiuo metu greičiausiai lems pasikartojantį tokį patį elgesį, kai kitą kartą vėl bandysite perkelti vaiką į didesnę lovą. 

Nupirkite laikrodį

Nupirkite savo mažyliui skaitmeninį laikrodį ir uždenkite minučių skaičius, kad jis matytų tik valandas. Paaiškinkite, kad jam negalima išeiti iš kambario, kol laikrodis neparodys 7 (arba kitos valandos, kai Jums patogu, kad vaikutis atsikeltų). Tai padeda sumažinti derybų skaičių, nes vaikai negali ginčytis su laikrodžiu.

Taip pat yra vaikiškų laikrodžių, kurie švyti tam tikra spalva, kai ateina laikas keltis. Jie yra puiki alternatyva, tačiau įsitikinkite, kad naktį jie neskleidžia mėlynos šviesos.

Pasekmės

Net ir tuo atveju, kai mažylis gerai reaguoja į įprastą lovą, jis beveik neabejotinai išeis iš kambario po to, kai bus užgesinta šviesa. Tiesiog, kad pamatytų, kas atsitiks. Tokiose situacijose turi būti iš anksto sutartos pasekmės. Paprastai siūlau duoti vieną įspėjimą ir jei jis vėl išeis iš savo kambario, tada pasekmė turi būti įgyvendinta. Vienai minutei uždaryti miegamojo duris yra labai efektyvu, kaip ir paimti mylimuką. Vėlgi, tik minutei. Po kiekvieno paskesnio pažeidimo laiką pailginkite, taigi pirmą kartą minutę, antrą – dvi minutes ir pan.

Atminkite, kad pasekmės yra veiksmingos tik tada, kai vaikui tai nepatinka. Žinau, kad niekas nemėgsta būti labai griežti savo mažyliams, tačiau jei pradiniame etape turėsite šiek tiek nuoseklumo ir ryžto, tikėtina, kad Jūsų mažylis greitai sureaguos ir visai nereikės taikyti jokių pasekmių.

Jei patiems niekaip nepavyksta susitvarkyti su miegeliu ir naktiniais vaikščiojimais pas Jus į lovą, nedvejodami kreipkitės į mane ir Jums padėsiu: miegopasaka@gmail.com arba registruokitės nemokamam pažintiniam skambučiui čia: https://calendly.com/miegopasaka/15min

Kai Jūsų mažylis lavina savo kalbą ir supratimo įgūdžius, galite pastebėti, kad jis pradeda jausti kažką panašaus į nerimą. Pradėjus lavėti jo vaizduotei, plečiasi ir nežinomybės baimės. Pabaisos spintoje, tamsos baimė ir daugybė kitų baimių, susijusių su tamsa, gali pradėti reikštis prieš miegą, todėl vaikutis vidury nakties palieka savo kambarį ir nori lipti į lovą pas tėvus.

Iš vienos pusės, negalima į tokias baimes žiūrėti atsainiai, tačiau ir nereikėtų sukurti įspūdžio, kad iš tikrųjų yra ko bijoti. Reikėtų surasti balansą, kuris padėtų atstatyti mažylio teigiamą požiūrį į naktinį miegelį ir vėl sugrąžintų ramų nakties miegą.

Išsiaiškinkite vaikučio baimes

Paklauskite savo vaiko, ko jis bijo, ir suteikite jam galimybę išsamiai paaiškinti. Turėkite omenyje, kad ir kokie juokingi šie rūpesčiai Jums atrodytų, Jūsų vaikui jie yra tokie pat tikri, kaip Jums gali būti įsibrovėlis į namus. Todėl nesijuokite ir nesakykite, kad tai nieko tokio. Priimkite juos rimtai, bet kuo aiškiau ir dalykiškiau paaiškinkite skirtumą tarp tikrovės ir fantazijos.

Kartais tėvai žada savo mažyliams, jog apsaugos juos nuo pabaisų ir netgi sugalvoja pabaisas atbaidantį purškiklį. Nepatariu taip elgtis – tai palaiko vaiko įsitikinimą, kad taip, jo įsivaizduojamos būtybės egzistuoja, tačiau galima imtis priemonių jas nubaidyti. Mano patirtis rodo, jog veiksmingiau nuolat patikinti savo vaiką, kad pabaisos yra tik įsivaizduojamos.

Pasirūpinkite mylimais žaisliukais ir naktinėmis lemputėmis

Kas gali nuoširdžiai pasakyti, jog būdami maži nesijautė saugesni, turėdami mėgstamą antklodę ar minkštą žaisliuką? Mylimukas, kad ir koks jis būtų, yra puiki priemonė, padedanti mažyliui saugiai jaustis savo lovytėje. Mažyliai pripranta miegoti su įvairiausiais dalykais: nuo antklodžių ir kojinių, iki kieto plastiko dinozaurų. Jei tai saugu ir suteikia mažyliui saugumo jausmą, leiskite juos turėti.

Kalbant apie naktines lemputes, parinkite jas kuo blankesnes ir ieškokite šiltų spalvų šviesos. Mėlyna šviesa skatina kortizolio gamybą ir slopina melatoniną, kas yra visiškai priešinga tam, ko norime naktį.

Nesiveskite mažylio į savo lovą

Taip, tikrai gali būti sudėtinga. Tai labai natūralus instinktas – leisti vaikučiui lipti pas Jus į lovą, jei naktį sapnavo blogą sapną ar tiesiog išsigando tamsos. Tačiau tai gali paskatinti Jūsų mažylį skųstis košmarais ar kalbėti apie pabaisas vien tik tam, kad leistumėte jam miegoti kartu su Jumis. Siūlau nuvesti jį atgal į jo kambarį, nuraminti, kad yra saugus, ir skirti tiek jaukumo ir dėmesio, kiek jam reikia, kad nurimtų. Jei mažylis tikrai yra išsigandęs, galite šiek tiek pagulėti kartu su juo lovoje. Tačiau būtinai išeikite iš kambario prieš vaikučiui užmiegant, kad jis netaptų priklausomas nuo Jūsų buvimo šalia tam, kad užsnūstų. 

Išjunkite ekranus bent valandą prieš miegą

Kaip jau minėjau anksčiau, mėlyna šviesa, kurią gausiai išskiria televizoriai, telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, pablogina organizmo gebėjimą gaminti melatoniną. Tai reiškia, kad atsiranda daugiau galimybių pabusti naktį, nes daugiau laiko bus praleidžiama REM miego fazėje, kurios metu sapnuojama. Niekas labiau neišblaškys Jūsų mažylio vidury nakties, nei pabudimas iš keisto sapno, todėl bent valandą prieš miegą išjunkite elektroninius prietaisus ir venkite pasakojimų ar veiklų, kurios Jūsų vaikui gali būti bauginančios ar stimuliuojančios.

 

Jei jums reikia patarimų ir (ar) pagalbos, kaip padėti vaikučiui susitvarkyti su naktiniais pabudimais ir gerai miegoti, nedvejodami kreipkitės į mane: miegopasaka@gmail.com arba registruokitės nemokamam susipažinimo skambučiui čia: https://calendly.com/miegopasaka/15min

 

 

Maitinimas naktį yra vienas iš labiausiai paplitusių vaikučio nuraminimo ir užmigdymo būdų. Tačiau ateina laikas, kai mamos supranta, jog naktinius maitinimus reikia baigti. Kaip tą padaryti kuo lengviau?

Labai svarbu leisti vaikučiui suvokti, kad maitinimas (buteliuku ar krūtimi) nėra pagalba užmigti ir tai atriboti net ir nuo pietų miegelių. Kai vaikutis tai supras, jis nebesies maisto su nusiraminimu ir užmigimu, todėl bus pasirengęs atsisakyti ir visų naktinių maitinimų.

Daugumai sveikų kūdikių, gaunančių reikiamą kalorijų kiekį dienos metu, nebereikia naktinių maitinimų sulaukus maždaug 6 mėnesių amžiaus (jei Jūsų šeimos gydytojas turi kitų rekomendacijų, būtinai laikykitės jų).

Svarbiausi žingsneliai, kurių turėtumėte laikytis, pradėdami atsisakyti naktinių maitinimų, yra:

1) stebėkite savo vaikutį;
2) išlaikykite kūdikio “asmeninį geriausią pasiekimą“;
3) negrįžkite atgal – netgi šiek tiek stumtelėkite į priekį, jei reikia.

Štai kaip tai padaryti:

1) Jūsų kūdikis turėtų sugebėti nuvesti Jus naktinio nujunkymo keliu. Kai jis pats sugebės nusiraminti ir užmigti savarankiškai, jam nebereikės valgyti, kad užmigtų. Jeigu šiuo metu Jūsų kūdikio nemaitinimo laikas nuo užmigimo naktiniam miegeliui yra tarkim 4 valandos, tai laikui bėgant bus 5, 6  ir net 10 val. Ir šis naujas laikas turi tapti Jūsų “minimum nemaitinimo laiku”.

2) Kai kūdikis pasiekia naują minimum nemaitinimo laiką, šis laikas tampa jo „asmeniniu geriausiu pasiekimu“ ir visi tolimesni naktiniai maitinimai turėtų prasidėti tik pasiekus šį minimum nemaitinimo laiką. To turėtumėte laikytis keletą naktų, savaitę ar šiek tiek ilgiau ir kūdikio nemaitinti anksčiau nei šis nustatytas laikas (asmeninis geriausias pasiekimas, kuris šiuo atveju yra 5 val. nuo užmigimo). Tai tęsti tol, kol bus pasiektas naujas Jūsų vaikučio asmeninis geriausias pasiekimas.

3) Tai taip pat reiškia, kad kūdikio nereikėtų maitinti anksčiau, nei nustatytas naujas maitinimo langas, net jei kūdikis atsibunda anksčiau. Tokie pabudimai turi būti traktuojami kaip naktiniai pabudimai be maitinimo ir tuo metu nereikia maitinti (tie, kas turite mano miego planus, atsiverskite juos, pasiskaitykite ir prisiminkite ką tiksliai daryti). Atminkite, kad Jūsų kūdikis jau parodė savo nuostabius miego įgūdžius IR gebėjimą ilgiau išmiegoti nereikalaujant maisto. O vieną ar dvi naktis grįžus prie maitinimo anksčiau, tai pradės klaidinti Jūsų mažylį ir trukdyti progresui.

Kelias, norint baigti naktinius maitinimus, ne visada būna sklandus. Visokių naktų bus, tačiau tai gan efektyvus būdas būti tikriems, kad Jūsų kūdikis yra pasirengęs atsisakyti visų naktinių maitinimų.

Būkite tikri, kad kūdikiai tikrai puikiai moka reikiamą kalorijų kiekį, kurių nebegaus su naktiniu maitinimu, įsisavinti dienos metu: ar daugiau išgers mišinuko, suvalgys daugiau kieto maisto, o gal patrauks keliais gurkšneliais daugiau iš mamos krūties.

Kai Jūsų kūdikis sugebės išmiegoti iki 5 val. ryto be maitinimo, patarimas būtų: visiškai atsisakyti maitinimo. Dauguma kūdikių, pabudusių pavalgyti po 5 val., negali tinkamai sugrįžti miegoti tomis ankstyvomis ryto valandomis ir pradeda skaidyti naktinį miegą (dažniau budintis), jiems sutrinka pietų miegelis. Geriausias būdas to išvengti, yra nutraukti naktinį maitinimą. O su tokiais rytiniais pabudimais elgtis kaip su bet kokiu kitu naktiniu pabudimu be maitinimo.

Toks naktinio maitinimo nutraukimo procesas greičiausiai turėtų užtrukti mažiau nei mėnesį. Jei pastebėsite, kad Jūsų kūdikis pats nerodo noro tai baigti, gali tekti ir pastūmėti link to. Tai gali reikšti, kad naktinį maitinimą turėsite pavėlinti pusvalandžiu ir taip kas 3-4 dienas, kol pamatysite tam tikrą pažangą.

Jei Jūs ir Jūsų šeimos gydytojas manote, kad Jūsų kūdikis yra visiškai pasirengęs atsisakyti maitinimo naktį (jis vyresnis nei 6 mėnesiai, gerai priauga svorio, neturi sveikatos problemų ir pan.), tai nutraukti maitinimą galima staiga, per vieną naktį ( angl. šis procesas vadinamas „cold turkey“). Jei nuspręsite, kad tai yra tas būdas, kuris tiktų Jums, tuomet vsi pabudimai iki ryto turi būti be maitinimo.

Jei manote, kad Jums patiems atsisakyti naktinio maitinimo nepavyks, o labai norėtumėte, susisiekite su manimi, ir aš Jums padėsiu!

Kai iš 5-6 pietų miegelių lieka trys, diena tampa aiškesnė ir mes taip laukiame to momento, kai reiks pereiti į du pietų miegelius. Tai jaudina ir kartu baugina: kaip padaryti, kad vaikutis nepervargtų, kad vakare nereikėtų eiti miegoti per anksti ir paskui nepradėtų keltis 5-tą ryto?

Meskite iš galvos visas šias baimes. Iš visų pietų miegelių pokyčių, perėjimas į du pietų miegelius dažniausiai nebūna sudėtingas.

(Žinoma, perėjimai iš 6 į 5, iš 5 į 4 ar iš 4 į 3 yra dar lengvesni , o kartais net visai nepastebimi, tačiau jei susidūrėte su sunkumais šių perėjimų metu, šis straipsnis Jums bus tikrai naudingas).

Kada tai reikėtų padaryti?

Tai turbūt dažniausiai užduodamas klausimas: kada gi tas geriausias laikas pereiti iš 3 pietų miegelių į 2?

Tą lemia du dalykai: kaip ilgai Jūsų kūdikis gali išbūti budrus, ir kiek laiko trunka jo pietų miegeliai.

Įprastai dviems pietų miegeliams vaikučiai būna pasirengę tarp 6-7 mėn., tačiau kai kurie tik apie 8 mėn. Nuo 6-to mėnesio kūdikiai pradeda „sutvirtinti dienos miegą“, o tai reiškia, kad jų pietų miegeliai pailgėja ir jie pradeda rečiau miegoti dienos metu.

Taigi, sakykime, kad turite 3 pietų miegelius ir ideali Jūsų diena atrodo taip:

7:00 pabundate,
8:45 pirmas pietų miegelis,
10:45 pabudimas,
12:45 antras pietų miegelis,
14:15 pabudimas,
16:15 trečias pietų miegelis,
17:00 pabudimas,
18:30 pasiruošimo miegui rutina,
19:00 naktinis miegelis.

Nors tikrai gyvename ne idealiame pasaulyje ir Jūsų dienos grafikas gali būti visai kitoks, sudariau tokį idealų tvarkaraštį su trimis pietų miegeliais, kokio siekiu dirbdama su šeimomis. Esminiai jo dalykai:

1. Kūdikio diena padalinta į 12 val. nakties, 12 val. dienos, laikantis 7:00 pabudimo ir 19:00 ėjimo gulti nakties miegeliui grafiko.
2. Kūdikio būdravimo laikas yra maždaug 2 valandos (1 valanda 45 minutės prieš pirmąjį pietų miegą).
3. Pirmas miegas yra apie 2 valandas, antrasis miegas yra apie 1,5 valandos, o paskutinis miegas yra tik vieno miego ciklo, 45 minučių, trukmės.

O dabar sudarykime idealią dieną su 2 pietų miegeliais vaikučiui, kuriam reikia šios pietų miegelių transformacijos:

7:00 pabundate,
9:15 pirmas pietų miegelis,
11:30 pabudimas,
14:15 antras pietų miegas,
16:15 pabudimas,
18:30 pasiruošimo miegui rutina,
19:00 migdymas nakčiai.

Šis kūdikis taip pat turi 12 val. nakties, 12 val. dienos grafiką: 7:00 pabunda ir 19:00 eina gulti nakties miegeliui. Bet čia kai kas skiriasi:

1. Kūdikio budrumo laikas yra 2 val. 15 min. ir 2 val. 45 min.
2. Kūdikis miega du pietų miegelius po  ~2 valandas.

Dienos grafikas su dviem pietų miegeliais gali būti tinkamas ir kūdikiui, kuris pietų miegelio miega trumpiau (2 kartus po 1,5 valandos), tačiau būdrauja ilgiau (budrumo laikas yra 2,5–3 valandos). Taip pat jei miega vieną ilgesnį ir vieną trumpesnį miegą (vienas pietų miegelis ~2 valandas ir kitas ~ 1 valandą).

Miego pokyčius išgyvenančiam kūdikiui greičiausiai prireiks maždaug 3–4 valandų pietų miego per dieną. Taigi trumpus pietų miegelius miegantys vaikučiai nebus pasiruošę pereiti į dviejų pietų miegelių dienos grafiką iki tol, kol pailgės jų pietų miegas arba būdravimo trukmė.

Todėl kūdikis, kuris išbūna budrus tik apie 2 valandas (nebent jis miega du kartus po 3 valandas), tiesiog negalės turėti 12 valandų dienos, miegodamas tik du kartus per dieną.

Kaip įgyvendinti šį pietų miegelių perėjimą?

1 variantas: organiškai. Dauguma kūdikių, ypač tie, kurie jau gerai miega, pamažu pereina nuo 3 pietų miegelių prie 2 pietų miegelių, nes jų būdravimo laikas ilgėja. Kai 2 valandos virsta 2 valandomis ir 15 minučių, o vėliau – 2,5 valandomis, trečiasis miegas tiesiog išstumiamas iš dienos grafiko ir baigia savo egzistavimą.

Ką daryti, jei po antrojo pietų miegelio lieka per daug laiko iki naktinio guldymo, tačiau per mažai dar vienam miegeliui? Tokiu atveju, reikia ankstinti naktinį miegelį arba jei tas tarpas gaunasi tikrai tikrai per ilgas, eiti ekstra trumpo miegelio vežimėlyje arba automobilyje.

2 variantas: dirbtinai. Kartais galite atsidurti tokioje situacijoje, kai perėjimas neįvyksta natūraliai. Pavyzdžiui, būdami 9 mėnesių vis dar turite 3 pietų miegelius ir Jūsų vaikutis užstrigo su trumpu budrumo laiku, kai akivaizdžiai gali “nulūžti” net valgydamas.

Nepaisant priežasties, jei reikia (o apie 9 mėn. jau tikrai reikėtų, nes budrumo laikas jau turėtų būti 3 val. – 3 val. 15 min., o dienos miegeliai sudaryti 3 val.) galite pastūmėti perėjimą. Tokiu atveju, laikomės 7-19 val. dienos grafiko ir pirmojo pietų miegelio guldome 9:30, antrąjį –  14:30 nepriklausomai nuo to, koks būtų pabudimo laikas ryte ar kaip trumpai bemiegotų pirmojo pietų miegučio. Ir kas 1-3 dienas, 15 min. stumiame visų miegelių laiką tol, kol pasiekiame savo tikslą, tinkamą Jums miegelių laiką.

Nepriklausomai nuo to, kokį variantą naudosite, perėjimas paprastai užtrunka apie 2–4 savaites, kol vaikutis adaptuojasi prie naujo dienos grafiko. Pasibaigus šiam perėjimui, galėsite lengviau atsipūsti ir mėgautis  diena su dviem miegeliais, lengviau planuotis savo dienos darbus, veiklas.

Taigi, sunkiau nei tikėjotės? Lengviau? Jei visas šis perėjimas Jus gąsdina ir norėtumėte pasitarti, rinkitės patogų Jums laiką ir registruokitės 30/60 min. konsultacijai: https://calendly.com/miegopasaka

O jei norėtumėte išmokyti savo vaikutį naujų savarankiško užmigimo įgūdžių ir pagaliau visi gerai miegoti, rezervuokite laiką trumpam pažintiniam skambučiui ir pakalbėsime apie miegelio mokymo programą, kuri padės Jums susidoroti su turimais miegelio iššūkiais. https://calendly.com/miegopasaka/15min

Jeigu Jums tenka atsibusti vidury nakties ir užsiimti su savo kūdikiu, nes jis tiesiog nemiega, toks reiškinys vadinamas “padalinta naktimi” (angl. Split night).

Padalintą naktį galima gan lengvai atskirti nuo kitų situacijų, kai Jūsų kūdikis keliasi naktį: įprastai tai būna vienas ilgas pabudimas, tai vyksta kiekvieną naktį ar kas kelias naktis, daugumos kūdikių nuotaika ilgą laiką būna gera, ir jokie raminimai, bandymai padėti užmigti nepadeda, Jūsų kūdikis tiesiog neužmiega. 

Padalinta naktis iš esmės yra biologinė problema, atsirandanti dėl tam tikrų miego sutrikimų. Dauguma kūdikių aktyviai bando užmigti keisdami padėtį, čiulpdami pirštą ar prisiglaudę prie mamos. Šių kūdikių problema yra ne tai, kad jie nežino, kaip užmigti (savarankiškai ar su Jūsų pagalba), bet tai, kad jie tiesiog negali užmigti.

Priklausomai nuo amžiaus, per parą vaikutis gali išmiegoti nuo 12 iki 16 valandų. Konsoliduotą nakties miegą lemia du veiksniai: (1) cirkadinis ritmas, leidžiantis miegoti ir pabusti tinkamu laiku, ir (2) miego, nuovargio slėgio atsiradimas dienos metu išbuvus budriam tam tikrą laiką. Kuomet viskas klostosi gerai, Jūsų kūdikis vakare pajunta tą reikalingą nuovargį, eina miegoti įprastu laiku ir miega visą naktį. Nakties miego metu nuovargis, kurio dėka vaikutis užmigo, išsisklaido, ir visą procesą perima cirkadinis ritmas. Jis reguliuoja vaikučio miegą nakties metu tam, kad vaikas pabustų įprastu laiku ryte, išmiegojęs atitinkamą valandų skaičių.

Kai nakties miegas yra padalijamas, tai reiškia, kad nuovargis veikia atskirai nuo cirkadinio ritmo. Vadinasi, Jūsų kūdikis gali miegoti 7-8 valandas ir staiga pabusti gana žvaliai jausdamasis bei pasiruošęs kažką veikti… antrą valandą nakties! Pabūdravęs kurį laiką jis pajus naują nuovargį, sugrįš cirkadinis ritmas ir tuomet miegos dar kelias valandas iki ryto. Toks naktinio miego modelis dažniausiai prilimpa, todėl tai pradės kartotis kas naktį. Didžiausia problema yra ta, kad Jūsų kūdikis, nors naktį daug valandų praleidžia lovoje, negali to laiko pilnai užpildyti kokybišku miegeliu.

Yra dvi pagrindinės padalintos nakties priežastys:

1. Prasti pietų miegeliai dieną ir labai ankstyvas miegas vakare.

Tai yra dažniausiai pasitaikanti padalintos nakties priežastis ir beveik visada sutvarkoma pakeičiant dienos grafiką. Ankstyvas guldymas vakare yra geras dalykas, jei reikia atsigriebti už prastus pietų miegelius. Todėl guldyti vaikutį anksčiau, kad jis nepervargtų, yra gera mintis – tai nereiškia, kad jis budinsis naktį ir ilgai būdraus ar pabus labai anksti ryte. Cirkadinis ritmas vaikučio miegą sureguliuos taip, kad jis pabus įprastu jam metu. Norint pakeisti cirkadinį ritmą, reikia kelių dienų. Problema ta, kad jei Jūsų vaikutis pradės prastai miegoti pietų miegelius ir Jūs kaskart anksti guldysite naktinio miegelio, gali atsitikti vienas iš dviejų dalykų: (1) Jūsų kūdikis pradės keltis anksčiau, nes išmiegos jam reikiamą nakties valandų kiekį normaliai miegodamas, arba (2) Jūsų kūdikis pradės “dalinti“ naktį, kurios metu jis kurį laiką būna budrus, nes nepajėgia išmiegoti tiek valandų ir miega tiek, kiek jo organizmui reikia. 

2. Padalinta naktis, kurią sukelia naktiniai sutrikimai.

Kartais naktis gali būti padalinta, nes Jūsų kūdikio miegas naktį sutrinka. Sutrikimą gali lemti naujų motorinių įgūdžių mokymasis (sėdėjimas, ropojimas, stovėjimas ir pan.). Kartais tai nutinka dėl ligos. O kartais tai gali atsirasti dėl stimuliacijos po maitinimo.

Taigi, ką daryti?

Spręsti padalintos nakties problemą vien tik pietų miegelių sąskaita nebūtų visai teisinga. Dauguma tėvų neprisileidžia net minties, kad galėtų žadinti kūdikį anksti ryte, kai patys yra tiesiog išsekę po tokios nakties. Tačiau daugeliu atvejų kūdikio pažadinimas anksti ryte, siekiant išlaikyti nuoseklų ryto pabudimo laiką  (“užfiksuojant” cirkadinį ritmą) yra gera išeitis. Greičiausiai Jūs taip pat turėsite pasidėlioti ir pietų miegelius, kad vaikutis galėtų nueiti naktinio miegelio šiek tiek vėliau.

Įsivaizduokite, kad Jūsų kūdikiui yra 12 mėnesių, po blogos nakties jis blogai miega ir pietų miegelius: 45 minutes ~ 9:30 val., ir  45 minutes ~ 13 val. Kūdikį kiekvieną vakarą guldote miegoti 18.30 val., nes jis išsekęs. Jis pats užmiega lovelėje ir miega maždaug iki 2 val., pavalgo ir pusantros valandos būdrauja, tada vėl eina miegoti ir prabunda 7 val. ryte.

Daugumai 12 mėnesių amžiaus kūdikių reikia 2-3 valandų dienos miego ir 10-12 valandų miego naktį. Akivaizdu, kad šiam vaikučiui nereikia maksimalaus galimų išmiegoti valandų kiekio. Todėl atsikėlęs naktį jis jausis gan gerai pailsėjęs ir užmigs vėl, kai pajaus nuovargį. Jei ir toliau kartosis tokie migdymai ir miegeliai, Jūsų kūdikis, o kartu ir Jūs įstrigsite tokiame miego režime.

Norėdami tai išspręsti, turėsite šiek tiek vėliau, maždaug 19.15 val., migdyti kūdikį nakčiai ir pažadinti jį šiek tiek anksčiau ryte, apie 6.15 val. Kad Jūsų kūdikis sugebėtų pasiekti šį vėlesnį ėjimo miegoti laiką ir stipriai nepervargtų, Jūs turėsite padirbėti ir su pietų miegeliais. Norint prailginti pietų miegelius, kartais tenka vaikučiui padėti: greitai įeiti į kambarį vos jam pradėjus krutėti prieš įprastinį pabudimo laiką; raminti tyliu balsu, lengvais prisilietimais, rankos uždėjimu ant kūno ir palaikymu. Kartais užtenka tiesiog pabūti šalia, įjungti baltą triukšmą ar muzikėlę. Žinoma, visada yra rizika, kad susikurs tam tikros miego asociacijos, be kurių vaikas vėliau visai nebegalės užmigti, todėl bet kokį įsikišimą (jei Jūsų vaikutis jau moka savarankiško užmigimo) darykite minimalų, trumpais veiksmais.

Jūsų kūdikis neabejotinai dar pabūdraus keletą naktų ir pradėjus naują  dienos – miego plano pertvarkymą.  Taip yra todėl, kad jo miego cirkadiniam ritmui susireguliuoti reikia laiko. Galite tikėtis, kad viskas normalizuosis per 4-7 dienas, jei nuosekliai laikysitės naujo dienos – miego plano. Jei Jūsų kūdikis pietų miegelius ir toliau miegos trumpai, jam visgi būtų naudingiausia du kartus per savaitę eiti miegoti nakties miegučio anksti, pvz., antradienį ir penktadienį 1 valanda anksčiau. Tai padėtų išvengti per didelio miego stokos kaupimosi, taip pat padalintos nakties scenarijaus.

Jei Jūsų kūdikis miega gerai, bet naktį pabudęs pradeda lavinti savo motorinius įgūdžius, ką daryti?

Turėtumėte laikytis dienos grafiko. Skirti daug laiko praktikuojant naujus įgūdžius dienos metu, mokyti kaip iš sėdimos, stovimos padėties reikia atsigulti. O naktį elkitės kaip naktį, ramiu balsu priminkite, kad laikas miegučio, glostykite lovytės čiužinį ir jei reikia padėkite atsigulti. Stenkitės neatlikti visų darbų už vaikutį, nes nenorite vienos problemos išspręsti tik tam, kad sukurtumėte kitą – naują pagalbą užmigti.

Jei po maitinimo naktį Jūsų kūdikis ilgai negali nurimti ir užmigti, pirmiausia išsiaiškinkite, ar Jūsų kūdikiui reikia naktinio maitinimo. Jei Jūsų kūdikis yra vyresnis nei šeši mėnesiai ir sveria daugiau nei 7 kg, greičiausiai naktinio maitinimo jam jau nebereikia. Kad jaustumėtės ramiau dėl šio sprendimo, galite pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, nes vieni kūdikiai būna tam pasiruošę, kiti ne. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į Jūsų pieno tekėjimo intensyvumą, jei kūdikį maitinate pati.

Jei dar anksti atsisakyti naktinio maitinimo, maitinkite prie neryškaus apšvietimo, nesileiskite į didelį bendravimą su vaikučiu, balsas turi būti ramus, tylus, kaip naktį. Jei norėtumėte pasitarti dėl naktinio maitinimo mažinimo, patogų Jums laiką 30/60 min. konsultacijai galite rezervuoti čia: https://calendly.com/miegopasaka

Jei nepavyksta patiems išspręsti padalintos nakties problemos ar padėti vaikučiui išmokti naujų savarankiško užmigimo įgūdžių, ir jaučiate, kad pokyčių miegeliuose tikrai reikia, rezervuokite pažintinį skambutį su manimi ir pakalbėsime apie miegelio mokymo programą, kuri padės Jums susidoroti su turimais miegelio iššūkiais. Tai galite padaryti čia: https://calendly.com/miegopasaka/15min

 

 

 

Pamenu, kažkada seniai stovėjau ir laukiau savo užsakytų picų. Į kavinę įžengė mama su penkiais vaikučiais, taip taip, PENKIAIS nedideliais vaikučiais. Vyriausiam, manau, buvo kokie aštuoneri.

Motina klausė vaikų, ką jie nori valgyti, ir užsakinėjo, o vaikai matėsi labai jaudinasi, džiaugiasi ir aplink jautėsi toks džiugus šurmulys. Pora jų ėmė vaikytis vienas kitą, kai mama staiga atsisuko ir ramiai, bet tvirtai pasakė vyriausiajam: „Ar galėtum nusivesti brolius ir seseris, surask mums laisvą stalą ir ramiai pasėdėkite, kol aš ateisiu?“ Mano nuostabai, jie taip ir padarė. Vyresnysis brolis pasikvietė kitus vaikus ir neprarasdamas šypsenos bei entuziazmo nužygiavo prie netoliese esančio stalo, prie kurio visi atsisėdo.

Net nepajutau, kaip garsiai pasakiau: “OHO! Jūsų vaikai nuostabūs“. Mama suprato, ką turėjau omenyje – nusišypsojo ir padėkojo, kad taip pasakiau. Ji sutiko, kad jie tikrai puikūs vaikai, ir tada pridūrė: „Mes su vyru į juos tikrai įdėjome daug darbo“.

Tuo metu šis pasakytas sakinys tiesiog buvo sakinys. Tačiau dabar prisiminusi šį atvejį tiksliai žinau, kas slypi už tokio teiginio: šie stebėtinai gerai besielgiantys vaikai iki tol turėjo tūkstančius situacijų, kai jų elgesys nebuvo tinkamas, ir ji ar jos partneris turėjo atlikti nelengvą griežto tėčio ar mamos vaidmenį.

Taigi, šiandien noriu pakalbėti apie pasekmes: kaip jos padeda mums užauginti geresnius vaikus ir įgalina mus būti geresniais tėvais.

Dažniausia problema su mažais vaikais, kuriuos dažnas pavadintų „nekontroliuojamais“, yra ta, kad jie ko gero niekada nėra susidūrę su jokiomis netinkamo elgesio pasekmėmis. Jų geras elgesys yra apdovanojamas, tačiau blogas elgesys dažniausiai abiejų tėvų palydimas abejingai arba su pykčiu. (Trumpa pastaba tiems iš Jūsų, kurie galvoja, kad tėvų pyktis yra tam tikra pasekmė – taip NĖRA. Pyktis yra dėmesys. Ir jei Jūsų mažylis ieško dėmesio, jam bus nesvarbu kokia forma jo gauti, net jei tai bus neigiamas dėmesys.)

Dauguma iš mūsų greičiausiai sutiks, kad mūsų vaikai turėtų laisvai reikšti savo emocijas ir jas suprasti savaip. Negalima slopinti pykčio, liūdesio, nusivylimo ir kitų neigiamų emocijų. Vaikai turėtų suprasti tuos jausmus ir išmokti su jais susidoroti. Bet tai nereiškia, kad jiems galima leisti mėtyti savo žaislus ar mušti brolius ir seseris. Mūsų, kaip tėvų, darbas yra išmokyti vaikus apie realias pasekmes, kurias gali sukelti jų veiksmai.

Kam reikalingos taisyklės?

Tiesa tokia, kad mažyliai nenori visiškos autonomijos. Kiekvienas vaikas, kurį kada nors pažinojau ir su kuriuo dirbau aš ar mano kolegos, buvo laimingesnis, kai gyveno pasaulyje su taisyklėmis ir ribomis. Leisti mažyliui elgtis taip, kaip jam patinka, gal ir skamba fantastiškai, tačiau mažam vaikučiui tokios laisvės tikrai yra per daug. Pajutę, jog yra nekontroliuojami, jie nebejaučia jokių krypčių ir nebeturi lūkesčių, galiausiai jaučiasi priblokšti ir nevaldomi.

Todėl turi būti tam tikros taisyklės, o kai šios taisyklės pažeidžiamos, turi būti atitinkamos pasekmės. Jei nebus pasekmių, tuomet tai nebus taisyklės, tai bus tik pasiūlymai.

Kaip padaryti, kad pasekmės būtų efektingos? Kaip ir viskas auklėjant: turi būti aišku ir nuoseklu.

Nors pasaulyje yra daugybė būdų ir strategijų kaip auklėti vaiką, tačiau kad ir kokias pasekmes taikytumėte savo vaiko netinkamam elgesiui, reikia atsižvelgti į keletą dalykų:

1. Duokite įspėjimą.

Net jei Jūsų mažylis žino, kad tai, ką jis daro, yra neleistina, duokite vieną įspėjimą prieš įgyvendindami pasekmes. Akivaizdu, kad bus išimčių, tačiau dažniausiai geriau yra įsitikinti, kad jis žino, jog sulauks pasekmių, jei jis tai darys ir toliau.

2. Paskirkite vietą.

Turėkite vietą, kur Jūsų vaikas galėtų eiti atlikti „bausmę“. Tai turėtų būti vieta, kur nesimatytų kitų namų gyventojų, taip pat ten, kur būtų saugu ir negrėstų joks pavojus. Mes norime, kad „bausmė“ nepatiktų, tad jei ten bus nuobodu, tai bus tinkama vieta.

3. Paskirkite laiką.

Dažnai tėvai nuogąstauja: „Aš paskirsiu pasekmės laiką, bet jis tikrai tiek nesėdės ant pasekmių kėdutės.“ Kiekvieną kartą, kai vaikas pasišalina iš savo vietos, nesulaukęs, kol baigsis pasekmės laikas, laikmatis nustatomas iš naujo. Žinoma, vaikas kelis pirmus kartus bandys palikti pasekmių kėdutę, išeiti iš kambario, bet galiausiai supras, kad taip elgdamasis tik prailginą laiką, kurį turės praleisti numatytoje vietoje.

4. Nuobodu.

Suprantu, kad kai kuriems tėveliams gali pasirodyti paprasčiau laikyti savo mažylį ant kelių, glostyti, niūniuoti ar pan., kol praeis nustatytas pasekmės laikas, tačiau turite prisiminti, kad pasekmėmis Jūsų mažylis turi būti nepatenkintas, tai neturi būti smagu ar tokiu būdu gaunamas mamos ar tėčio dėmesys. Juk nenorime skatinti nepageidaujamo elgesio, kaip pasekmę suteikdami glostymus, bučinius, duodami sausainį ar pan. Tai turėtų būti šiek tiek nemalonu, kad ateityje vaikas nenorėtų pakartoti savo netinkamo elgesio. Todėl įsitikinkite, kad laikas, reikalingas išpirkti netinkamam elgesiui, būtų praleistas paskirtoje vietoje be jokio dėmesio ir pramogų.

5. Pagrindas yra nuoseklumas.

Tai gali skambėti kaip klišė, bet man vistiek patinka posakis: „Taisyklė yra tik taisyklė… jei tai yra taisyklė“. Jei paaiškinsite taisykles savo mažyliui, bet taikysite tik retkarčiais arba taikydami darysite nuolaidas, pakeitimus, tai nebus taisyklės. Vaikui taps painu, nes nesupras, kokioje situacijoje ši taisyklė galioja ir gali pasijusti tikrai nusivylęs, jei galų gale sulauks pasekmės už tai, kas prieš dieną akivaizdžiai nebuvo nusižengimas. Todėl nustatykite aiškias taisykles ir vykdykite jas 100%.

6. Geriau mažiau.

Labai svarbu, kad taisyklių neprikurtumėte per daug, nes vaikai jų neprisimins, o ir Jūs patys pradėsite painiotis. Nebebus nuoseklumo, aiškumo ir nepasieksite norimo rezultato.

Ta mama, apie kurią pasakojau pradžioje, net neabejoju – turėjo tūkstančius situacijų, kai jautėsi nesaugi, kvestionavo savo sprendimą ar nenorėjo nieko kito, kaip tik viską atleisti, kai jos vaikai pradėdavo verkti paskyrus bausmę. Bet jei ji būtų nepaisiusi savo taisyklių ir nuolaidžiavusi, ji neturėtų tokio susikalbėjimo su savo vaikais, kuomet užtenka pasakyti: „štai ko man dabar iš jūsų reikia “. Ir tokio prašymo jie klauso be jokių verkšlenimų, isterijų ar atsikalbinėjimų.

Aš tikrai suprantu, kad nė vienas iš mūsų nenori būti blogas. Mes visi norime būti mylinčiais tėvais ir užmegzti šiltus santykius su savo vaikais, o ne vaidinti kalėjimo prižiūrėtojus. Bet mes turime būti suaugę ir prisiimti atsakomybę už taisyklių nustatymą ir jų vykdymą tam, kad galiausiai būtų pasiekta harmonija santykiuose su savo vaikais.

 

Oho, vasara prašuoliavo taip greitai ir visos mamos supranta, kad ateina tas laikas! Taip, laikas ruoštis mokyklai ar darželiui. Ir be visų smagių rūpesčių, atsiranda ir dar vienas – kaip sukurti naują tvarką, kad jūsų šeimos diena būtų kuo sėkmingesnė. Kiek miego reikia Jūsų vaikui? Kodėl tai svarbu? Pakalbėkime apie tai!

Likus savaitei iki mokyklos ar darželio pradžios, pabandykite palaipsniui koreguoti vaiko miego laiką, kad jis pradėtų anksčiau eiti miegoti ir taip pat pradėtų atitinkamai anksčiau keltis rytais. Labai svarbu, kad liktumėte nuoseklūs ir išlaikytumėte kasdienę rutiną. Suformuokite aiškius lūkesčius, kad Jūsų vaikas žinotų, jog visi, ruošdamiesi mokyklai ar darželiui eis miegoti anksčiau. Ir, deja, taip pat reikės anksčiau keltis ryte.

Gerai išsimiegojęs vaikas turės pakankamai energijos išbūti dieną mokykloje ar nepervargti darželyje. Tyrimai rodo, kad tie, kurie nepakankamai miega naktimis, tris kartus dažniau peršąla. Vaikams grįžus į mokyklą ar darželį, jie susiduria su naujais mikrobais ir jiems reikia papildomo gero miego, kad jų organizmas būtų pailsėjęs ir pajėgus su jais susidurti, o jei reikia – ir pakovoti. Tikrai nesinori, kad vos tik pradėjęs eiti į mokyklą ar darželį vaikutis iš karto susirgtų, praleistų pamokas, kas galbūt ateityje turėtų įtakos ir bendram jo rezultatui. Tyrimai taip pat parodė, kad jei vaikas neišmiega jam reikalingų miego valandų, padidėja emocinių ir elgesio problemų rizika.

Rekomenduojamas miego kiekis:

Nuo 4 iki 12 mėnesių – nuo 12 iki 16 valandų,
Nuo 1 iki 2 metų – nuo 11 iki 14 valandų,
Nuo 3 iki 5 metų – nuo 10 iki 13 valandų,
Nuo 6 iki 12 metų – nuo 9 iki 12 valandų,
Nuo 13 iki 18 metų – nuo 8 iki 10 valandų.

Jei Jūsų vaikui sunku užmigti, pažiūrėkite ar jis nežiūri televizoriaus, nesinaudoja planšetiniu kompiuteriu ar telefonu prieš miegą. Idealu, jei šiais įrenginiais nesinaudotų bent vieną valandą prieš miegą. Namuose nebeturėtų būti labai šviesu: sukurkite prieblandą, kad pradėtų gamintis melatoninas ir taip būtų lengviau užmigti. Namų darbus geriausia atlikti iškart po mokyklos, o ne prieš miegą. Nustatykite tam tikrą vakarinę rutiną, kuri padėtų Jūsų šeimai nusiraminti ir atsipalaiduoti. Leiskite savo vaikui skaityti, klausytis ramesnės muzikos, atsipalaiduoti vonioje ar užsiimti kažkuo kitu, kas padėtų nusiraminti ir taip siųstų atitinkamus signalus smegenims, kad ateina miego metas.

Svarbu išlikti nuosekliems ir įsitikinti, kad Jūsų vaikas supranta miego svarbą. O nustačius tikslų dienos grafiką (ar bent jau vakaro grafiką), visiems bus lengviau jo laikytis kiekvieną dieną.

Jei manote, kad šie keli patarimai nepadės išspręsti turimų blogų miegelių, nes jau daug ką išbandėte ir Jums nepadėjo, vaikučio miegeliai nepagerėjo ir Jūs visi ryte pabundate pavargę, blogos nuotaikos – parašykite man laiškutį miegopasaka@gmail.com arba registruokitės pažintiniam 15 min. skambučiui ir pasikalbėkime apie tai, kokią situaciją Jūs turite ir kaip galėčiau Jums padėti ją išspręsti individualiai. Patogų laiką pažintiniam skambučiui galite pasirinkti čia: https://calendly.com/miegopasaka/15min

Jūsų kūdikis, keletą mėnesių gerai ir nerūpestingai miegojęs, pradeda kelti protestus, pabunda kelis kartus per naktį ir visiškai nenori miegoti. Jus pradeda kamuoti klausimai: kas čia vyksta? Ką aš darau ne taip? Ar tai jau yra mano vaiko ir mano pačios gero miego pabaiga? Ar tai truks ilgai? Jei mums pavyks su tuo susitvarkyti, ar tai pasikartos? Jei tokia padėtis Jums gerai pažįstama, vadinasi Jūsų kūdikis susidūrė su miego regresu. Tačiau labai pergyventi nereikia, miego regresai yra įprastas ir normalus dalykas: visi kūdikiai juos išgyvena. Žinoma, yra tėvų, kuriems pasisekė ir kurių vaikučiai pergyvena šiuos regresus be pastebimų problemų ar nesėkmių, tačiau dauguma susiduria su visais neigiamais regreso požymiais. Tuo metu tėvai nežino ką daryti ir ko griebtis.

Kas tai yra miego regresas?

Per pirmuosius 2 gyvenimo metus kūdikiai išgyvena kelis laikotarpius, kurių metu jie patiria protinio ir fiziologinio vystymosi šuolius. Tai gali pakeisti nusistovėjusius miego įpročius. Vaikutis pradeda protestuoti prieš miegą, trumpiau miega ir dažniau pabunda naktį.

Gal tai ir skamba bauginančiai, bet turite atminti, kad miego regresas yra ženklas, rodantis, jog Jūsų kūdikio vystymasis yra teisingas. Ir nors miegui šie procesai gali pakenkti, tačiau yra ir gera žinia – Jūsų kūdikis auga, mokosi naujų dalykų, dėl ko galima tik džiaugtis!

Pagrindinis požymis, rodantis, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, yra tai, kad jo miegas pradeda blogėti. Naktimis miegojęs ir miegojęs tikrai pagirtinai, staiga jis pradeda protestuoti prieš miegą ir pabusti naktimis.

Kiti miego regreso požymiai gali būti:

• Lengvai pabunda;
• Protestuoja prieš pietų miegelį ar naktinį miegą;
• Pervargsta dėl blogų pietų miegelių;
• Dažnai pabunda naktį;
• Pietų miegeliai sutrumpėja;
• Kūdikis nervingas, dirglus;
• Po pabudimo pats nesugeba savarankiškai greitai užmigti.

Dauguma kūdikių ir mažylių susiduria su įvairiais miego regresais. Pirmas rimtesnis regresas, su kuriuo dažniausiai susiduria tėvai, yra  miego regresas (teisingiau būtų vadinti progresu) 4 mėnesių kūdikiui, po to seka dar vienas regresas kažkur tarp 8–10 mėnesių, trečias – apie 12 mėnesių, ketvirtas yra 18 mėnesių ir tarsi nepakaktų keturių regresų, penktasis paprastai pasireiškia sulaukus dvejų metukų.

Reikia žinoti, kad ne visi kūdikiai susidurs su miego regresu būtent nurodytame amžiuje. Todėl atminkite, kad jei kūdikis yra maždaug nurodyto amžiaus, gerai miegojo ir staiga keletą savaičių pradėjo rodyti kai kuriuos iš šių požymių, galima manyti, kad jis patyrė miego regresą arba kitaip – savo vystymosi progresą.

Ne visi miego regresai trunka vienodą laiko tarpą, tai priklauso nuo Jūsų mažylio amžiaus ir vystymosi. Gera žinia yra ta, kad dauguma šių regresų trunka tik kelias savaites, tačiau kai kurie gali trukti net nuo 4-6 savaičių, todėl būkite kantrūs ir per šį laikotarpį neprikurkite blogų miego įpročių, kurie pasiliks ilgesniam laikui, nei pats miego regresas. 

Taigi, kas būdinga kiekvienam regresui:

4 mėn. regresas

Tai miego progresavimas, nes šiame amžiuje Jūsų kūdikio miegas tampa vis panašesnis į suaugusiųjų. Nuo 4 mėnesių Jūsų kūdikis atsisveikina su savo kūdikiškais miego įpročiais ir miega labiau kaip suaugęs žmogus. Tėvams tai reiškia dažną naktinį pabudimą su dideliu triukšmu ir suprastėjusį miegą. Kodėl 4 mėnesių regresija yra kitokia nei likusios? Tai yra negrįžtamas Jūsų kūdikio miego pokytis, kuris greičiausiai neišnyks, kol vaikutis neišmoks savarankiškai nusiraminti ir užmigti. Jei jums reikia pagalbos susitvarkyti su šio miego regreso padarytais pokyčiais Jūsų mažylio miegelyje, susisiekite su manimi miegopasaka@gmail.com. Aš norėčiau padėti Jums įveikti šią kliūtį!

8–10 mėn. regresija

Šią regresiją dažnai lemia visi vystymosi etapai, kuriuos Jūsų kūdikis išgyvena. Jis išmoksta šliaužioti, atsistoti ir atranda savo balsą. Jūsų kūdikis kaip darbštuolė bitutė, kitaip sakant, jis nori pabusti naktį, kad praktikuotųsi savo naujai įgytus įgūdžius. Šiame etape taip pat aktyviai vystosi smegenys bei Jūsų kūdikis kaip pašėlęs mokosi kalbos!

12 mėn. regresija

Ši regresija nėra tokia aktuali ar daranti didžiulę įtaką kaip kitos regresijos. Ji labiau susijusi su pietų miegelių transformacija. Greičiausiai pastebėsite, kad Jūsų kūdikis staiga ima atsisakyti antro pietų miego ir bando išsiversti vos su vienu miegu. Daugybė tėvų mano, kad tai yra įprastas miego perėjimas, ir kad tai reiškia, jog jų mažylis yra pasirengęs tik vienam pietų miegui per dieną. Kai kuriems kūdikiams taip gali ir būti. Tačiau aš raginu tėvus palaukti mažiausiai 2 savaites, prieš pereinant prie vieno pietų miego: gali būti, kad tai tik laikina regresija, o Jūsų vaikutis dar nėra visiškai pasirengęs pereiti prie vieno pietų miego. Paskubėję galite susidurti su sudėtingesniu laikotarpiu, kuomet vaikutis visuomet bus pervargęs, o tai labai stipriai atsilieps nakties miegeliui.

18 mėn. regresija

Tai yra pati sunkiausia regresija! Taip yra todėl, kad dabar Jūsų vaikas oficialiai yra mažylis! Jis vaikšto, kalba (na, bent jau bando), greičiausiai labiau protestuoja ir net sugeba supykti ir tai pademonstruoti. Ši regresija susijusi su nauju Jūsų mažylio atradimu – nepriklausomybe. Jis mokosi, kad gali turėti nuomonę apie daiktus, o jei viskas klostosi ne taip, kaip jis nori – gali išreikšti nepasitenkinimą. Čia taip pat atsiranda atsiskyrimo nerimas: Jūsų vaikas gali būti išties sunerimęs, kai miego metu arba prieš miegą išeisite iš kambario. Galiausiai dantų dygimas gali būti svarbus faktorius – mažyliams šiuo metu dažnai pradeda dygti krūminiai dantys.

2 metų regresija

Ši miego regresija gali kilti dėl įvairių priežasčių. Jūsų 2 metų vaiko budrumo laikas ilgėja, tačiau kol jis susireguliuos, gali sutrikti miegas. Antraisiais metais būna kalbos sprogimas. Jūsų 2 metų vaikas, tikėtina, taip pat išgyvena keletą didelių gyvenimo permainų, pavyzdžiui, puoduko treniruotes ar perėjimą prie paauglio lovytės, o gal net susidūrimą su nauju broliuku ar sese! Maždaug 2 metų amžiaus daugelis mažylių pradeda sapnuoti tikrus košmarus (ar net naktinius siaubus). Visa tai gali sukelti labai realų ir labai varginantį miego regresą.

Kaip Išgyventi miego regresą? 

• Pirmiausia giliai įkvėpkite ir supraskite, kad tai netruks amžinai. Išskyrus 4 mėnesių regresiją, visos kitos regresijos turėtų praeiti per ateinančias kelias savaites, todėl laikykitės!
• Pabandykite ugdyti gerus miego įpročius iki tol, kol sulauksite šių regresų.
• Laikykitės dienos-miego grafiko: nors miego regresijos metu, tikiu, tai padaryti būna labai sunku, pabandykite neatsilikti nuo įprasto grafiko, nes taip bus daug lengviau prie jo grįžti, kai pasibaigs regresija.
• Stenkitės išlikti nuoseklūs, tačiau jei Jūsų kūdikiui šiuo metu reikia daugiau dėmesio iš Jūsų, viskas gerai, jei jam suteiksite daugiau komforto. Tiesiog būkite atsargūs, kad nepradėtumėte jo supti ir nešioti, kad užmigtų, ar daryti tai, kas visiškai skiriasi nuo to, ką darėte iki šiol.
• Dienos metu duokite jam daugiau meilės ir glamonių. Stenkitės išlikti ramūs, jei Jūsų kūdikis tikrai nusiminęs ir suirzęs, nuraminkite jį.
• Dieną suteikite jam daug galimybių judėti, būti aktyviam ir dirbti su savo naujais fiziniais įgūdžiais.
• Jei jis ką tik išmoko stovėti, dienos metu padėkite jam išmokti atsisėsti ir atsigulti iš stovimos padėties. Praktikuokite tai 3-5 kartus per dieną po 2-3 minutes, kol įsisavins įgūdžius atsisėsti ir atsigulti.
• Kartais miegelį reikia paankstinti ar pavėlinti 30 minučių, atsižvelgiant į tai, kokią regresiją išgyvena Jūsų kūdikis.

Kūdikio miegelis nėra paprastas ir lengvas procesas, o gyvenant be aiškios tvarkos, susidūrimas su regresijomis gali įvesti dar daugiau sumaišties. Laikydamiesi dienos grafiko ir anksti pradėję mokyti gerų miego įpročių, Jūs tikrai lengvai galėsite atpažinti, kai Jūsų kūdikis patirs kažką panašaus į miego regresą.

Man labai patinka šviesti šeimas apie mažylių miegą ir parodyti jiems teisingą kelią su sveikesniais miego įpročiais. Jei išbandėte viską, kad Jūsų kūdikis galėtų gerai išsimiegoti, ir manote, kad Jums reikia šiek tiek papildomų patarimų ar pagalbos, leiskite man Jums padėti!

Susisiekite su manimi el paštu: miegopasaka@gmail.com arba užsiregistruokite pažintiniam skambučiui ir pakalbėsime, kaip galėčiau Jums padėti išmokyti vaikutį savarankiško užmigimo ir miegojimo, ir kaip kuo lengviau išgyventi visus miego regresus: https://calendly.com/miegopasaka/15min

 

 

Ar žinote kiek pietų miegelių turi miegoti Jūsų vaikutis, kaip ilgai jis gali būdrauti, kad nepervargtų? Kodėl tai taip svarbu?

Pervargimas – didžiausias vaikučių priešas, ir ta riba labai dažnai yra plonutė. Yra vaikučių, kurie gali visai nerodyti jokių nuovargio ženklų. Taip yra su mano mažyliu – energiją galima semti kibirais iki paskutinio momento, ir jei nepaguldyčiau jo miegoti vadovaudamasi budrumo laiku, skirtu jo amžiui, pervargimas būtų neišvengiamas. O dėl pervargimo vėliau sektų sunkus užmigimas, dažni pabudimai naktį, verkimai ar net labai ankstyvas rytas.

Taigi, norėdami pagerinti savo mažylio miegelį, pirmiausia pasitikrinkite, ar Jūsų vaikutis nebūna budrus ilgiau, nei rekomenduojama pagal jo amžių. Taip pat, ar miega pakankamai naktinio miegelio.

Pateiksiu rekomendacijas dėl kūdikių ir vaikų miego poreikių, taip pat kelis dienos grafiko pavyzdžius. Tai tik pavyzdiniai grafikai, todėl imant individualiai gali būti tam tikrų skirtumų. Tai reiškia, kad Jūsų kūdikio miego grafikas gali atrodyti ne taip, kaip nurodyta pavyzdyje. Tačiau jei pastebėsite, kad Jums jis veikia, bus puiku. 

0–3 mėnesių amžiaus:

• 4–6 pietų miegeliai
• 45 min.–1,5 val. budrumo laikas

---

3-6 mėnesių amžiaus:

• 3 pietų miegeliai
• 1,5 -2,5 val. budrumo laikas

Pavyzdinis dienos grafikas 3–6 mėnesių amžiaus kūdikiui:

7:00 val. – pabudimas, valgymas, žaidimo laikas

9:00 val. – pirmo pietų miegučio laikas

13:00 val. – antro pietų miegučio laikas

16:00 val. – trečio pietų miegučio laikas

17:00 val. – pabudimas, valgymas, žaidimo laikas

19:00 val. – nakties miegelio laikas

---

6–14 mėnesių amžiaus:

• 2 pietų miegeliai
• 3,5 – 4,5 val. budrumo laikas

Pavyzdinis dienos grafikas 6–14 mėnesių amžiaus vaikui:

7:00 val. – pabudimas, valgymas, žaidimo laikas

9:30 val. – pirmo pietų miegučio laikas

14:30 val. – antro pietų miegučio laikas

16:00 val. – pabudimas, valgymas, žaidimo laikas

19:00-19:30 val. – nakties miego laikas

---

15 mėnesių – 3 metų amžiaus:

• 1 pietų miegelis
• 4–5,5 val. budrumo laikas

Pavyzdinis dienos grafikas 15 mėnesių – 3 metų amžiaus vaikui:

6:30 val. – prabudimas

12:00-13:00 val. –  pietų miegelio laikas

19:00–20:00 val. – nakties miegas

---

Dienos miego poreikiai

1 mėnesio – 8 val. (šiame amžiuje miegas labai nepastovus)

3 mėnesių – 5 val. (3 miegeliai)

6 mėnesių – 3 val. 15 min. (2 miegeliai)

9 mėnesių – 3 val. (2 miegeliai)

12 mėnesių – 2,5 val. (2 miegeliai)

18 mėnesių – 2 val. 15 min. (1 miegelis)

2 metų amžiaus – 2 val. (1 miegelis)

3 metų amžiaus – 1,5 val. (1 miegelis)

---

Naktinis miego poreikis

1 mėnesio – 8 val. (labai nepastovus miegas)

3 mėnesių amžiaus – 10 val.

6 mėnesių amžiaus – 11-12 val.

9 mėnesių amžiaus – 11-12 val.

12 mėnesių amžiaus – 11-12 val.

18 mėnesių amžiaus – 11-12 val.

2 metų amžiaus – 11 val.

3 metų amžiaus – 10,5 val.

4–12 metų amžiaus – 10-12 val.

12–17 metų – 8-10 val.

Suaugusieji – 7–9 val.

 

Kadangi kiekvienas vaikas yra skirtingas, tai yra tik vidutiniai rodikliai. Todėl jūsų vaikui gali reikėti miegoti daugiau ar mažiau. Kaip žinoti, kad Jūsų vaikui reikia daugiau miego?

Jei Jūsų vaikas:

• Lengvai užmiega automobilyje ne įprastomis miego valandomis;
• Dienos metu yra kaprizingas, nervingas ar irzlus;
• Nori miego anksčiau nei įprasta;
• Reikia ryte žadinti.

 

Jei Jums šie pateikti pavyzdžiai tiks ir suveiks, tiesiog nuostabu, džiaugiuosi, kad tik tiek reikėjo iki gerų, Jūsų šeimos, miegelių. Jei, visgi, pagerėjimo nematote, vadinasi reikia ieškoti giliau, išsamiau, kas tiktų būtent Jūsų mažyliui. Ir, prašau, leiskite man Jums padėti!
Pasikalbėkime, susipažinkime ir aptarkime, kaip galėčiau Jums padėti visiems pagaliau gerai išsimiegoti. Registruokitės laiką pažintiniams skambučiui su manimi čia: https://calendly.com/miegopasaka/15min

Kaip aš anksčiau klydau, manydama, kad knarkiantys kūdikiai yra be galo žavūs.

Sakykite, koks garsas gali būti malonesnis mamos ausiai, garantuojantis, kad jos vaikutis giliai miega ir tikrai pailsės, nei tylus knarkimas, sklindantis iš vaikučio lovytės?

Mamai toks garsas visada reiškia tik viena: jos vaikutis miega atsipalaidavęs ir yra saugus bei patenkintas jį supančia aplinka.

Mane toks “geros mamos” jausmas visada apimdavo bežiūrint į savo ramiai miegančius vaikus ir atrodydavo, kad tas nedidelis knarkimas yra visiškai nekenksmingas ir netgi mielas.

Deja, tas ramybės ir saugumo jausmas, kuris mane apimdavo girdint knarkiantį kūdikį, pasirodė klaidingas. Dabar, kai įgijau miego konsultantės kvalifikaciją ir turiu daug daugiau informacijos, vaiko knarkimo ir kvėpavimo per burną nebelaikau mielu garsu – atvirkščiai, man tai dažniau kelia nerimą.

Gali nuskambėti bauginančiai, bet patikėkite, tikrai nebandau sukelti Jums šio jausmo.

Galiu Jus užtikrinti, kad visi tie, kurie lankė įvairius seminarus, susijusius su meditacija, užsiminėjo joga ar siekė rezultatų sporte, pasakys Jums, jog tinkamas kvėpavimas turi labai didelę naudą, ir kad toks kvėpavimas, iš principo, turi vykti tik per nosį.

Yra keletas priežasčių, kodėl kvėpavimas per nosį yra geresnis už kvėpavimą per burną: kvėpuojant per nosį kraujyje padidėja deguonies kiekis, patenkantis į plaučius, iškvepiama daugiau anglies dvideginio, sumažėja širdies susitraukimų dažnis, padidėja limfos tekėjimas ir sumažėja širdies apkrovimas. Toks kvėpavimas taip pat gamina azoto oksidą, kuris padeda išplėsti kraujagysles ir pagerina kraujotaką, o nosies plaukeliai ir gleivinės sinusuose padeda išfiltruoti nešvarumus, įkvepiamus iš oro.

Kvėpavimas per burną turi gana nemažai minusų: ilgalaikis, lėtinis vaikų kvėpavimas per burną gali paveikti jų veido augimą, pridaryti problemų su dantimis, sukelti dantenų ligas, gerklės infekcijas, sulėtinti augimą ir, žinoma, neigiamai įtakoti miegą.

Tai rašydama tikrai nesistengiu nieko įbauginti ar padaryti paranojikais, tačiau bendraujant su tėveliais susidaro vaizdas, kad kvėpavimas per burną nėra įvardijamas kaip trūkumas ar kažkokia blogybė. Todėl noriu atkreipti į tai šiek tiek daugiau dėmesio.

Veido deformacijos ir TMJ (smilkininio sąnario) sutrikimas nėra mano kompetencijos sritis, tačiau kalbant apie miegą, išmanau daug, todėl leiskite man šiek tiek papasakoti, kodėl knarkimas gali sugadinti nuostabią naktį.

Kaip jau tikriausiai žinote, visi mes miegame ciklais. Mes pereiname iš labai lengvo miego į gilesnį miegą, tada į gilų miegą ir tada į sapnavimo stadiją, paprastai vadinamą REM miegu. Per pirmąją lengvo miego fazę, taip pat ir REM fazėje, mus galima lengvai pažadinti. Katė, užšokusi ant lovos, apsivertęs mūsų partneris ar nevalingas raumenų trūkčiojimas gali mus prikelti iš šlovingo snaudimo seanso, o tada mes vėl grįžtame prie pradinės linijos ir vėl bandome užmigti.

Suaugusiesiems šie ciklai trunka kažkur apie 90–110 minučių, tačiau kūdikiams jie yra apie 45 minutes. Taigi kūdikiai per naktį gali pabusti daug daugiau kartų. Neabejoju, kad kiekvieni tėvai gerai žino, kaip dažnai jų kūdikis linkęs atsibusti. Tą žino greičiausiai ir kurjeriai, kurie susiduria su išgąsčio kupinomis mamomis, kuomet jie netinkamu laiku paskambina į duris.

O kas pažadina kūdikį tokiose lengvose miego fazėse? Dažniausia priežastis – triukšmas: lojantis šuo, šiukšliavežė, skalbimo mašina ir labai dažnai: paties kūdikio knarkimas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad knarkimas nėra vienintelė pabudimo priežastis. Jei kvėpavimo takai bus siauresni nei įprasta, miegant jie gali būti iš dalies arba visiškai užblokuojami, ir vaikutis laikinai nustoja kvėpuoti. Tokia būsena vadinama obstrukcine miego apnėja. Dėl kraujyje sumažėjusios deguonies koncentracijos dirginamos smegenys ir kūnas prikeliamas tam, kad galėtų įkvėpti. Net neabejoju, kad mes visi džiaugiamės šia organizmo funkcija, net jeigu tai sukelia naktinius pabudimus.

Neaprašinėsiu mokslinių tyrimų ar įžvalgų apie tai, koks svarbus geras miegas yra kūdikiui. Pasakysiu tik tiek, kad Jūsų kūdikiui reikia daug miego, ir jei jis jo pakankamai negauna, tai atsiliepia kūdikio vystymuisi, munitetui, smegenų veiklai, nervų sistemai ir t.t. Taigi, jei Jūsų kūdikis knarkia, “nenurašykite” to, kaip gero gilaus miego.

Esu tikra, kad Jums kyla natūralus klausimas, kurį sau uždavė kone kiekvienas žmogus, kuris kada nors miegojo šalia knarkiančio: „ką daryti, kad nustotų knarkti?“

Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti – tai pasiimti savo telefoną ir įrašyti miegančio mažylio kvėpavimą.

Antras žingsnis – nuneškite šį įrašą savo šeimos gydytojui ir duokite jam paklausyti. Vien tik apsilankydami pas gydytoją ir užsimindami apie kūdikio knarkimą galite nesulaukti tinkamo situacijos įvertinimo, tačiau pademonstravę (leidę paklausyti) problemos sunkumą, galite priversti į tai pažiūrėti rimčiau ir būsite nukreipti pas atitinkamą specialistą.

Tonzilių ir (arba) adenoidų pašalinimas yra dažniausias problemos sprendimas, jei kvėpavimo takai yra stipriai užblokuoti. Ar galima kažkaip apsieiti be operacijos? Manau taip, man su savo antruoju vaikučiu pavyko išvengti operacijos, naudojant tam tikras priemones. Tačiau apie jas čia nerašysiu, jei kažkam bus aktualu, parašykite man ir pasidalinsiu informacija asmeniškai.

Jei Jūsų mažylio knarkimas nėra pakankamai stiprus, kad būtų reikalinga operacija, Jums gali būti naudingos nosies juostelės, kurios laikosi nosies išorėje ir švelniai atveria nosies kanalus. Tai nėra pats elegantiškiausias sprendimas, tačiau laikinai problemą išsprendžia.

Visgi svarbu pabrėžti: jei Jūsų kūdikis šiuo metu serga ir knarkia, nedarykite skubotos išvados, kad jo knarkimas jau yra ta didžioji bėda. Dėl ligos atsiradęs nedidelis nosies užgulimas gali sukelti kūdikio knarkimą, tačiau kai jam pagerės, tai turėtų liautis.

Aš žinau, kad mes, mamos, dėl daug ko nerimaujame ir kartais atrodo, kad netgi per daug. Tačiau jei Jūsų kūdikis knarkia, tai gali sukelti rimtų pasekmių. Todėl turėtumėte į knarkimą žiūrėti rimtai. Problemą išsprendus, lauks ir kitas “apdovanojimas” – geresnis Jūsų kūdikio ir visos šeimos miegas.

 

Gana dažnai tėveliai, auginantys mažylius, pradeda labai jautriai reaguoti į bet kokį, patį mažiausią triukšmą. Ir tai suprantama, ypač jei vaikutis labai jautriai miega, o užmigdyti jam skiriama labai daug laiko.

Triukšmo išvengti sunku: jei Jūsų vaikai dalijasi kambariu ir eina miegoti skirtingu laiku, jei laikote šunį, kuris loja pro šalį praeinant kaimynui, arba jei Jūsų partneris garsiai miega – tokiais atvejais balto triukšmo naudojimas gali būti netgi labai geras pasirinkimas. Jis padeda prislopinti išorinį triukšmą, kuris pabudina kurį nors Jūsų šeimos narį.

Baltas triukšmas naudojamas norint greičiau užmigti ir ilgiau miegoti. Jis užmaskuoja išorinį triukšmą, kuris kai kuriems žmonėms gali trukdyti gerai išsimiegoti. Kai kurie balto triukšmo aparatai imituoja gimdos garsą, kuris gali būti labai naudingas naujagimiams. Baltas triukšmas blokuoja lauko triukšmą, kuris gali pažadinti būnant pirmoje ar net antroje miego stadijoje.

Baltasis triukšmas gali būti statiško televizoriaus veikimo garsas, ventiliatoriaus ar kondicionieriaus garsai. Tai nuobodus, vienodas garsas, kuris kai kuriuos žmones gali erzinti ir geriau kai yra naudojamas trumpesnį laiką nei paliekamas ilgam. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis, per garsus baltojo triukšmo naudojimas gali pakenkti smegenų sinapsėms. Todėl naudoti jį reikėtų protingai.

Daugelis žmonių nežino, kad yra daugiau garsų, ne tik baltas triukšmas. Nuoširdžiai sakant, tikras baltas triukšmas aparatuose naudojamas retai, dažniau galima sutikti rausvą ar rudą triukšmą, kartais mėlyną triukšmą. Taigi pakalbėkime apie kitas triukšmo „spalvas“. 

Rožinis triukšmas yra panašus į baltą triukšmą, tačiau jis pabrėžia žemesnius tonus. Jis skamba daug švelniau ir mažiau girdimas šiurkštumas, turi aukštų ir žemų dažnių derinį. Rožinio triukšmo pavyzdžiai yra ventiliatoriai, tolygus lietaus šniokštimas ar širdies plakimo garsas. Teigiama, kad rožinis triukšmas padeda prisiminti ir apdoroti atsiminimus bei gali ilginti miego laiką. Rožinis triukšmas gali veikti geriau nei baltas.

Rudas triukšmas turės dar daugiau žemesnių tonų nei rausvas. Pagalvokite apie rudą triukšmą kaip gilesnę rožinio triukšmo versiją, turinčią dar daugiau žemųjų dažnių tonų ir žemo dažnio koncentruotą energiją. Rudojo triukšmo pavyzdžiai yra negarsus riaumojimas, krioklių ir griaustinio garsai. Kai kuriems šie garsai gali labai patikti ir tikti miegui.

Mėlynasis triukšmas turi energiją, kuri daugiausia koncentruojasi aukšto dažnio pabaigoje, su labai nedaug giliųjų tonų, kad jį subalansuotų. Kaip pavyzdys galėtų būti susisukusios vandens žarnos šnypštimas. Jei nesate jautrus aukšto dažnio garsams, mėlynas triukšmas puikiai padeda užmaskuoti išorinius garsus. Tačiau jis tinka tikrai ne visiems.

Norint pagerinti  miego kokybę, garso aparato, skleidžiančio tam tikrą triukšmą naudojimas gali būti labai naudingas. Tačiau jei Jūs ar Jūsų vaikai miegate giliai ir nesate jautrūs pašaliniams garsams ar aplink nėra jokių garsų, kurie prikeltų, tuomet tikrai nereikia jo naudoti, jis Jums nereikalingas.

Jei nuspręsite naudoti garso aparatą, turite laikytis tam tikrų rekomendacijų, kad nebūtų padaryta žala Jums ar Jūsų vaikui. Įsitikinkite, kad skleidžiamo garso garsumas nėra didesnis nei 50 decibelų.  Skleidžiamo garso neturėtų būti nepatogu klausytis. Garso aparatą laikykite šiek tiek daugiau nei 2 metrų atstumu nuo lovos. Jį taip pat galite pastatyti ant grindų tarpduryje, ar net už miegamojo ar vaiko kambario durų.

O jei baltas, rožinis ar kitos spalvos triukšmas nepadeda, ir Jūsų vaikutis vis tiek daug kartų prabunda nakties metu, parašykite man ar rezervuokite pažintinį skambutį (https://calendly.com/miegopasaka/15min) ir pakalbėsime, kaip galima būtų Jums padėti.

Ne, negalima.

Atsiprašau už tiesmukiškumą, bet tai atsakymas tiems iš Jūsų, kurie paprasčiausiai norėjote išgirsti atsakymą „galima arba ne“, nesileidžiant į smulkias detales. Kitiems duosiu išsamų paaiškinimą.

Kodėl aš teigiu, kad miego treniruotės ir miegojimas bendroje lovoje su savo vaikučiu yra nesuderinami dalykai?

Tik pradėjusi bendrauti su nauju klientu, kuris miega bendroje lovoje su savo vaikučiu, jį priskiriu vienai iš šių dviejų grupių:

1. Į klientą, norintį perkelti savo vaikutį į jo pačio lovą;
2. Į klientą, norintį miegoti su vaikučiu bendroje lovoje ir pageidaujantį, kad vaikutis kuo geriau išsimiegotų;

Į tėvus, kurie pageidauja perkelti savo mažylį į vaikišką lovą, visada žiūriu individualiai, atsižvelgdama į Jų kūdikio asmenybę, temperamentą ir jau nusistovėjusius miego įpročius.

Kalbant apie tėvus iš antrosios grupės, mano požiūris toks: “Lauksiu Jūsų skambučio ir mielai padėsiu tada, kai jau būsite pasiruošę perkelti savo mažylį į jo asmeninę lovą”.

Ir tai ne todėl, kad nesugebėčiau ar bijau. Priežastis ta, kad dirbant su antros grupės šeimomis nelabai įmanoma išspręsti jų vaikučio miego problemą.

Miegodamas vienoje lovoje su mama, kūdikis paprastai bet kada gali pareikalauti krūties ir ją gauti, ir tai visada būna viena pagrindinių kūdikio blogo miego ydų. Pripratęs prie krūties kūdikis, prabudęs naktį instinktyviai jos ieško, ir tai nebūtinai vyksta dėl alkio. Tiesiog taip užmigti jam yra lengviau.

Panašiai elgiamės ir mes, suaugusieji (žinoma, naudojame ne tą patį, ką naudoja kūdikis, nes priešingu atveju Jūsų vyras savaitei būtų ištremtas miegoti į kitą kambarį :)). Mes įprantame atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos naudojame miegodami. Jie paprastai būna labai trumpi ir paprasti, pavyzdžiui: vertimasis ant nugaros, vandens atsigėrimas, pagalvės apsukimas ar įsimuturiavimas į antklodę. Tačiau tai ir yra miego įgūdžiai, atitinkantys maitinimą krūtimi.

Taigi, jei norite, kad Jūsų kūdikis išmiegotų visą naktį, privalote nutraukti ryšį tarp maitinimo krūtimi ir kūdikio užmigimo. Turite kūdikį išmokinti naujų įgūdžių, kuriuose nebus Jūsų įsikišimo. Tai nebus lengva, jei mėgstamiausias užmigimo būdas (krūtis) bus ranka pasiekiamas.

Ir pabaigai. „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose ne kartą teko skaityti: „Jie išeis iš Jūsų kambario, kai bus pasiruošę, neskubinkite jų! Šis laikas yra toks trumpas! Niekas nemiega tėvų lovoje iki 18-os metų! “

Vėlgi, jei esate patenkinti esama padėtimi, tada nereikia, kad aš pakeisčiau Jūsų požiūrį ir padėčiau Jums pakeisti miegojimo įpročius. Bet norėčiau pabrėžti, kad mačiau šeimų su vaikais iki aštuonerių (!) metų, kurie vis dar miega tėvų lovose. Nesitikėkite, kad Jūsų mažylis vieną vakarą baigęs valytis dantis pasakys: „Viskas, manau, kad nuo šio vakaro miegosiu atskirai.“

Miego įpročiai sunkiai miršta, ypač kalbant apie vaikus. Todėl diena, kai vaikas pradės miegoti savo lovoje, savo kambaryje, tikriausiai bus ta diena, kuomet būtent Jūs pasakysite, kad tam atėjo laikas.

Gera žinia ta, kad kai Jūsų vaikas miegos savo lovoje ir išmoks savarankiško miego įgūdžių, jis miegos daug geriau, ramiau ir ilgiau nei Jūsų lovoje. Taigi Jums ir Jūsų partneriui tai reikš, kad visa šeima bus pailsėjusi tiek psichologiškai, tiek fiziškai, ir rytą pradėsite visai kitaip!

Jei jums reikia patarimų ir (ar) pagalbos, kaip tai padaryti, nedvejodami kreipkitės į mane: miegopasaka@gmail.com arba registruokitės nemokamam susipažinimo skambučiui čia: https://calendly.com/miegopasaka/15min

Pagaliau atėjo metų laikas, kai saulė kiekvieną rytą ima tekėti vis anksčiau ir anksčiau. Ir nors aš mėgstu prabusti saulės užlietame kambaryje, tačiau mano mažyliui galioja kiek kitokia rytinio kambario taisyklė: tamsa. Tam, kad pirmieji saulės spinduliai, besiskverbiantys pro užuolaidų plyšius, jo nepabudintų anksčiau laiko.

Įsivaizduokite: Jūs giliai ir saldžiai miegate, sapnuojate nuostabų rojaus kampelį, kuriame leidžiate nuostabiausias savo akimirkas, kai staiga pasigirsta garsus rytinis kūdikio klyksmas. Čiumpate šalia ant spintelės gulintį telefoną, pažiūrite kiek rodo laikrodis…  5-ta valanda ryto! Pasisukate link sutuoktinio, ir dar vos vos atmerktomis akimis žiūrite vienas į kitą, tarsi telepatiškai vienas kitam sakydami: „tavo eilė“. Tokį scenarijų turėjome ir mes savo šeimoje, tokie ankstyvi rytai buvo tapę norma. Bandžiau save guosti posakiu: “anksti kėlęs daug darbų nuveiksi”, tačiau kas dieną keltis 5-tą valandą ryto mes neturėjome nei noro, nei jėgų. Taigi, kaip tai pakeisti?

Kodėl tai vyksta? Kas sukelia šiuos kūdikio pabudimus anksti ryte? Ar kūdikis miega dienos metu? Gal jis eina miegoti per vėlai? Gal per anksti? Gal turėtų ilgiau pabūti lauke? Gal jis alkanas? Jei atvirai, tai gali būti bet kuri iš šių priežasčių arba kelios jų, kurios gali prisidėti prie ankstyvo pabudimo. Visi šie klausimai rodo vieną akivaizdžią tiesą: kūdikio miegas yra labai sudėtingas procesas, todėl nėra universalaus būdo jį išspręsti. Vaiko miegas nuolat keičiasi ir priklauso nuo to, kaip greitai vystosi ir auga jo kūnas ir smegenys. Ir kai tik Jums atrodo, kad problemas susijusias su miegu jau išsprendėte, kelyje atsiranda “gulintis policininkas” ir Jūsų ramus “vairavimas” vėl išsiderina.

Kodėl kūdikiai dažnai susiduria su ankstyvo pabudimo problema? Neapkraudama Jūsų mokslinėmis žiniomis pabandysiu paprastai ir trumpai paaiškinti, kas vyksta mažųjų kūnuose tų ankstyvų pabudimų metu. Kiekvieno žmogaus kūnas (net ir suaugusiųjų), maždaug 3 valandas iki įprasto mūsų rytinio pabudimo laiko pradeda natūraliai išskirti hormoną, vadinamą kortizoliu (budrumo hormonas). Vadinasi, jei Jūs esate įpratęs pabusti 7-tą valandą ryto, kortizolis pradeda išsiskirti maždaug 4-tą valandą. Kortizolis yra hormonas, kurį mūsų kūnas naudoja susijaudinimo arba streso metu, kad padėtų mums likti budriems. Priešingai, melatoninas yra „miego hormonas“, padedantis mums atsipalaiduoti ir užmigti. Kūdikis maždaug 4-tą valandą ryto yra miego ciklo pabaigoje, po to pereina į lengvą miego fazę. Tuo metu melatonino kiekis sumažėja ir pradeda išsiskirti kortizolis. Šie hormonų mainai bei nusiraminimo įgūdžių neturėjimas paskatina kūdikį pabusti ir žymiai apsunkina pakartotinį užmigimą.

Ką daryti? Taigi dabar, kai žinote, kad Jūsų kūdikis nėra tas vienintelis, kuris pabunda paryčiais, kad yra daugybė faktorių, lemiančių ir prisidedančių prie jo pabudimo, kai suprantate, kodėl šis ankstyvas pabudimas vyksta, tikriausiai paklausite savęs, ką dabar daryti? Jei jūsų kūdikis pabunda anksčiau nei 6-tą valandą ryto jau 2 savaites ar ilgiau, galite išbandyti šiuos patarimus:

1. Pasistenkite, kad Jūsų kūdikis gautų kuo daugiau natūralios dienos šviesos, daugiau būkite lauke. Pabuvę gryname ore bent 30–60 minučių, galite perreguliuoti vaiko kūno laikrodį ir padidinti melatonino kiekį naktį.
2. Įsitikinkite, kad kambarys, kuriame miega vaikutis, nuo 4-tos iki 6-tos valandos ryto yra visiškai tamsus, toks tamsus kaip vidurnaktį. Turite užtamsinti kambarį tiek, kiek įmanoma, nes bet koks šviesos šaltinis, papuolantis į kambarį tuo metu, gali kūdikį pažadinti iš miego ciklo ir apsunkinti pakartotinį jo užmigimą.
3. Įsitikinkite, kad jūsų kūdikis nepabunda dėl to, kad jam šalta. Kūno temperatūra pradeda kristi apie 4-tą valandą ryto, todėl kai kurie kūdikiai sušalę pabunda. Jei tai Jūsų atvejis, užmaukite jam šiltas kojines arba naudokite šiltesnį miegmaišį.
4. Įsitikinkite, kad Jūsų vaikutis nėra mieguistas, apsnūdęs prieš pat miegelį. Dėl to kartais gali tekti palikti įjungtą ryškesnę šviesą per pasiruošimo miegui rutiną ir išjungti ją tik paguldžius vaikutį į lovą.
5. Įsitikinkite, kad Jūsų vaikas dienos metu miega tiek, kiek priklauso. Per ilgas ar per trumpas pietų miegelis gali sukelti problemų su rytiniu pabudimo laiku.

Amžius	Pietų miegelių skaičius	Reikalingas miegas dienos metu
Naujagimis (0-3 mėn.)	4-6	5-8 val.
4 mėn.	3-4	4 val.
5 mėn.	3	3-4 val.
6 mėn.	2-3	3-3,5 val.
7 – 8 mėn.	2-3	3 val.
9-12 mėn.	2	2-3 val.
13-18 mėn.	1-2	1,5-3 val.
19 mėn.-2,5 m.	1	1,5-3 val.
2,5-3 m	0-1	1-3 val.

 

6. Jei jūsų kūdikiui yra daugiau nei 8–9 mėnesiai, įsitikinkite, kad jis 3 kartus per dieną valgo kieto maisto ir jame yra sveikųjų riebalų ir baltymų šaltinių.
7. Perkelkite vakarinį migdymą 30 minučių anksčiau. Žinau, kad tai skamba priešingai tam, ką norėtumėte daryti, bet ši priemonė dažnai padeda. Nesitikėkite sėkmės iš karto, paprastai reikia maždaug savaitės, kad pamatytumėte pagerėjimą.
8. Jei bent savaitę bandėte eiti miegoti anksčiau ir tai nepadėjo, pabandykite migdymą nukelti vėlesniam laikui. Aš paprastai rekomenduoju eiti miegoti tik 30 minučių vėliau nei buvo prieš tai, kai miegą paankstinote. Įsitikinkite, kad Jūsų vaikutis eina į lovą iki 20:00, vėliausiai iki 20:30. Skirkite bent savaitę tokiam vėlesniam guldymui, kad įsitikintumėte, ar tai padeda.

Tačiau pats geriausias būdas kūdikiui pradėti miegoti visą naktį ir neturėti to ankstyvo rytinio kėlimosi, tai sukurti labai nuoseklų ir nuspėjamą miego grafiką, kuris padės vaikučiui įgyti savarankiško miego įgūdžių! Jei jums reikia patarimų, kaip tai padaryti, nedvejodami kreipkitės į mane adresu: miegopasaka@gmail.com arba registruokitės nemokamam susipažinimo skambučiui čia: https://calendly.com/miegopasaka/15min

Nieko naujo nepasakysiu: prižiūrėti, jog kūdikis gerai miegotų naktį, beveik visuomet imasi tik vienas iš tėvų, ir ši iniciatyva dažniausiai priklauso mamai.

Tam tikrai yra svari ir pateisinama priežastis. Būdama miego konsultante, dar nesusidūriau su tokia situacija, kurioje abu tėvai yra vienodai įsitraukę į kūdikio miego problemų sprendimą ir jo migdymą. Ir tuo labiau neteko susidurti su situacija, kuomet kūdikis be pagalbos iš šalies kartu su visa šeima ramiai išmiegotų visą naktį.

Jei sulaukčiau tokio skambučio, tai pagalvočiau, kad skambinantysis nusprendė pašvaistyti pinigus vėjais, arba galvoja, kad aš užsiimu sapnų aiškinimu.

Man dažnai skambina tie tėvai, kurie susiduria su kūdikio miego problemomis, ir beveik visada dėl to, kad kūdikis užmiega tik su pagalba iš šalies, kurią tėvai naudoja, kad užmigdytų naktį pabudusį vaikutį.

Didžiausia bėda, kurią aš matau, yra ta, kad mama, norėdama, jog kūdikis užmigtų, jį maitina krūtimi, o tėtis tampa nereikalingas, negalėdamas to padaryti.

Todėl akivaizdu, kad jei kūdikis prabunda šešis kartus per naktį ir reikalauja, kad kiekvieną kartą mama jį užmigdytų duodama krūtį, tai tampa pastoviu mamos ir kūdikio blogu įpročiu.

Tačiau šeimoje dėl šios problemos nukenčia dar vienas narys – tai tėtis. Gali būti, kad Jums bus sunku tai pripažinti – ypač jei skaitote šį tekstą vidury nakties savo telefone, bemaitindama kūdikį, kai tuo metu vyras ramiai miega kitame kambaryje – bet tai tiesa.

Tėvai, bent jau didžioji dauguma iš jų, nori būti puikiais tėčiais. Jie aktyviai dalyvauja auklėdami savo vaikus ir jiems patinka jausti, kad puikai sekasi atlikti šį vaidmenį.

Kadangi mama yra tai, kas teikia vaikučiui stebuklingą pieną, tėtis dažnai jaučiasi bejėgis kuo nors šioje vietoje padėti, o tai reiškia, kad mama visada kelsis vaikučiui pravirkus, kai tuo tarpu tėčiui beliks su užuojauta atsidusti ir miegoti toliau.

Tai gali sukelti mamos nepasitenkinimą. Ji jaučiasi nuskriausta ir padariusi žymiai daugiau, lyginant su tėčiu, o šis jaučiasi be reikalo ir neteisingai užsipultas, nes šioje situacijoje jis negali niekuo padėti.

Ir čia atsiranda abiems gera žinia…

Jei jau nusprendėte pamėginti imtis miego mokymų, šioje vietoje daug geriau bus, jei iniciatyvos imsis tėtis!

Teisingai! Mamai jau reikia pagalbos ir tėtis atkreipė į tai dėmesį. Tėtis negali maitinti krūtimi ir kūdikis tai žino. Taigi, kai reikia nutraukti ryšį tarp maitinimo krūtimi ir užmigimo, kūdikis yra linkęs greičiau mokytis ir daug geriau reaguoja, kai tėtis ateina vaikučiui į pagalbą jo kambaryje ir pirmąsias kelias naktis moko jį užmigti savarankiškai.

Bet, atsitinka juokingas dalykas. Kiekvieną kartą, kai aš porai papasakoju apie šią idėją, mamą visada apima džiaugsmas, ir ji su dideliu entuziazmu pradeda erzinti tėtį pareikšdama, kad dabar bus labai smagu pažiūrėti, kaip tėtis kelsis šešis kartus per naktį.

Tačiau jau pačią pirmą tėčio “darbo” naktį, vos tik vaikučiui pravirkus, mama tuoj pat keliasi iš lovos ir skuba tiesiai į kūdikio kambarį. Arba kas dar dažniau pasitaiko, stovi už vaiko kambario durų, nurodinėdama tėčiui, kaip reikia teisingai migdyti kūdikį ir patarinėja jam kiekviename žingsnyje.

Šioje vietoje aš kategoriškai nurodau mamoms palikti tėčius vienus su vaiku.

Jei norime, kad tėtis įsitrauktų į vaiko migdymą, jie abu su kūdikiu turi rasti savo ritmą, o mama turi labai mažai arba visai tame nedalyvauti. Ir nors mamos visada sako, kad palikti kūdikį su tėčiais joms nesudarys jokios problemos, realiame gyvenime daugeliui moterų atsisakyti tokios kontrolės tampa labai sunku.

Atminkite, kad tik Jūsų dėka tėtis gali tapti tuo stebuklingu kūdikio miego problemų sprendimo būdu, tačiau Jūs privalėsite leisti jam juo tapti. O norėdama tai atlikti, privalote apsišarvuoti kantrybe. Džiugi žinia ta, kad daugelis mano klientų jau po kelių naktų pastebi, kad kūdikio miegas smarkiai pagerėja, todėl pažadu, Jums nereikės savęs ilgai kontroliuoti.

O kai Jūsų vaikutis pradės gerai miegoti, Jūs vėl galėsite vakarus ir naktis leisti vienas su kitu, ir visa Jūsų šeima pradės mėgautis geru nakties miegu.

 

 

Jūsų kūdikis oficialiai išaugo! Nors laikoma, kad ankstyvoji vaikystė prasideda nuo 1 metų amžiaus, tačiau šis 1,5 metukų laikas yra ypatingai svarbus, tai didžiulis lūžis – septynmyliais žingsniais raidos keliu su daugybe naujų iššūkių! Vienas iš tų iššūkių yra miegas. Paprastai, kai sukanka 18 mėnesių, net ir tiems vaikams, kurie būdami kūdikiai miegojo nuostabiai, gali kilti miego problemų. Ir žinau, ką sakau, nes pati tą patyriau su savo tobulai miegančiu mažyliu!

Kokių miego problemų galite sulaukti? Ogi daugybės protestų prieš nakties miegą ar pietų miegelį, kelių naktinių pabudimų ar net ankstyvo prabudimo rytais. 

Kodėl tai vyksta? Nors šis miego regresas yra pats sunkiausias, tačiau tai visiškai normalu ir laikina. Šiame amžiuje Jūsų vaikas išgyvena daug raidos pokyčių: jis vaikšto, kalba (na, bent jau stengiasi), aktyviai žaidžia, greičiausiai daugiau protestuoja ar net parodo, kad jau moka ir supykti. Ši regresija labai susijusi su tuo, kad Jūsų mažylis atrado naują dalyką – nepriklausomybę. Jis mokosi, kad gali turėti nuomonę apie daiktus, o kai reikalai klostosi ne taip, kaip jis nori, jis gali intensyviai išreikšti savo nepasitenkinimą.

Šiuo metu taip pat atsiranda išsiskyrimo nerimas: Jūsų vaikas gali sunerimti, kai išeisite iš kambario pietų miegelio metu arba prieš naktinį miegą. Štai kodėl taip svarbu skirti jam papildomos meilės ir dėmesio dienos metu, kol jis išgyvena šį pokytį.

Galiausiai dantų dygimas taip pat gali būti svarbus veiksnys 18-os mėnesių miego regresui: šuo metu mažyliams gali pradėti dygti pirmieji krūminiai dantys. Pabandykite sušvelninti dantų skausmą prieš pietų miegą arba vidury nakties, jei jis pažadina vaikutį.

Ar ilgai tai tęsis? Tai kone dažniausiai užduodamas klausimas apie šią regresiją. Tėvai nori žinoti, kada jie vėl susigrąžins savo tobulą miegą. Regresijos trukmė kiekvienam vaikui labai skiriasi, tačiau ši paprastai trunka nuo 2 iki 6 savaičių. Žinau, kad 6 savaičių miego bėdos gali atrodyti gana bauginančiai, tačiau vis priminkite sau, kad tai yra normalu ir laikina, ir stenkitės padėti savo vaikučiui tai išgyventi, kartu išlaikydami sveiką protą.

Nors pati regresija yra laikina, tačiau blogi įpročiai, atsirandantys jos metu, gali trukti daug ilgiau nei pati regresija. Svarbu tęsti nuoseklų miego grafiką ir atsisakyti bei nesukurti naujų miego įpročių, kurių nenorėsite tęsti ateityje.

Kantrybė ir nuoseklumas bus Jūsų raktas įveikiant šią regresiją. Nors gali kilti pagunda kažką pakeisti savo nusistovėjusiame miegelio grafike, kad būtų išvengta pykčio, tačiau svarbu būti nuosekliems. Laikydamiesi tvarkaraščio ir nuoseklumo miego regresijos metu, Jūs nustatote ribas ir leidžiate savo mažyliui suprasti, kokio elgesio iš jo tikitės, taip sukurdami saugumo jausmą.

Nepamirškite savarankiškumo, kuris šiuo metu Jūsų mažyliui tapo labai svarbus: leiskite jam dalyvauti pasiruošimo miegui rutinoje, tačiau apribokite pasirinkimus, neįsivelkite į žaidimus. Leidimas pasirinkti skatina vaikus prisiimti atsakomybę už savo miego procesą.

Ką jie galėtų pasirinkti? Ogi lai renkasi kokią pižamą rengsis nakčiai arba knygą, kurią norės, kad Jūs perskaitytumėte prieš miegelį. Leiskite rinktis iš dviejų variantų, pavyzdžiui, „Ar šį vakarą norėtum žalios pižamos, ar geltonos?“ arba „Ar norėtum šios ar anos knygelės?“.

Dar keletas naudingų patarimų:

• Pakabinkite pasiruošimo miegui grafiką ant sienos, aptarkite jį su savo mažyliu. Mažamečiai šiame amžiuje yra vizualiai besimokantys žmogučiai, tai padės jo protui ir kūnui lengviau suprasti, kad ateina miegas.
• Venkite televizoriaus, kompiuterio, telefono bent 60 minučių prieš nakties miegą ir 30 minučių prieš pietų miegelį.
• Gali tekti vėlinti nakties miegelį 30 minučių.
• Pastebėkite, ar ne per daug pienuko geria Jūsų vaikutis. Tai gali turėti įtakos miegeliams taip pat.
• Suteikite jam daug meilės ir dėmesio dienos metu bei vakare prieš miegą.

Ne kiekvienas vaikutis patirs šį regresą, bet tikiuosi, kad šie patarimai padės, jei atsidursite tokioje situacijoje, kai Jūsų 18-os mėnesių mažylis pradės kovoti su savo miegeliu. Jei praeis pora mėnesių nuo šių pokyčių, o Jūs vis dar vargsite su blogu miegeliu, susisiekite su manimi, ir aš Jums padėsiu!

 

Mažas vaikutis kokone: ilgą laiką šis veiksmas naujagimių dienotvarkėje buvo užmirštas, nenaudojamas, nerekomenduojamas. Visgi, pastaruoju metu gan stipriai grįžta. Kodėl?

Naujagimių vystymas gali būti netgi labai naudingas. Jis padeda nurimti, vaikučiai jaučiasi saugesni, jiems tai šiek tiek primena buvimą gimdoje, kur nebuvo tiek daug erdvės judesiams. Jie dar nemoka tinkamai kontroliuoti savo galūnių, tad nesąmoningas jų judinimas miegelio metu gali tapti prabudimo priežastimi. Taigi, vystymas gali sumažinti prabudimų skaičių, o kai kuriems vaikučiams gali padėti ir nuo pilvelio dieglių. Todėl pabandyti tikrai vertėtų.

Vystymo būdų, vystyklų šiais laikais yra daug ir tėveliai gali pasirinkti jiems labiausiai tinkantį ir patinkantį. O pradėjus vystyti reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus:

• Per stipriai suvysčius vaikutį, jis jausis nepatogiai, jo judesiai bus suvaržyti ir jis pradės pykti, verkti. Tai gali būti prabudimo priežastimi.
• Per silpnai suvysčius vaikutį, jis išsiners, pradės muistytis, išsibudins.
• Svarbu, kad vystyklo kraštai nebūtų per arti veiduko – jo neliestų, neerzintų, nekutentų.
• Kūdikis kojytes turi judinti laisvai: nesuveržkite klubų per stipriai, kad ateityje neturėtumėte problemų.
• Jei suvystysite per stipriai ir per ilgai, yra galimybė, kad vaikutis perkais. Todėl vystyti geriausia pradėti dienos miegeliams, kad išmoktumėte tai daryti taisyklingai ir žinotumėte, kaip rengti vaikutį, kad jis neperkaistų.
• Pagal SKMS (Staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos rekomendacijas, kūdikius patariama guldyti tik ant nugaros. Suvystytiems kūdikiams šis patarimas ypač svarbus. Guldyti reikėtų tik ant kieto paviršiaus, nemiegoti kartu su suvystytu vaikučiu, neužkloti papildomai.

Ar vystymas gali tapti blogu įpročiu? Taip, gali. Jei Jūsų vaikučiui 3-4 mėnesiai ir vis dar vystote, greičiausiai jau turite suformuotą blogą įprotį. Be to, tai jau yra nesaugu. Tokio amžiaus kūdikiai pradeda rodyti pirmuosius vartymosi požymius. Jie jau yra gana stiprūs ir gali išsinerti iš bet kokių vystyklų, tampa aktyvesni, tad vystymas pradeda nebepatikti. Jie nori judinti savo rankytes, žaisti su savo pirštukais ir tai jau daro sąmoningai. Tačiau jei kūdikis įprato, kad jam geriau miegoti tvirtai suvystytam, Jūs turėsite 4-5 kartus per naktį keltis ir pervystyti, kad vaikutis galėtų užmigti. Tai yra ženklas, kad turite negerą įprotį, trukdantį miegoti tiek Jums, tiek vaikučiui.

Kaip nutraukti vystymą esant tokio amžiaus? Geriausia tai padaryti staiga. Taip, Jums prireiks kelių dienų, kol vaikutis pripras miegoti kitaip, ir taip, Jūs sulauksite protesto, verkimo, bet tą padaryti reikia.

Geriausia vystymą nutraukti, kai vaikučiui sueina apie 10 savaičių. Tai galima daryti gan lengvai: kelias dienas ištraukti iš vystyklo vieną rankytę, paskui kelias dienas ištraukti abi rankytes. Rekomenduoju pereiti į pereinamąjį miegmaišį (pvz.: Zipadee-Zip) arba įprastinį miegmaišį. Naudojant miegmaišį kūdikis jaus, kad kažkas jį gaubia, taip jausis saugiau, patogiau. Taip pat nesušals ir Jūs patys miegosite šiek tiek ramiau.

Visiems savo klientams, turintiems naujagimius, rekomenduoju išbandyti vystymą. Dauguma kūdikių tai mėgsta. Žinoma, yra ir tokių, kurie nemėgsta. Jeigu kūdikiui tai patinka – puiku, jei ne – taip pat viskas gerai. Visgi, jei atrodys, kad Jūsų vaikutis nemėgsta vystymo: pyksta, blaškosi, verkia – kurį laiką nevystykite, tačiau pabandykite dar kelis kartus, kad tikrai įsitikintumėte, jog toks elgesys ir nepasitenkinimas yra būtent dėl vystymo.

Veiksmingiausias vystymas būna per pietų miegelius. Dienos metu kūdikiai turi stulbinančius refleksus, kilnoja savo rankas spontaniškai ir šie veiksmai juos pažadina. Vystymas dienos metu padeda prailginti pietų miegelius, suvystyti kūdikiai geriau miega ir naktį.

 

 

Tai tema, kuri visuomet susilaukia didesnio dėmesio ir įvairių nuomonių. Prieraišioji tėvystė (angl. attachment parenting) – tėvystės rūšis, kai tėvai sąmoningai apsisprendžia kurti prieraišius santykius su kūdikiu ir šiam tikslui pasiekti renkasi tėvų ir vaiko prieraišumą skatinančius rūpinimosi vaiko psichologine ir fizine gerove būdus.

Mes, kaip tėvai, prisiimame didžiulę atsakomybę. Ir tai nėra tik būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimas. Mes visi norime užauginti išskirtinius žmones. Mes esame atsakingi už savo vaikų gyvenimo kokybę dar ilgai po to, kai jie palieka gimtąjį lizdą. Daugelis šiandien priimamų sprendimų nulems, kas jie bus 2030-aisiais ar net po 50 metų. Todėl visiškai suprantama, kodėl mes, kaip tėvai, taip rimtai žiūrime į visus priimamus sprendimus.

Prisipažinsiu, kad prieraišiosios tėvystės idėja man yra gana įdomi ir tikrai suprantu, kodėl ji patinka daugeliui tėvų. Juk dauguma iš mūsų nori mylėti savo vaikus be išlygų, ypač pirmuosius kelerius metus. Mes instinktyviai norime rūpintis savo kūdikiais, tenkinti kiekvieną jų poreikį, apsaugoti juos. 

Visiems, kas nėra susipažinę: prieraišioji tėvystė yra auklėjimo filosofija, kurią išpopuliarino dr. Williamas ir Martha Sears savo 1993 m. išleistoje knygoje „Kūdikių knyga“. Trumpai tariant, šios auklėjimo filosofijos idėja yra maksimalus artumas ir reagavimas. Visada būnate kartu, nešiojate kūdikį, miegate kartu su kūdikiu, žindote pagal poreikį ir iškart reaguojate į verksmus. Teoriškai tai sukuria tvirtą motinos ir kūdikio ryšį, dėl kurio vaikai geriau prisitaiko, užauga laimingi, sveiki ir puikūs visuomenės nariai.

Dėl šios teorijos aistringai diskutuojama, tačiau nėra tvirtų įrodymų, kad auklėjimas prieraišiosios tėvystės principais yra geresnis ar blogesnis už kitus auklėjimo stilius. Jei norite gauti daugiau informacijos apie prieraišiosios tėvystės auklėjimą, „Google“ paieška suteiks pakankamai daug informacijos šia tema.

Bet šiandien noriu kalbėti ne apie tai. Dažnai sakoma, kad prieraišioji tėvystė ir miego mokymai yra nesuderinami. Esu susidūrusi su klientais, kurie augino vaikutį pagal prieraišiosios tėvystės ideologiją, tačiau prisipažino, kad kartais tenka nuo jos nukrypti. 

Taigi, kas tai per ideologija? Šaltiniuose lietuvių kalba yra išskiriami 8 esminiai prieraišiosios tėvystės punktai, užsienio šaltiniuose 8 arba 7. Aš remsiuosi 7 punktais, kuriuos daktaras Searsas vadina “The Seven B’s” (septyniomis B).

• Pasirengimas nėštumui, gimdymui ir tėvystei (Birth Bonding)
• Žindymas (Breastfeeding)
• Nešiojimas ir lietimas (Baby Wearing)
• Miegojimas kartu su vaiku (Bedding Close to Baby)
• Atsakas į verksmą (Belief in the Language Value of Your Baby’s Cry)
• Atsargumas su kūdikių konsultantais (Beware of Baby Trainers)
• Pusiausvyros siekimas (Balance)

Kaip matote, anglų kalboje jie visi prasideda raide B, gan poetiška, atsižvelgiant į tai, kad šis vyrukas pediatras. 

Taigi, pirmieji trys punktai neturi nieko bendra su miego mokymais. Galite megzti ryšį su savo kūdikiu tiek, kiek norite, maitinti krūtimi ir nešioti savo kūdikį visur, kur tik einate ir kaip vaikų miego konsultantė galiu pasakyti, kad tai puiku. 

Sekantys trys punktai šiek tiek glumina tėvus, galvojančius apie miego mokymus ir auginančius vaikutį pagal prieraišiosios tėvystės principus. 

Miegojimas šalia kūdikio – tai dar vienas miegojimo tėvų lovoje terminas, kurį daktaras Searsas labai mėgsta.

Apie vaikų miego konsultantus paplitęs mitas teigia, kad mes griežtai pasisakome prieš lovos dalijimąsi su vaiku. Visa esmė yra ta, kad kūdikiai ir jų tėvai miega geriau, kai visi nemiega vienoje lovoje. Kuo daugiau žmonių lovoje, tuo daugiau judesių – tai reiškia daugiau pažadinimų ir pabudimų. O daugiau pabudimų reiškia mažiau to skanaus ir gilaus miego, kurį mes, miego konsultantai, norime grąžinti šeimai.

Taigi, ar tai yra priežastis, dėl kurios miego mokymai negalimi? Na, taip. Ir net labai negalimi. Išmokyti kūdikį užmigti savarankiškai tikrai neįmanoma, kai mama yra ranka pasiekiama visą laiką. 

Matau nemažai mamų atsiliepimų apie tai, kad miegodamos su savo mažaisiais, jos geriau miega, ir tai tikrai yra nuostabu. Jei jūsų šeima miega vienoje lovoje, ir Jūs VISI gerai išsimiegate, darykite tai, ką darote ir toliau. Tačiau jei Jūsų apibrėžtas miegojimas vienoje lovoje yra tai, kad vienas iš tėvų miega ant sofos, o kitas iš Jūsų miega lovoje su kūdikiu, prabundančiu kas 45 minutes, kad būtų pamaitintas ir galėtų vėl grįžti miegoti – tai nėra tai, kas paprastai būtų įvardijama kaip „kokybiškas miegas“.

Visiems, kurie nori jausti mažylį šalia, bet nenori turėti dešimties prabudimų per naktį, siūlau geriau dalintis kambariu, bet ne lova. Kai kūdikis turi atskirą vietą miegui, pavyzdžiui, lovytę, lopšį ar maniežą, miego mokymai yra galimi.

„Atsakas į verksmą”.

Verkdami kūdikiai išreiškia nepasitenkinimą. Nesvarbu, ar tai būtų šlapios sauskelnės, ar bendras diskomfortas, ar tiesiog norisi kažko, ko tuo konkrečiu momentu jie neturi, kūdikiai verkia, norėdami pasakyti, kad kažko nori. Tačiau pripažinkime, kad ne kiekvieną kartą, kai tik kūdikis pradeda verkti, jis kažko reikalauja. Kartais tai tiesiog nutinka.

Daugelis mano klientų nustemba, kai sakau jiems, kad miego mokymai nereikalauja palikti kūdikio verkti, kol jis užmigs. Tiesą sakant, aš paprastai nerekomenduoju laukti ilgiau nei 10 minučių, kol sureaguosite į verkiantį kūdikį. Taip, aš patariu leisti kūdikiui keletą minučių pabūti vienam ir nusiraminti pačiam, kad pamatytumėte, ar jis gali užmigti pats, tačiau teiginys, kad miego mokymai reikalauja, jog tėvai prieš miegą uždarytų duris ir paliktų savo mažylius iki kito ryto, nepaisant jų verkimo intensyvumo ar trukmės, moksliniu požiūriu yra fiktyvus.

Taigi, aptarėme penkis iš septynių “B” be jokio realaus konflikto, tačiau su sekančiu, vargu ar taip pavyks.

„Atsargumas su kūdikių konsultantais”.

Taigi, leiskite man čia lygintis su savimi, gerai? Negaliu kalbėti už visus savo profesijos atstovus, tačiau kaip sertifikuota “Sleep Sense” konsultantė, esu didžiausios pasaulyje vaikų miego mokymų bendruomenės dalis ir mes visi turime vieną bendrą bruožą: mes “kaifuojame” nuo to, kad padedame šeimoms. Mes patys išgyvenome šią problemą, radome sprendimą ir nusprendėme pakeisti darbus, baigėme mokslus tam, kad padėtume kitiems taip, kaip padėjome savo kūdikiams, nes žinome, kokius nuostabius pokyčius tai atneša šeimų gyvenime. 

Visiems tiems, kurie galbūt pagalvoja: „Jie tai daro tik dėl pinigų“, prašau Jus pabandyti dirbti su išsekusiais tėvais ir pervargusiais kūdikiais bent keletą naktų ir tuomet papasakoti, kokie tai lengvi pinigai. Jei šis darbas būtų tik pelno siekimas, be aistros tam ką darai, manau, visi rastume kokia kita veikla užsiimti.

Mes dirbame su žmonėmis jų beviltiškiausiomis akimirkomis, ir tai yra sunkus darbas. Atlygis yra rezultatuose: laimingų kūdikių šypsenos, palengvėjimas tėvų akyse ir balsuose, kuomet jie jaučiasi pailsėję ir turintys energijos toliau auginti vaikus.

Ir paskutinis daktaro Searso punktas:

“Pusiausvyros siekimas”.

„Būkite su savo kūdikiu visur, maitinkite krūtimi pagal poreikį, nedelsdami reaguokite į kiekvieną verkšlenimą, miegokite šalia jo ir nepamirškite skirti šiek tiek laiko sau, nes visa tai susiję su pusiausvyra“.

Būti mama yra prioritetas. Aš šiek tiek pakeisčiau – tai turėtų būti Jūsų pagrindinis prioritetas. Jei Jūs ruošiatės būti geriausia mama, kokia tik galite būti, Jums būtina reguliariai ir pakankamai ilsėtis. 

Motinystė yra nepaprastai sudėtinga. Jūs turite būti kantrūs, supratingi, energingi, empatiški, linksmi ir susikaupę. Paklauskite savęs, kiek tų savybių Jūs turėsite miegoję tik kelias valandas per naktį?

Viena iš mano mėgstamiausių tėvystės citatų yra: „Nėra vieno būdo būti tobula mama, tačiau yra milijonas būdų būti gera“ (Jill Churchill).

Tai man primena, kad mes, kaip ir mūsų kūdikiai, esame unikalūs, ir visus auklėjimo būdus reikia patobulinti ir pritaikyti, kad atitiktų mūsų individualius poreikius. Taigi, jei prieraišioji tėvystė yra tai, kas patinka Jums, puiku! Geriausia auklėjimo strategija yra ta, kuri tinka Jums ir Jūsų šeimai.

Bet jei Jūsų mažylis nemiega, ir jei miegojimas kartu nepanaikina prabudimų ir prasto miego, aš raginu Jus šiek tiek nusižengti daktaro Searso taisyklėms ir sulaukti pagalbos. 

 

Kone kiekviena mama savo vaikutį saugo kaip trapų kiaušinį, tačiau dažnai nesusimąstome, kad ne viskas ką naudojame yra saugu ir, kad tai gali privesti prie itin skaudžios nelaimės.
Taigi, kad to išvengtumėte, keletas patarimų kaip ir kur reikėtų migdyti savo kūdikėlius:

• Kūdikis turėtų miegoti ant tvirto čiužinio, lovytėje, manieže ar lopšyje, kurie atitinka aukščiausius saugumo standartus.
• Galima naudoti tik tvirtai paklotą paklodę. Negalima jokia kaldrytė, užklotukas ar kiti minkšti daiktai.
• Nenaudokite lovelių užtiesalų, baldakimų, paminkštinimų.
• Kūdikiui turi būti suteikta galimybė sukiotis į abi puses, kol jis pats atras sau priimtiną ir patogią miego padėtį.
• Kūdikis neturėtų miegoti ant kailinio užtiesalo, nebent jis bus prižiūrimas visą jo miego laiką.
• Kūdikiai neturėtų miegoti be priežiūros kėdutėse, vežimėliuose, sūpuoklėse ar kūdikių nešyklėse. Jaunesni nei 4 mėnesių kūdikiai yra ypatingoje rizikoje.
• Lovytėje negali būti automobilinių kėdučių.
• Lovytė turi būti toliau nuo užuolaidų, kabančių virvelių, laidų arba langų žaliuzių.
• Kūdikiai turėtų miegoti tėvų kambaryje, savo lovytėje, manieže ar lopšyje. Tai turėtų daryti iki 1 metų, bent jau iki 6 mėnesių.
• Kūdikiai niekada neturėtų miegoti ant sofų ar fotelių.
• Venkite perkaitimo ir galvos apdangalų. Sunku rekomenduoti konkrečią kambario temperatūrą, bet paprastai kūdikiams užtenka ne daugiau kaip 1 sluoksnio patogių drabužių.
• Lopšelį yra saugu naudoti tol, kol kūdikis miega ant nugaros ir jame yra pakankamai vietos. Kai tik atsiranda pirmi apsivertimo požymiai, lopšelio nebegalima naudoti.
• Nerekomenduojama turėti jokių papildomų daiktų lovytėje iki 1 metų amžiaus.

Antklode saugu naudoti nuo 12 mėnesių (bet geriau miegmaišis); pagalvę saugu naudoti nuo 18 mėnesių
(tačiau iki 3 metų jos vaikučiams nereikalngos); 1 žaislas (mylimukas) – nuo 12 mėnesių.

*Parengta remiantis PSO rekomendacijomis.

 

 

Kai pastojote, kiek laiko praėjo, kol pradėjote įsivaizduoti, kaip atrodys Jūsų mažylio kambarys?

Jei aš būčiau žinojusi tai, ką dabar žinau, būčiau skyrusi savo laiką domėjimuisi apie lovytės čiužinį ir miegmaišį, o ne kokios spalvos turėtų būti sienos, užuolaidėlės, apsaugėlės ar muzikinė karuselė. 

Kai kalbame apie mažylio kambarį, svarbiausi yra keturi žodžiai: tamsus, vėsus, patogus ir nuobodus.

Žinau, kaip norisi savo mažyliui duoti tai, kas mieliausia ir gražiausia. Kaip norisi sukurti jaukią vietą miegui, kurioje gros muzikinė karuselė, bus pilna minkštų žaisliukų, jaukių užuolaidėlių, apsaugėlių su gražiausiais piešinėliais. Galų gale, argi kūdikis nenorėtų būti apsuptas nuostabios pasakos, kol jis panirs į savo miegelį?

Deja, greičiausiai NE.

Ar kūdikiui tai turėtų patikti? Teoriškai taip, tačiau tai nesukurs gero miego. Tai tas pats, jei mes, norėdami miegoti, į lovą nusineštume planšetinį kompiuterį ar telefoną. Tai stimuliuoja, o stimuliaciją ir miegą geriau laikyti kuo toliau vienas nuo kito.

Taigi, kaip turėtų atrodyti tobulas mažylio kambarys?

Jame turi būti tamsu. Užuolaidos ar žaliuzės, nepraleidžiančios saulės šviesos, yra daug geresnė investicija nei spalvingas piešinys ant sienos. Aš esu už vaikučio miegelį savoje lovytėje visą laiką: ir naktį, ir per pietų miegelius. Jūs pastebėsite, kad per pietų miegelius bus mažiau blaškymosi, niurnėjimo ar verkimo, jei į kambarį nepateks šviesa.

Jame turi būti vėsu. Kai pasakai vėsu, mes išgirstame: šalta. Tačiau tyrimai rodo, kad kūdikiai geriausiai miega kambaryje, kuriame yra 18-22°C šilumos. Žinoma, tam reikia tinkamos aprangos ir šilto, patogaus miegmaišio, tačiau tai padės kūdikiui žymiai geriau išsimiegoti, negu miegant šiltoje patalpoje ir be miegmaišio. Naujagimius reikėtų vystyti iki kažkur 12 sav. arba iki to laiko, kai pastebite pirmuosius bandymus vartytis.

Turi būti patogu. Kūdikiai miega beveik pusę dienos, todėl puikus čiužinys yra gera investicija. Laiką, kurį praleistumėte ieškodami žaisliukų, karuselių ir apsaugėlių lovytei, geriau skirkite gero čiužinio paieškai. 

Jame turi būti nuobodu. Muzika ir švelni šviesa, „Disney“ personažų paveikslėliai, besisukančios spalvos ar mažos žuvelės – atrodo, kad visa tai turėtų raminti kūdikį. Deja, veikia priešingai. Šie standartiniai kūdikių daiktai atitraukia dėmesį ir užveda. Tuščios sienos, lovytė ir paprastas vystymo staliukas būtų geriausias Jūsų pasirinkimas, kai kalbama apie kūdikio miegamąjį.

Žinau, kad šie patarimai nelabai patiks daugumai tėvelių, kurie svajoja sukurti nuostabų rojaus kampelį savo mažyliui. Tačiau atminkite, kad šis kambarys atliks labai svarbią reikšmę kasdieniame Jūsų kūdikio gyvenime. Jis turėtų būti tylus ir atpalaiduojantis, kad Jūsų mažylis galėtų kuo geriau išsimiegoti, nes miegelis labai reikalingas jo augančiam organizmui.

Jūs turėsite dar daug galimybių papuošti savo vaikučių kambarius, kai jie bus paaugliai. 

 

 

 

 

 

 

 

Suprantu, kad dauguma pagalvoja: kodėl?

„Turėdami galimybę internete lengvai gauti visą informaciją, turėdami draugus ir šeimą, kurie sugebėjo užmigdyti savo vaikus, kodėl turėtume kreiptis į nepažįstamą žmogų pagalbos, mokėti pinigus, kad šis padėtų mūsų vaikui išmokti miegoti per naktį? “

Tai ne visiškai tiksliai suformuluotas klausimas, kurį dažnai girdžiu, tačiau žinau, kad daugelis tėvelių panašiai pagalvoja, kai išgirsta apie profesionalią pagalbą dėl jų mažylių miego.

Ir tai yra teisingos mintys! Jei Jūsų mama kažkada sugebėjo Jus užmigdyti, o Jūsų draugė turi keturis puikiai miegančius vaikus, tai jos kaip ir galėtų Jums patarti, tiesa?

Gal ir taip, galėtų. O gal ir ne visais atvejais?

Aš Jums pasakysiu: jei turite žmogų, kuris galėtų Jums padėti šioje situacijoje, jei norite paprašyti jo pagalbos, o ne paskambinti konsultantui, puiku. Juk visi mes stengiamės taupyti savo pinigus ten, kur galime. Taigi, jei Jūs galite išspręsti problemą nemokėdami už ją, aš esu už šitą variantą.

Vis dėlto, dažniausiai mano klientai yra tėvai, kurie jau išbandė tą nemokamą pagalbą ir ji arba buvo ne visai sėkminga, arba visiškai nesėkminga. Yra dešimtys priežasčių, kodėl taip nutinka.

Pagrindinė priežastis, kodėl sprendimai, kurie tinka vienai šeimai, netinka kitai, yra paprasti: jų kūdikiai skirtingi.

Kai kuriems kūdikiams labai reikalinga pagalba iš šono, kad galėtų užmigti: supimas, lietimas, maitinimas, čiulptukas. Kiti negali miegoti per šiltoje patalpoje. Vieni gali nepakankamai miegoti dienos metu, o kiti gali būti pervargę. Vienas kūdikis galėjo sukurti ryšį tarp maitinimo ir užmigimo, tuo tarpu kitas gali būti pasirengęs atsisakyti antrojo dienos miego.

Be abejo, tai gali būti bet koks visų aukščiau išvardytų dalykų derinys arba daugybė kitų miego iššūkių, kuriuos gali patirti Jūsų kūdikis.

Prie iššūkių prisideda ir tai, kad dauguma sprendimų nesuveikia per naktį. Tėvai gali išbandyti tam tikrą būdą, kuris gali padėti kūdikiui pradėti miegoti, tačiau jo labai greitai atsisakyti dėl stipraus vaiko protesto.

Trumpai tariant, miegas yra sudėtingas reiškinys ir labai retai vienas sprendimas gali padėti ištaisyti situaciją per naktį.

Profesionalus miego konsultantas turi patirties ir žinių, reikalingų atpažinti, kurios problemos sukelia specifinius simptomus, ir gali kartu su Jumis parengti asmeninį planą Jūsų mažyliui, kuriame būtų sprendžiamos šios individualios problemos. Miego konsultantas taip pat gali suteikti labai reikalingą pagalbą, kai atrodo, kad niekas neveikia, ir padrąsinti Jus tęsti planą, kol jis pradės veikti.

Pavyzdys galėtų būti asmeninio trenerio pagalba. Norėdami turėti gražias kūno formas, galėtumėte tiesiog įsigyti keletą svarmenų ir žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus. Kodėl dauguma visgi veržiasi į sporto klubus, nori, kad būtų sudarytos individualios programos ir samdosi asmeninius trenerius? 

Todėl, kad treneris gali duoti Jums patikimų patarimų, pagrįstų žiniomis ir patirtimi, gali padėti išlaikyti Jūsų motyvaciją ir žinoti, kaip reaguoti į problemas, kurios gali kilti Jūsų konkrečioje situacijoje.

Taigi, kalbant apie kūdikio miegą, tikiuosi, kad kiekvienas pats susiras sėkmę ir susidurs su kuo mažiau problemų. Bet jei taip nenutinka, profesionalus konsultantas tikrai turės Jums reikalingus atsakymus, patarimus ir sugebės motyvuoti nepasiduoti, kai to prireiks.

Registruokitės pirminiam susipažinimo pokalbiui ČIA.

 

Antra valanda nakties. Jūs ramiai miegate savo lovoje ir staiga atsibundate, nesate visiškai tikra, kodėl, bet kai pradedate susivokti kur esate, apima siaubas, nes kažkas yra Jūsų kambaryje! Jūs išgirstate balsą, šnibždantį keturis žodžius, kurie kiekvieną mamą sustingdo iki kaulų smegenų:

– Mama, aš negaliu užmigti.

Tamsos baimė paprastai atsiranda sulaukus dvejų metų. Bręstant mažylio protui, jo atmintis ilgėja, o fantazija vystosi. Iki šio momento jis beveik neabejotinai patyrė skausmingų dalykų žaisdamas ar stengdamasis pažinti aplinką, daiktus, todėl žino, kad yra dalykų, kurie gali jam pakenkti. Jis taip pat tikriausiai yra matęs keletą filmų arba perskaitęs keletą knygučių, kuriose paliečiami keli baisūs elementai, net jei jie ir skirti vaikams.

Mes, suaugusieji, iš savo patirties žinome, kad pati tamsa iš prigimties nėra pavojinga (nors, jei Jūsų mažylis linkęs išmėtyti ir nesusirinkti „Lego“, tuomet galite ir nesutikti su šiuo teiginiu). Tačiau mažyliui, kuris neturi tiek patirties tamsos klausimu, bus sudėtinga patikėti, kad jis yra saugus, užgesinus šviesą.

Taigi, svarbiausias patarimas būtų: kai vaikutis kreipsis į Jus su tamsos baime, nereikėtų to atmesti ir teigti, kad viskas gerai, sakyti “Neišsigalvok nesamonių” ir pan.

Tai gali būti šiek tiek keblokas reikalas: viena vertus, mes tikrai norime parodyti susirūpinimą ir supratimą, kai kažkas gąsdina mūsų vaikus. Kita vertus, mes nenorime dar labiau paaštrinti situacijos.

Štai todėl aš nesu didelė „pabaisų atbaidymo purškalo“ ar spintų tikrinimo gerbėja.

Įsivaizduokite tokį scenarijų: Jūs susirūpinate, kad Jūsų namuose yra įsibrovėlis. Apie tai pasakote savo sutuoktiniui, kuris Jums įteikia buteliuką pipirinio purškalo ir žvalgosi po kambarį, sakydamas: „Ne, aš nieko nematau, einam gulti! Gerai išsimiegok!”

Vargu ar liktumėte patenkinta ir jaustumėtės saugiai po tokio pareiškimo.

Todėl, kai savo vaikams sakote: „Ne, čia nėra jokių monstrų! Aš tikrai nieko nematau, Jūs esate saugūs“, – tai toli gražu skamba ne taip raminančiai, kaip Jums gali atrodyti . Ir pabandykite įsivaizduoti, kaip jie gali tai interpretuoti: „Taip, gali būti, kad monstrų yra, jie yra baisūs ir gyvena vaikų spintose, bet aš jų šiuo metu nematau, taigi … miegokite ramiai!

Todėl tai būtų ne visai tinkamas situacijos sprendimo būdas. O koks būtų tinkamas?

Kaip jau minėjau, atmesti mažylių baimę kaip neracionalią ar nepagrįstą nėra gerai, taigi kai jie prisipažins bijantys tamsos, geriau užduokite keletą klausimų. Gilintis į jų problemas yra naudinga. Jie tuomet žino, kad į juos žiūrite rimtai, o tai labai malonu. Be to, tai padeda įvertinti tamsą, kuri juos gąsdina, ir atrasti būdą kaip padėti.

Tarkime, jei jie pasakys, kad mato daiktus, judančius jų kambaryje, Jūs žinosite, kad tai gali būti šešėliai, kurie atsiranda, kai pro užuolaidas ar žaliuzes prasiskverbia šviesa iš lauko, pavyzdžiui, pravažiuojant automobiliams. Kartu su mažylio vaizduote tai gali atrodyti net labai bauginančiai. Esant tokiai situacijai, naktinė lemputė arba tamsios, šviesos nepraleidžiančios užuolaidos gali būti greitas ir efektyvus sprendimas.

(Patarimas: Jei ketinate naudoti naktinę lemputę, įsitikinkite, kad jos spalva yra šilta. Mėlynos šviesos gali atrodyti raminančios, tačiau jos skatina kortizolio gamybą, o tai nėra tas dalykas, kurio norėtumėte prieš miegą.)

Dabar šiek tiek kitoks scenarijus. Kaip Jūs tikriausiai jau žinote, gauti aiškų, glaustą mažylio atsakymą yra keblu. Mažylio paklausę “Ko nori pietums?”, galite gauti atsakymą „Šunyčio Patrulio“. Taigi Jums greičiausiai teks analizuoti šiek tiek koduotą informaciją.

Daugeliui mažylių miegas yra vienintelis laikas paroje, kai jie paliekami vieni. Miegas taip pat yra vienintelis laikas, kai jie patenka į tamsą, todėl pabandykite suprasti, kaip šie du dalykai kartu gali sukelti tam tikrą nerimą.

Taigi akivaizdus (ir be galo įdomus!) būdas palengvinti baimę yra kartu praleisti laiką tamsoje. Knygų skaitymas po antklode su žibintuvėliu yra puikus užsiėmimas. Slėpynių žaidimas tamsoje su žibintuvėliais taip pat yra smagus užsiėmimas. Galima rasti dar daugiau įdomių užsiėmimų tamsoje ir parodyti vaikučiui, kad būti tamsoje gali būti netgi labai linksma.

Žinoma, Jūsų tamsos problemos greičiausiai nebus išspręstos per naktį, tačiau būkite pagarbūs šiai baimei, išlikite ramūs ir nuoseklūs. Kai Jūsų mažylio baimės bus išspręstos ir jis sužinos, kad tamsa teikia daugiau malonumo ir nėra tokia bauginanti, pajusite, kad vidurnaktį sulaukiate vis mažiau apsilankymų.

Paskutinis mažas patarimas – palaipsniui išjunkite šviesas namuose artėjant mažylio miegeliui, taip jis pradės ruoštis artėjančiai tamsai. Taipogi tai paskatins melatonino gamybą, kas padės lengviau užmigti.

 

Prieš pradėdama dėstyti savo mintis ir patarimus, iš karto pasakysiu, kad nesu griežtai nusiteikusi prieš čiulptukus.

O kuri mama galėtų būti prieš juos nusiteikusi? Jie, paduoti tinkamu momentu, išgelbsti kūdikį ir visus kitus aplinkui nuo neigiamų emocijų. Galbūt uždelsėte ir laiku nepaguldėte miegelio, gal pargriuvo ir užsigavo, o gal turėjote išimti iš burnytės netinkamą griaužti daiktą ir jau tuoj tuoj bus ašaros.. ir bum, čiulptukas burnoje, ir viskas vėl puiku. 

Čiulptukai ne tik turi magiškų galių užkirsti kelią nusivylimui ir ašaroms, bet jie taip pat, remiantis AAP (Amerikos pediatrų asociacija), gali sumažinti SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, greičiausiai dėl ​​to, kad kūdikiui sunkiau miegoti veidu žemyn, kai iš burnos kyšo čiulptukas. Taigi, atsižvelgdama į šį labai reikšmingą ir svarbų dalyką, aš pateikiu šias rekomendacijas, remdamasis prielaida, kad Jūsų vaikučiui yra daugiau nei vieneri metai. Tai nereiškia, kad mano patarimais negalite naudotis, jei Jūsų mažylis yra jaunesnis, tačiau prieš priimdami sprendimą įsitikinkite, kad atidžiai apsvarstėte čiulptuko atėmimo privalumus ir trūkumus.

Tai yra galvos skausmas miego ekspertams: čiulptukai gali tapti blogo miego priežastimi. Jei kūdikis įpratęs užmigti su čiulptuku, jis beveik visada pabus naktį kai čiulptukas iškris, ir kels triukšmą tol, kol mama atsikels, suras ir vėl įdės jį į burnytę.

Pirmiausia panagrinėkime, kodėl kūdikis negali tiesiog užmigti su čiulptuku, o paskui ramiai miegoti per naktį. Tada galėsime apžvelgti keletą strategijų, kaip atsikratyti čiulptuko, jei Jūs ir kūdikis esate pasirengę jo atsisakyti.

Tiek kūdikių, tiek suaugusiųjų miegas vyksta ciklais. Daugelis iš mūsų mano, kad nakties pradžioje mes užmiegame, per naktį miegame giliu miegu, o artėjant rytui pereiname į lengvą miegą ir tada pabundame.

Tai iš dalies tiesa, mes nuo lengvo miego pereiname prie gilaus miego ir vėl grįžtame į lengvą, tačiau tai vyksta kelis kartus per naktį, atsižvelgiant į tai, kiek ilgai miegame. Pilnas suaugusiųjų miego ciklas paprastai trunka nuo 90 iki 120 minučių. Kūdikių miego ciklas – apie 50 min.

Taigi, jei Jūsų kūdikis neina miegoti be čiulptuko burnoje, tai yra aiškus ženklas, kad jis yra priklausomas nuo čiulptuko. Pasibaigus miego ciklui, kūdikis patenka į labai lengvą miego fazę, iš kurios gali pabusti. Net jei pabustų, Jūsų vaikutis dar pavargęs ir norėtų miegoti toliau, tačiau: „Ei! Kur čiulptukas? Aš negaliu užmigti be savo čiulptuko!“ 

Ir jei vaikutis neras čiulptuko, arba dar nemokės jo įsidėti pats, jis nusimins, nes negali vėl užmigti ir pradės verkti, kad kažkas ateitų ir ištaisytų šią nemalonią situaciją. 

Tai yra apibrėžimas to, ką mes miego konsultavimo srityje vadiname „miego rekvizitais“. Kartais tai gali būti maitinimas, kartais supimas, kartais tai kažkoks beprotiškas daugybės veiksmų derinys, tačiau iš esmės tai yra dalykai, kuriais kūdikis pasikliauja norėdamas nusiraminti ir užmigti, kai pabudęs naktį pats savarankiškai negali to padaryti.

Ir tai yra nakties miego paslaptis. Atsikratykite visų miego rekvizitų, jei norite, kad mažylis ramiai miegotų nuo to laiko, kai Jūs jį paguldote, iki kol jis ryte pabunda laimingas ir žvalus.

Taigi, jei skaitote ir galvojate: „Būtent taip nutinka su mano kūdikiu!“, Jūs tikriausiai norėsite atsikratyti čiulptuko, ir aš turiu keletą patarimų, kaip kuo greičiau ir su mažiau streso tai galėtumėte padaryti.

Kalbant apie žalingų įpročių atsisakymą, aš linkusi jų atsisakyti greitai. Mažiems vaikams geriau sekasi atsisakyti staiga nei palaipsniui, todėl mano patarimas tėvams beveik visada yra – tiesiog pasirinkti dieną pasikeitimams, paaiškinti savo mažyliui, kad čiulptuko nebebus ir kodėl, ir tada išmesti visus čiulptukus į šiukšliadėžę. Ir šis aspektas yra svarbus: IŠMESTI VISUS.

Vaikučiai dažnai gan lengvai prisitaiko prie naujų situacijų, kai viskas yra aišku ir nuoseklu, todėl neatidėkite čiulpuko atsisakymo kritinėms situacijoms, nes Jūs neatsispirsite pagundai jį vėl ištraukti ir duoti savo vaikučiui, tarkim, jei bus sunku nurimti ir užmigti. O tai padarę, Jūs tik sukelsite painiavą. 

Taigi, Jūs priėmėte sprendimą, paaiškinote savo mažyliui situaciją, pasiruošėte psichologiškai ir nusprendėte veikti, gerinti vaikučio miegelį. Kas toliau?

Dabar pats laikas pajudinti visas kūrybai reikalingas smegenis ir parengti planą: kaip šį pokytį išnaudoti tinkamai? Mažyliai paprastai priima idėją, kad jie užaugo „dideliais vaikais“, todėl to pabrėžimas gali būti gan gera išeitis. Būtinai pristatykite pokyčius kaip labai įdomų ir teigiamą įvykį.

Šioks toks auklėjimo triukas, kurį galėtumėte panaudoti: „Čiulptukų fėja“. Pasakykite savo mažyliui, kad Čiulptukų fėja atvyks surinkti visų savo čiulptukų ir mainais ketina palikti ypatingą staigmeną. O kas per staigmena galėtų būti, paliksiu apsispręsti Jums patiems.

Čia viena mažutė pastaba: esu ne kartą girdėjusi, kad tėvai, turintys mažylį ir naujagimį ar jaunesnį brolį ar seserį namuose, vyresnio vaikučio čiulptukus duoda jaunesniajam. Iš pažiūros tai atrodo gera idėja, tačiau tai gali sukelti tam tikrą Jūsų mažylio pasipiktinimą, kai pamatys savo jaunesnįjį brolį, čiulpiantį jo čiulptuką. Todėl atsikratykite savo mažylio čiulptukais, o jaunesniam vaikučiui įsigykite naujų.  

Taigi, Jūsų mažylis suprato, kas vyksta, ir kad namuose nebėra čiulptuko. Dabar Jums reikės atsispirti visiems tiems atvejams, kai anksčiau būtumėte davę čiulptuką ir taip bus tol, kol Jūsų mažylis prisitaikys prie naujos realybės. Nėra ko nerimauti, nes ir mes, suaugę, atsisakydami tam tikro įpročio, kurį laiką būname šiek tiek irzlūs. 

Kai pamatysite, kad Jūsų mažylis pradeda stipriai nervintis ir ieškoti čiulptuko, mano patarimas būtų nukreipti jo dėmesį. Tai galite padaryti jo mėgstamiausiais skanėstais, jam patinkančiu žaidimu ar „iPade“ paruoštais animaciniais filmukais.

Galite pripažinti jo nusivylimą, pasiūlyti jam tiek komforto ir palaikymo, kiek jam reikia, tačiau nesigailėkite ir nepasiduokite. Atminkite, kad Jūs čia esate autoritetas, ir jei nusprendėte, kad čiulptukas yra praeitis, lai taip ir būna. Grąžindami vaikui čiulptuką šiame etape, leisite padaryti išvadą, kad verksmas ar nervinimasis yra veiksminga priemonė jam susigrąžinti.

Kiekvienas mažylis yra unikalus asmuo, todėl naudokitės šiomis gairėmis kartu su savo intuicija, ir per kelias naktis, galbūt per savaitę, Jūsų mažyliui nebereikės čiulptuko užmigimui. O tai reikš, kad visa Jūsų šeima galės mėgautis puikiomis miego naktimis. 

 

 

Klausimų kiekis, kurį užduosite kaip naujagimio tėvai, švelniai tariant, bus astronominis.

Senas posakis apie tai, jog kūdikiai neatkeliauja su instrukcijomis, pagrįstai įsitvirtino tarp tėvų. Net ir praleidus devynis mėnesius betyrinėjant ir ieškant atsakymų, ko tikėtis susilaukus kūdikio, palikus ligoninę su savo lėliuku, apima jausmas, kad dar nesate pasiruošę.

Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, tad joks vadovėlis, jokios instrukcijos, draugų ar šeimos narių mokymai Jūsų neparuoš vaiko sutikimui. Ir, kadangi tai yra didžiausia atsakomybė, kurią gali prisiimti suaugęs žmogus – užauginti kitą žmogų – mes jaučiame didžiulį įsipareigojimą tai padaryti tinkamai.

Kaip gaila bebūtų, negauname jokios išankstinės praktikos ar generalinių repeticijų. Mūsų pirmasis pasirodymas yra kartu ir vienintelis, ir to suvokimas tik sustiprina norą spręsti visas, dar ir neatsiradusias, problemas, kad viskas vyktų kuo sklandžiau.

Kadangi kūdikiai iš esmės atlieka tik keturis dalykus: valgo, tuštinasi, verkia ir miega, mes, natūraliai, daugiausia dėmesio ir skiriame šiems dalykams.

Kuo, kaip, kada maitinti kūdikį yra labiausiai diskutuojama tema, tuo pačiu pradedame domėtis ir džiaugtis kūdikio „kakučiais“, nors iki tol neįsivaizdavome, kad teks tą daryti.

Taigi, lieka miegas ir verkimas, ir kaip miego konsultantė aš jus patikinu – abiem dalykais aš domėjausi daug. Nes dažniausias tėvų klausimas, pradėjus miego mokymus, yra: ar mano vaikutis verks? 

Bet tai nėra tas klausimas, į kurį tėvai nori išgirsti atsakymą, kadangi vaikai verkia nuolatos. Jei vaikas neverktų, tai keltų didžiulį nerimą.

Ką jie iš tiesų nori sužinoti užduodami šį klausimą? Ogi – kaip ilgai mano vaikas verks, ir ar aš galėsiu jį nuraminti?

Kodėl tai aktualiausia tėvams? Savaime suprantama, niekas nenori girdėti verkiančio vaikučio, tačiau šiais laikais tėvai gauna daug klaidingos informacijos, kurioje teigiama, jog jei dėmesys vaikui nebus parodomas iš karto, kai jis tik pradeda verkti, tai gali jam pakenkti.

Tai ne visada buvo toks jautrus klausimas. Iki 1993 m. tėvams buvo priimtina palikti verkiantį vaikutį tam tikrą laiką, kai jis pabunda naktį, nes buvo žinoma, kad tai yra saugus, nors ir ne itin malonus reiškinys.

Tačiau 1993 m. daktarui W. Sears išleidus knygą „Baby book“, kurioje išdėstoma prieraišios tėvystės teorija, nauja tėvų karta ėmė remtis ta mintimi, jog tai ne tik neveiksminga (palikti verkti, net trumpam laikui), bet ir pažeidžia vaikučio smegenis. W. Sears citavo tyrimus, pagrindžiančius jo teiginį, tačiau šiuose tyrimuose buvo stebimi kūdikiai, kuriuos kankino pilvo diegliai ir tam tikra būklė, vadinama nuolatiniu verksmu – ir kurios abi yra toli nuo tikrovės apie kūdikiams leistiną natūralų kelių minučių verkimą.

Taigi šis ginčas trunka jau beveik 25 metus, o prieraišiosios tėvystės propaguotojai kaltina miego mokymų šalininkus sąmoningai apleidžiančius savo kūdikius dėl asmeninio patogumo.

Stebina ir tai, kad pediatrai ir mokslo bendruomenė nieko daugiau neįrodinėjo, kad patvirtintų ar paneigtų šį teiginį, atsižvelgiant į jo pasekmes vaikui. Jeigu, kaip teigiama, tokiu savo elgesiu darome neigiamą poveikį kūdikio smegenų veiklai, leisdami vaikučiui bent trumpam verkti, ar kiekvienas pasaulio tėvas/mama nepakeistų savo požiūrio, kad to išvengtų?

Viena iš priežasčių, kodėl W. Sears teiginiai nesukėlė greito ir plataus masto tyrimo, buvo ta, kad jie buvo itin klaidinantys. Jeilio tyrėjai pakomentavo vieną iš savo tyrimų, kuriuo rėmėsi W. Sears: „mūsų darbe buvo kalbama ne apie rutiną ar trumpalaikį stresą, bet apie piktnaudžiavimą ir nepriežiūrą. Tai neteisingas mūsų darbo citavimas, palaikant moksliškai nepagrįstą idėją“.

Kita pastaba buvo pažymėta net pačioje Jeilio tyrimo išvadoje: „motinos elgesys nedaro jokio poveikio kūdikio smegenų veiklai. Taigi, motinos staigus sureagavimas ar staigios reakcijos neparodymas kūdikiui verkiant nebuvo reikšmingas’’.

Tai rimti argumentai tiek pačiai W. Sears knygai, tiek jo pradėtam judėjimui, tačiau jo šalininkai ir toliau reikalaus įrodymų, jog tai nekenksminga.

Podoktorantė Anna Price, dirbanti karališkosios vaikų ligoninės sveikatos centre Melburne (Australija), dar 2012m. atliko išsamų tyrimą, kurio metu buvo stebima dviejų šimtų dvidešimt šešių vaikų grupė ir buvo įvertinama jų psichinė būklė, miegas, streso reguliavimas, vaiko ir tėvų santykiai, motinos sveikata ir auklėjimo stilius.

Praėjus penkeriems metams ji vėl stebėjo tas pačias šeimas, ar vaikai nepatyrė kokių nors šalutinių poveikių, apie kuriuos perspėjo daktaras W. Sears (trečdalis stebėtų šeimų savo vaikams taikė tam tikrus miego mokymus).

Rezultatas… nieko panašaus nepatyrė. Cituojant tyrimą: „nebuvo jokių įrodymų, kad būtų kokių nors skirtumų tarp miego mokymus taikiusių ir kontrolinių šeimų. Miego mokymo metodai neturi ryškių ilgalaikių padarinių vaiko psichikai“.

Tačiau kritikai ir toliau bando rasti skylių įrodymuose. ‘’Tyrimo imties dydis buvo per mažas’’ – tai dažniausias skundas ir nesvarbu, kokia tyrimo apimtis bebūtų. ‘’Mums reikia daugiau tyrimų’’ – dar vienas reikalavimas, viliantis, kad dar vieni tyrimai patvirtins jų poziciją.

2016 metų kovą, Amerikos pediatrai paskelbė dar vieną tyrimą, kuriame teigiama, jog miego mokymai yra ir efektyvūs, ir saugūs, tačiau tai nepakeitė daktaro W. Sears ar jo pasekėjų nuomonės.

Tai dar vienas įrodymas, kad naujagimių tėvai gali jaustis saugūs ir tikri, kad vaiko mokymas miegoti visą naktį yra svarbus, saugus ir naudingas visai Jūsų šeimai.

Turbūt yra vienas dalykas, dėl kurio tikrai sutiks visi: kad geras nakties miegas yra naudingas tiek motinai, tiek kūdikiui.

Taigi atsakymas yra: taip, miego mokymai yra saugūs. Pats miegas yra šlovingas, atjauninantis, ir naudingas Jums bei Jūsų kūdikiui ir visai šeimai. Skirdami dėmesį gerų vaiko miego įpročių formavimui, galėsite jaustis gerai ir tai yra mokymas, kuris Jums atsipirks su kaupu.

Trumpai tariant, Jūsų kūdikis ir Jūs galėsite miegoti ramiai, žinodami, kad priėmėte teisingą sprendimą.

 

 

O taip, mama. Tai paskutinis lygis. Vyšnaitė ant torto.

Nors Jūs dar turėsite apie 16 ar 17 metų auklėjimo, kol išleisite juos į universitetą, tačiau tai lyg  nuostabi popietė parke, palyginus su šiuo reikalu.

Aš, žinoma, kalbu apie naktinius puoduko reikalus.

Tai dar vienas iš tų auklėjimo etapų, kurie pašaliniams gali atrodyti savotiški, tačiau tiems iš mūsų, kurie tai išgyveno, ta diena, kai pagaliau galutinai atsisveikiname su sauskelnėmis, prilygsta didžiausiai šventei. Tai nėra taip patrauklu, kaip baigti magistro studijas ar gauti didžiulę nuolaidą, tačiau jausmas, kai atiduodi likusius „Pampersus“ draugams, yra tiesiog nuostabus.

Tačiau kartais dėl mūsų entuziazmo galime paskubėti, nors mūsų mažyliai dar nėra tam pasirengę. Jei taip nutinka, šis procesas sulėtėja. Mes šiek tiek nusiviliame, mūsų mažylis sunerimsta ir mes galų gale šiuos mokymus nutraukiame, nes nepakeliame ašarotų paburkusių akių ar šlapių paklodžių vidury nakties. 

Taigi, šiandien turiu keletą patarimų, kaip nustatyti, ar Jūsų mažylis pasirengęs naktiniam puodukui, ar ne, ir jei jis pasirengęs, kaip maksimaliai padidinti savo sėkmę mokant, neaukojant visos pažangos, kurią pasiekėte su naktiniu miegeliu.

Taigi, ar Jūsų mažylis pasiruošęs išmiegoti naktį be puoduko?

Taip, būtent, be puoduko! Mačiau naktinių puoduko treniruočių metodų, kai reguliariai einama į vaiko kambarį nakties metu, ir vaikutis pažadinamas tam, kad nueitų į tualetą!

Tikrai NE, visi įmanomi NE tokiam mokymui. Miegas negali būti aukojamas dėl puoduko treniruočių. Tai yra per daug painu mažyliui, kuris atliko didžiulį darbą, kad pagaliau galėtų ramiai miegoti visą naktį, o dabar jam bus pasakyta, jog turės pabusti kas tris ar keturias valandas, kad nueitų į tualetą.

Jei jūsų mažylis negali išmiegoti be noro šlapintis, tuomet jis nėra tam pasiruošęs. Palikite sauskelnes nakčiai ir spręskite šį klausimą vėliau.

O jei Jūsų mažylis keletą rytų pabudo su sausa sauskelne, tai gali būti ženklas, kad jis pasiruošęs pokyčiams.  Du ar trys sausi rytai per savaitę rodo, kad jo šlapimo pūslės raumenys išsivystė taip, kad galėtų šlapimą laikyti per naktį.

Dabar pasiruoškite patys. Esu įsitikinusi, kad girdėjote istorijų apie mažylius, kurie nepatyrė “avarijų” per naktines puoduko treniruotes, tačiau tikimybė, kad taip nutiks ir Jums, yra labai menkutė. Taigi mokymams pasirinkite savaitę, kai nakvosite namuose ir nebus išvykų, pasiruoškite papildomų paklodžių ir pižamų, bei apsišarvuokite kantrybe, nes čia svarbiausia yra kantrybė. Tikrai bus keletas nelaimingų atsitikimų, o šios realybės suvokimas anksčiau, nei tai nutiks, padarys šį procesą pakeliamu tiek Jums, tiek Jūsų vaikučiui.

Laikykitės pozityvaus mąstymo, kai aiškinsite savo mažyliui kas vyksta. Būkite entuziastingi ir pozityviai nusiteikę, tačiau lai tai neskamba pernelyg monumentaliai. Turime nepamiršti, kad tai nėra kažkas, ką mažylis gali kontroliuoti, o per aukštai iškelti lūkesčiai gali sukelti nesėkmių, ir jis nusivils, kad patyrė “avariją” nakties metu. 

Taip pat verta pakalbėti ir apie “atlygius”, išmiegojus naktį be nelaimingo atsitikimo.

Aš nesu prieš juos, bet jei Jūsų mažylis stipriai nusimins, negavęs “atlygio”, tuomet geriau leisti jam patirti nesėkmes ar sėkmes be atlygio ir pasekmių.

Įsitikinkite, kad mažylį ant puoduko pasodinate prieš pat miegelį, net jei sako, kad jis nenori. Daugelis tėvų pastebėjo, kad puodukų seansas likus 30 minučių prieš miegelį, tada dar prieš pat miegelį, davė jiems geriausių rezultatų.

Kai atsitiks nelaimė, o tikriausiai taip ir bus bent kelis kartus, nenusivilkite ir nesusierzinkite. 

Turiu Jums vieną profesionalų patarimą. Paklokite ant čiužinio neperšlampamą paklodę, tada paklodę, vėl neperšlampamą paklodę ir vėl paklodę, jei reikia dar vieną tokį rinkinuką. Tokiu būdu, jei naktį atsitiktų nelaimė, tiesiog ateinat, nuplėšiat viršutinį sluoksnį ir bam! Po juo laukia švari, sausa, ką tik paklota lova. Tai padės Jums ir Jūsų mažyliui greitai grįžti į lovą.

Kambarį laikykite kuo tamsesnį, susitvarkymo procesą stenkitės daryti kuo trumpesnį ir neveskite mažylio praustis į vonią, nebent tai tikrai būtina. Ėjimas praustis į vonią kaskart apsišlapinus gali nusiųsti Jūsų mažyliui klaidinančią žinutę, kad prišlapinęs lovą jis penkiolika minučių maudysis vonioje, o tai kai kuriems vaikams gali atrodyti kaip patrauklus užsiėmimas.

Taigi, o kas jei nesiseka? Jei po savaitės ar dviejų vis dar patiriate šlapias avarijas, susimąstykite. Ar Jūsų mažylis pasirengęs, bet tiesiog nenori? Ar nori, bet nėra pasirengęs? Ir kai atsakysite sau, pagalvokite, ar tai nėra tiesiog Jūsų didelis noras užbaigti reikalus su sauskelnėmis. Bet kuris sveiko proto tėvas norėtų kuo greičiau atsisveikinti su jomis, tačiau šio proceso nepaskubinsi. Jei vaikas nėra pasirengęs, jis nėra pasirengęs, o Jūs tiesiog keliate daug nereikalingo streso Jums abiem, bandydami tai užbaigti prieš laiką.

Taigi dar kartelį tai, kas svarbiausia: neverta aukoti turimo miego režimo dėl noro išmokyti miegoti be sauskelnių kaip galima greičiau. Nebandykite tos beprotiškos „svajonių-puodukų“ rutinos, kai bandote priversti vaikutį šlapintis, kol jis vis dar miega, nežadinkite jo nakties viduryje, kad nueitų į tualetą. Jūs tiesiog pakeisite vieną problema kita, o kadangi Jūs jau įdėjote nemažai pastangų, kad mažylis miegotų per naktį, geriau išlaukite, kol ta diena ateis ir Jūs nedvejosite, jog Jūsų vaikutis gali pradėti mokytis miegoti be sauskelnių.

 

Turite mažylį, kuris vis dar blogai miega naktimis? Parašykite man, ir mes kartu išmokysime jį užmigti ir miegoti visą naktį.

 

Į šį klausimą sunku atsakyti neįsigilinus į detales. Deja, kai tėvai manęs to klausia, aš žinau, kad jie ieško greito, aiškaus ir tikslaus atsakymo.

Atsakymas, kokio jie tikisi, yra: „Po trijų naktų nuo šiandien“ arba „Kai sueis šeši mėnesiai“. Aš pati norėčiau taip tiksliai jiems atsakyti, deja, nėra taip paprasta: reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių bei keletą dalykų, kuriuos būtina žinoti tėvams.

Pirmas dalykas, kurį tėvams būtina suprasti, yra tai:

Jūsų kūdikis niekada nemiegos visą naktį.

Tai tiesa! Jis nemiegos visą naktį nei kai bus mažametis, nei kai paauglys ar suaugęs, nes niekada niekas nemiega visą naktį.

Mes, žmonės, miegame ciklais, kurie keičiasi nuo lengvo miego iki gilaus miego ir atgal. Patekę į lengvą fazę miego cikle mes išgirstame nedidelį triukšmą, kartais esame beprotiško sapno viduryje, arba mes patys tiesiog šiek tiek sujudame ir to mažo dalyko, kad ir koks jis bebūtų, pakanka, kad mus pažadintų.

Mes, suaugę žmonės, esame tai patyrę tūkstančius kartų, todėl pamatę, kad dar ne laikas keltis, grįžtame miegoti. Dažniausiai pabudimas būna toks trumpas, kad kitą dieną to net neprisimename.

Tačiau kūdikiams, kurie yra įpratę, kad juos sūpuotų, jiems dainuotų ar juos maitintų iki kol užmiega, prabudus naktį reikia pagalbos, kad vėl galėtų pasinerti į miegelį.

Taigi, tai yra ta tikroji priežastis, kodėl kūdikis niekada nemiegos ištisą naktį, tačiau tėvai klausia tikrai ne to. Jie nori žinoti: „Kada mano kūdikis mokės pats užmigti savarankiškai?“

Į tai atsakyti yra daug lengviau. Tai nutiks tada, kai jis išmoks, kaip tai padaryti.

Kai išmokysite savo mažylį savarankiškai užmigti, jis galės tą įgūdį panaudoti kelis kartus per naktį, kiekvieną naktį, visą savo gyvenimą.

Miego mokymas yra daug daugiau, nei palikti kūdikį vieną savo lovelėje ir leisti jam pačiam išsiaiškinti kaip užmigti. Nesupraskite manęs neteisingai, toks požiūris (t.y. Cry-It-Out metodas) pasiteisino daugeliui žmonių, tačiau tai nėra pats švelniausias ar efektyviausias būdas išmokyti kūdikį puikių miego įgūdžių ir ne visiems tėveliams šis metodas priimtinas

Tradicinis „išsiverkimo” (Cry-It-Out) metodas yra panašus į tai, jog paliktumėte savo vaiką priešais pianiną su natomis ir sakytumėte: „išmok groti pats“. Na, galų gale jam gal ir pavyks, bet iki tol turėsite išklausyti labai daug muzikinių kūrinių “pro šoną”, ir be abejonės, jis daug greičiau išmoktų sugroti M. K. Čiurlionio kūrinį “Jūra”, lankydamas pianino pamokas. Darydama prielaidą, kad Jūsų vaikas nėra gabus miego srityje (ir aš tik darau prielaidą, nes Jūs tai skaitote), galiu teigti, kad Jūsų vaikui tikriausiai praverstų  kai kurios miego pamokos.

Kaip ir bet kokiems kitiems įgūdžiams, kuriuos vaikas turi įgyti, praktika yra būtina, todėl leiskite vaikui tai daryti. Mokantis užmigti greičiausiai bus šiek tiek verkimo, bet tai nereiškia, kad negalite vaikučio paimti, paguosti ir nuraminti.

Tačiau ko tikrai neturėtumėte daryti, tai atsisėsti prie pianino ir patys jam groti. Akivaizdu, kad tai vaiko nieko neišmokys. Taigi, tai prilygsta tam, ką Jūs iki šiol darėte, kad Jūsų vaikas eitų miegoti vakare ar vidury nakties: davėte čiulptuką, supote ar maitinote. Šie „miego skanukai“ prilygsta suaugusio grojimui pianinu, tikintis, kad taip vaikas išmoks groti.

Pirmi bandymai savarankiškai užmigti gali būti ne tokie sėkmingi ir užtrukti šiek tiek ilgiau, tačiau su laiku ir turėdamas praktikos vaikutis tikrai išmoks užmigti pats.

Ir nors negaliu nurodyti tikslios datos ar vaikučio amžiaus, kada jis praleis naktį be verkimo ir nereikalaudamas pagalbos, kad galėtų vėl užmigti, aš galiu Jums nedvejodama pasakyti, kad tai bus daug, daug greičiau, jei Jūs nustosite tai daryti už jį.

Ir jei viską išbandėte, o atsispirti pagundai užmigdyti savo mažylį Jums sunku, parašykite man, ir mes kartu išmokysime jį užmigti ir miegoti remdamiesi pasauline miego programa “Sleep Sense”.

 

Viena smagiausių transformacijų, kurias galima patirti su savo mažuoju, yra dviejų trumpų pietų miegelių pakeitimas į vieną ilgą. Manau nei viena mama nesiginčys, kad nuostabu turėti laisvo laiko dienos viduryje.

Ir tai puiku dėl kelių priežasčių. Pirma, tai labai palengvina dienos planavimą, nes nebereikia būti kažkur arti, kad spėtum grįžti namo laiku ir paguldyti vaikutį pietų miegelio į lovytę. Staiga visą rytą galima daryti ką panorėjus.

Antra, dviejų ar trijų valandų pertrauka dienos viduryje yra kažkas tokio. Per tą laiką galima padaryti labai daug, arba tiesiog atsipūsti, jei to reikia.

Tai nereiškia, kad aš rekomenduoju mažinti vaikučio miego trukmę. Jam augant, miego poreikis dienos metu natūraliai tampa retesnis. Jis gali ilgiau išbūti budrus ir nepavargti, lyginant su naujagimiu. Tačiau kaip žinoti, kad atėjo laikas šiai pietų miegelių transformacijai, ir kaip tai padaryti?

Taigi nuo pradžių. Kaip žinoti, kad vaikutis pasiruošęs vienam pietų miegeliui?

Jei pastebėjote, kad Jūsų vaikučiui puikiai sekasi užmigti pirmoje dienos pusėje, tačiau paguldžius popietiniam miegeliui jis tampa nervingas, arba žaidžia lovytėje apie valandą kol užmiega, tai ženklas ir gana reikšmingas, kad atėjo laikas.

Jeigu jūsų vaikutis elgiasi nepastoviai – kartais priešinasi popietiniam miegeliui, o kartais užmiega vos paguldytas – tai visai normalu.

Man patinka ši taisyklė: jei vaikutis kovoja su popietiniu miegeliu keturis ar penkis kartus per savaitę, greičiausiai atėjo tinkamas laikas šiai pietų miegelių transformacijai. Vaikučio vystymosi etapai gali sukelti tam tikrų elgesio nepastovumų, dėl kurių galite pamanyti, jog Jūsų mažylis jau pasirengęs, nors iš tiesų taip dar nebus. Todėl norėdami būti visiškai tikri, sekite savo vaikučio pietų miegelius mažiausiai dvi savaites.

Priežastis, dėl ko svarbu įsitikinti ir nesuklysti, yra tokia: kai tik pradedate šį procesą, svarbu negrįžti atgal. Jeigu pradėsite naikinti vieną pietų miegelį ir tada pastebėsite, kad Jūsų vaikutis stipriai priešinasi pokyčiams, tai sukels sumaištį ir apsunkins situaciją.

Taigi, kai jau esate tikrai įsitikinę, kad atėjo tinkamas laikas, kaip tai teisingai padaryti?

Žinoma, mes negalime tiesiog per naktį pakeisti įprasto tvarkaraščio. Tačiau esu tikra, kad kiekvieno mažylio mama gali nujausti, ar lengvas jos mažyliui bus šis perėjimo procesas.

Mano patarimas yra: pavėlinti pirmąjį pietų miegelį kas tris dienas po pusvalandį, kol pietų miegelis priartės prie 12:30. Tai yra sunkus perėjimas Jūsų mažyliui, todėl nesijaudinkite, jei šis procesas užtruks 4–6 savaites, kol visiškai susireguliuos.

Kol vyks miego permainos, Jūsų mažylis gali jaustis mieguistas tomis valandomis, kuriomis įprastai miegodavo antrą miegelį. Todėl tuo metu venkite pasivažinėti automobiliu ar vežimėliu. Vaisiai arba vaisių sultys gali suteikti pakankamai cukraus Jūsų mažyliui, kad šis nesijaustų toks mieguistas, todėl savo šaldytuve turėkite vaikučio mėgstamų užkandžių.

Bus momentas, kai reikės kažkaip užpildyti miegelio spragą po pietų, kadangi susidarys per didelis laiko tarpas iki įprasto naktinio gulimosi laiko. Tam puikiai tiks greitas nusnūdimas vežimėlyje arba automobilio kėdutėje. Jis leis vaikučiui nepervargti, bet kartu ir nebus ilgas ir gilus pietų miegelis, kuris neigiamai paveiktų užmigimą nakčiai. Taip pat Jums gali tekti ruoštis naktiniam miegeliui anksčiau nei buvote įpratę, kol naujas pietų miegelio grafikas visiškai susireguliuos. 

Kai vaikutis susitaikys su vienu pietų miegeliu, galite pastebėti, kad miegelio trukmė nenuosekli. Tai visiškai normalu, nes reikia laiko, kol vaikučio kūnelis išmoksta turėtą dienos miego kiekį sudėti į vieną pietų miegelį.

Ir, kai Jūsų širdis susitaikys su tuo, kad Jūsų vaikutis taip greitai auga, galėsite pasidžiaugti šiek tiek ilgesne laisva popiete ir lankstesniu dienos grafiku.

 

Grįžimas į darbą po vaiko auginimo atostogų kone kiekvienai mamai yra didžiulis stresas. Ir tai ne tik dėl to, kad savo mažulį reiks palikti visai dienai, bet ir baimė, kaip susitvarkysite su darbu po nemažos pertraukos.

Pastarąjį stresą dar labiau didina neišsimiegojimas naktimis. Kaskart eidamos miegoti viliatės, kad gal ši naktis bus geresnė, ir, deja, ji būna tokia pat: su ilgais vakarais ir diskusijomis prieš miegą, bei atsibudimu naktimis, kviečiant pagulėti arba atitipenimu į tėvų lovą.

Gera žinia ta, kad iš to išaugama antrais, penktais ar septintais gyvenimo metais. Ir jei manote, kad vargu ar tiek galite sau leisti laukti, nes Jūsų gyvenimas žlunga, santykiai su vyru šąla, o kolegos darbe Jus laiko niurzga, laikas kažko imtis.

Vaikučių, kurių amžius maždaug nuo 2 metų, dažniausia pagrindinė užmigimo yda yra tėvai. Jie taip įpranta prie Jūsų, jog nebeįsivaizduoja kito užmigimo būdo, tik su Jumis ar pas Jus. Ką daryti? Pirmiausia- patiems tėvams reikia prisipažinti, kad atėjo laikas nutraukti šią bambagyslę ir pagaliau visiems gerai išsimiegoti.

Taigi, keli patarimai, kas galėtų Jums padėti:

1. Kalbėkitės su savo vaikučiu apie miegą ir jo svarbą organizmui ir, kad labai svarbu visiems šeimoje miegoti savo lovose.
2. Jei dar neturite pasiruošimo miegui rutinos, pats laikas ją susikurti. Įtraukite į kūrybinį procesą ir savo mažylį, lai jis dalyvauja pasiruošimo miegui rutinos žingsnių kūrime. Leiskite jam rinktis kokią pižamą dėvės ar kokią knygutę skaitysite šį vakarą. Svarbu pasirinkimą apriboti: leiskite rinktis ne daugiau kaip iš dviejų variantų. Miego rutina turėtų trukti apie 40 minučių ir visada būti tokia pati.
3. Nesileiskite į diskusijas, dienos įvykių aptarimus ar kitus pašnekesius, kurie bus sugalvojami tik tam, kad gulimosi į lovą laikas būtų atidėtas.
4. Guldykite vaikutį miegoti tarp 19-20 val., neleiskite naktinėti. Pervargusius vaikučius, netgi tuos, kurie nerodo jokių nuovargio ženklų, sunku užmigdyti, taip pat jie dažniau keliasi naktimis. Vaikučiui reikia pakankamai miego, kad jis atsibustų pailsėjęs, laimingas ir pasiruošęs naujos dienos iššūkiams ir pažinimams.
5. Jei kambaryje reikalinga naktinė lemputė, lai ji skleidžia oranžinę arba raudoną švieselę, kad organizmas gamintų miego hormoną melatoniną.
6. Pasirūpinkite, kad kambaryje būtų vandens ir vaikutis neatrastų dar vieno preteksto pas jus atkulniuoti.
7. Svarbu ir tai, jog vaikučiai iki 3 metų amžiaus turėtų miegoti lovytėje ir tik po trečiojo gimtadienio rekomenduojama ją pakeisti į lovytę paaugliui. Taip išvengsite naktinių atitipenimų pas Jus į lovą, o ir pačiam vaikučiui miegoti lovytėje yra saugiau nei šmirinėti vienam naktį po namus. Žinoma, yra vaikučių, sugebančių išlipti iš lovyčių. Jei Jūsų mažyliui tai pavyksta, yra pirkti papildomų apsaugų ant lovytės, kad apsaugotų mažuosius nuo tokių “žygių”.

Ir jei viską išbandėte, o naktiniai atsibudimai ir ilgi užmigimai vakarais liko, parašykite man, ir mes kartu išmokysime Jūsų vaikutį užmigti ir miegoti su unikalia, pasauline miego programa “Sleep Sense”.

 

Ar žinote istoriją apie Catherine O’Leary ir jos karvę?

Catherine „Cate” O’Leary buvo imigrantė iš Airijos, gyvenusi Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, išgarsėjusi, kaip buvo teigiama, dėl savo karvės, kuri tvarte melžiama įspyrė į šalimais padėtą žibintą ir taip sukėlė didįjį Čikagos gaisrą 1871 metais.

Deja, vėliau, Čikagos laikraštis „Tribune“ pripažino, kad šią istoriją išgalvojo, tačiau tai nesutrukdė žmonėms kaltinti Catherine ir jos karvės dėl vienos didžiausių nelaimių JAV istorijoje.

Galvojate, ką tai turi bendro su dantų dygimu? O gi nieko, išskyrus tai, kad Catherine karvė ir dantų dygimas yra “atpirkimo ožiai”.

Dantų dygimas kaltas beveik dėl kiekvieno negalavimo, kai kalbama apie kūdikius. Kūdikis karščiuoja? Tikriausiai todėl, kad dygsta dantys. Kūdikis verkia labiau nei įprastai? Aš lažinuosi, kad kalti besikalantys dantys. Kūdikiui antra diena laisvesni viduriai? Aš girdėjau, kad viduriavimą gali sukelti dygstantys dantys.

Visi šie dalykai gali būti dėl dygstančių dantų, tai tiesa. Tačiau dauguma tėvų per greitai kaltina dantų dygimą, vos tik kūdikio įprastinis elgesys ar būsena nukrypsta nuo normos,  o tėvai pamato paburkusias dantenas. Ir tai ypač aktualu miego metu.

Mes, kaip tėvai, esame linkę daryti viską, kad mūsų kūdikiai patirtų kuo mažiau diskomforto, ir tai puiku. Natūrali reakcija, kai kūdikis pradeda verkti naktį, yra daryti viską, ką galime, kad jį nuramintume. Ir, galiausiai, kūdikiai nebesugeba miegoti be šios “pagalbos”.

Tarkime, kad Jūs savo kūdikį jau pora savaičių mokote miegoti savarankiškai, viskas klostosi puikiai, o tada, staiga, prasideda regresija. Kūdikis pabunda verkdamas du ar tris kartus per naktį. Natūralu, kad Jūs ieškosite priežasties, kodėl jis taip daro ir kodėl vėl grįžote ten pat, į blogas naktis. Ir, jei pamatote patinusias dantenas, tarsi lengviau atsidūstate radę greitą ir logišką paaiškinimą.

Žinoma, nėra sąžininga palikti kūdikį verkti, jei jam iš tikrųjų skauda, ​​tai ne tas pats, kaip verkti ieškant naktį mamos, kad ši pamaitintų ir taip padėtų užmigti. Todėl Jūs pasiduodate ir nusprendžiate, kad grįšite prie savarankiško miego mokymų iš karto, kai tik baigsis dantų dygimas. 

Prabėgus metams, kūdikis vis dar supamas ar duodamas žindukas kiekvieną kartą jam prabudus, kad užmigtų, nes… manote, kad dygsta dantys!

Taigi … reikia atsiminti kelis dalykus, prieš nutraukiant miego mokymo pamokas dėl dygstančių dantų.

Pirma, dantų skausmo simptomai trunka maždaug aštuonias dienas, todėl, jei dvi savaites keliatės naktimis, nes Jūsų vaikutis verkia, apsvarstykite, gal šis kėlimasis ir verkimas kyla dėl kitų negalavimų arba jis dar kartą įsitikino, kad verkdamas prisišauks sau brangiausią žmogų, kuris padės jam vėl užmigti. 

Antra, dantų dygimo simptomai nėra tokie skausmingi, kaip paprastai tėvai yra įsitikinę. Mes įsivaizduojame šį procesą kaip dantų “laužymą” ir „išsiveržimą“ per dantenas, ir mūsų vaizduotė sukuria tam tikrą skausmą, tačiau gamta šiuo atveju nėra tokia beširdė. Ilgas pasakojimas trumpai, – pasak daugelio ekspertų, dantų dygimas nesukelia didelio skausmo.

Todėl aš tikrai nesiūlau, kad Jūs visai nekreiptumėte dėmesio į besikalančius dantukus. Tiesiog atminkite, kad dygstantys dantys nėra tas piktadarys, dėl kurio dažniausiai kyla visos bėdos. Kūdikis, išgyvendamas dantų dygimo procesą, bus daug laimingesnis, jei nepertraukiamai išmiegos visą naktį.

Tas pats galioja ir jo tėvams.

Taigi, jei bandėte išmokyti savo kūdikį užmigti ir miegoti savarankiškai ir Jums nepavyko, nenusiminkite, aš esu tam, kad Jums padėčiau.

 

Viena iš seniausių knygose pateikiamų gudrybių, kuomet reikia priversti kūdikius miegoti per naktį, yra soti vakarienė, kitaip sakant pienelis su manų kruopomis.

Tėvai jį naudojo, tėvų tėvai ir tėvų tėvų tėvai, ir tikrai suprantu kodėl jis toks populiarus. Būdami suaugę, mes žinome, kad švelniai tariant, miegoti tuščiu skrandžiu yra sudėtinga. Taip pat žinome, kad išlikti budriam ir aktyviam suvalgius didelį ir skanų kepsnį yra beveik neįmanoma.

Todėl nuostata, jog pavalgius sotesnio maisto prieš naktį, nei tik mamos pieno ar mišinuko, leis kūdikiams ilgiau jaustis sotiems ir tai padės išmiegoti visą naktį, yra pagrįsta.

Taigi, bet kuris iš tėvų, turintis blogai miegantį kūdikį, nori išsiaiškinti kaip galima greičiau priežastį kodėl jis nemiega, o atradę bent menkiausią prielaidą, kuri yra saugi ir, tikėtina, potencialiai efektyvi, bandys ją, kad kiek nors pagerintų situaciją. 

Deja, didžioji dauguma tėvų, kurie pasinaudoja šiuo triuku, nors pradžioje ir mato gerėjančią situaciją, visgi sutinka, jog tie pagerėjimai buvo laikini, ir štai kodėl …

Kai Jūsų kūdikis pasieks tam tikrą amžių ir svorį ( aš šiuose paaiškinimuose naudosiu šešių mėnesių ribą), pabudimas naktį nebebus susijęs su maistu. Esu girdėjusi, kad yra tėvų kurie keliasi 8–9 kartus per naktį, manydami, kad jų kūdikis prabunda taip dažnai nes nori valgyti.

Žinoma, kūdikis gali šiek tiek pasimaitinti kiekvieną kartą, kai jam yra pasiūloma krūtis, tačiau tai nereiškia, kad jis yra alkanas. Labiau tikėtina, kad kūdikis tampa priklausomas nuo žindymo, kaip būdo, padedančio jam užmigti.

Galų gale, jei jis per pirmuosius šešis savo gyvenimo mėnesius užmigdavo tik tokiu būdu, kai būdavo maitinamas, logiška, kad jis nebegalės užmigti be tos pažįstamos rutinos ir vėliau.

Užmigimas pilnu skrandžiu ir nepabudimas iki ryto teoriškai įmanomas, jei darytume prielaidą, kad niekas to miego nesutrukdys, tačiau pats miegas yra gan įdomus procesas ir veikia kitaip tiek kūdikiams, tiek suaugusiems. Mes visi įeiname į gilų miegą ir išeiname iš jo, o kiekvieno ciklo pabaigoje esame linkę pabusti. Labai dažnai ne iki galo, bet tuo metu pasiekiame tam tikrą sąmonės lygį.

Kūdikiams šis ciklas paprastai trunka apie 45 minutes, todėl net ir gerą naktį jie pabus gan dažnai. Ir jei vienintelis būdas užmigimo kurį jie žino yra žindymas, jie pradės verkti norėdami atkreipti Jūsų dėmesį ir lauks kol ateisite ir jiems padėsite. 

Taigi, jei jų prabudimas neturi nieko bendra su maisto trūkumu, kaip galite padėti jiems išmiegoti per naktį?

Problemos sprendimas, o ne tik kažkoks greitas, bet laikinas situacijos pataisymas, yra mokymas Jūsų kūdikį užmigti savarankiškai.

Tai gali atrodyti kaip neįmanoma misija 6 mėnesių kūdikiui, tačiau aš Jus patikinu, jie yra visiškai pajėgūs išmokti šio neįkainojamo įgūdžio. Tai natūralu, ir paprastai jie to išmoksta greičiau, nei tėvai tikisi.

Daugelis kūdikių šiek tiek pamurmės, pamakaluos kojytėmis ar ims čiulpti nykštį, o gal net kelis dalykus iš šių pavyzdžių panaudos norėdami nusiraminti prieš miegelį. Dirbdama su klientais išgirstu ir naujų, ir juokingų triukų, kuriuos jų kūdikis pasirenka kaip užmigimo strategiją. Leiskite jiems patiems atrasti šias strategijas ir tuomet leiskite jiems praktikuotis. Tai yra įgūdis, o įgūdžiams įgyti reikia laiko.

Tikrai nesakau, kad turėtumėte palikti verkiantį kūdikį vieną, kad susirastų nusiraminimo strategiją ir užmigtų. Tikrai ne, Jūs būkite šalia, parodykite dėmesį, parodykite, kad jis ne vienas, kad esate šalia jo, tačiau nemaitinkite, nesupkite, neglostykite iki užmigimo. Leiskite jam pačiam rasti būdą, kaip tai padaryti savarankiškai. Tokiu būdu, pabudęs naktį, jis turės įgūdžių, reikalingų nusiraminti ir užmigti savarankiškai.

O jei matysite, kad Jums nepavyksta atsispirti nuo noro padėti savo kūdikiui užmigti ar kūdikio paieškos nusiraminimo strategijos yra per ilgos ir Jums reikalinga pagalba, parašykite man ir aš padėsiu!

 

„Tai, ką reikia padaryti, reikia padaryta nedelsiant“.

Negaliu pasakyti, kiek kartų Sleep Sense konsultantai visame pasaulyje tėvus girdėjo sakant: „Aš nesu tikra, kad mano vaikutis yra pasirengęs mokytis miego“. arba: „Aš žinau, kad tai yra blogas įprotis, tačiau jis kol kas veiksmingas. Netrukus jį nuraminsiu. “

Netrukus…

Netrukus tai reiškia: „Tuo tarpu aš tiesiog darysiu tai, ką žinau ir, kad tai trumpalaikiai sprendimai, kurie sukels problemų ateityje“.

Nesupraskite neteisingai, nesistengiu nieko smerkti, suprantu, kad yra daroma tai kas žinoma, kas suveikė nors ir laikinai, kad išlaikyti taiką ir ramybę savo šeimoje. Aš taip pat elgiuosi tam tikrose situacijose, ieškau greičiausio sprendimo situacijai pakeisti, nes kaip mes, mamos, susitvarkytume su viskuo, jei kiekvieną iškilusį klausimą turėtume spręsti iš esmės?

 

Taigi paprasti, bet svarbūs 4 dalykai, kurie padės Jūsų vaikučiui miegoti geriau:

 

1. Tamsa, laukta viešnia

Šviesa, natūrali ar dirbtinė, siunčia mūsų smegenims žinutę, kad yra dienos laikas, ir ne laikas miegoti. Melatonino gamybą skatina tamsa, todėl valandą prieš kūdikio miegelį išjunkite ryškias šviesas. (Ypač elektroninius ekranus, skleidžiančius mėlyną šviesą, kuri ypač kenkia kūdikio užmigimo procesui.)

Kūdikiams, kurie pabunda anksti ryte, reikia tamsios tamsos, taip taip, tikrai tamsios, nes labai dažnai tėvai galvoja, kad kūdikio kambaryje tamsu, deja tamsu būna vidutiniškai, arba net labai šviesu rytais. Investuokite į tamsias žaliuzes ar naktines sunkias užuolaidas ir užtikrinu, kad tai bus tikrai gera investicija.

2. Sumažinkite šilumą

Mamos, ypač naujagimių, dažnai persistengia, norėdamos suteikti kuo didesnį komfortą savo vaikučiui, t. y. prirengia savo mažuosius per daug, kad tik nesušaltų. Tai yra toks natūralus instinktas, kad kartais yra tiesiog persistengiama..

Kūdikiai, kaip ir vyresni vaikučiai, geriau miega, kai yra šilti tačiau vėsioje aplinkoje. Šiltas naktinis miegmaišis ir vėsus kambarys, kuriame yra apie 18,5 ° C – 21 ° C (65 ° F ir 70 ° F), yra geriausias būdas užtikrinti, kad kūdikiui jausis gerai visą naktį.

3. Laikas nuobodžiauti

Aš žinau, kad mes visi mėgstame mielas, elegantiškas muzikines karuseles virš kūdikio lovelės arba mažo dirbtinio akvariumo garsai su maža plastikine žibančia žuvele, tačiau, nors tai ir atrodo mums kaip raminantys daiktai tačiau jie gali būti tikras Jūsų mažylio susižavėjimo šaltinis. Ir tai yra puiku! Tik ne tada, kai jie bando miegoti. Kūdikiui jie gali būti kaip didelio biudžeto veiksmo filmo atitikmuo, todėl vizualinę stimuliaciją laikykite toliau nuo lovelės.

Baltojo triukšmo aparatas gali padėti sumažinti išorinį triukšmą, kuris dažnai pabudina kūdikį, o geltona neryški naktinė lemputė gali pagelbėti vyresniems vaikučiams, kurie bijo tamsos, tačiau, išskyrus šitai, kuo nuobodesnis yra Jūsų vaiko miegamasis, tuo geriau jam miegosis.

4. Būkite lengva nuspėjami

Gerai suplanuota, nuosekli miego rutina skatina gerą miegą, nesvarbu, koks vaikučio amžius, bet ypač tai aktualu kūdikiams. Kai jų kūnas ir smegenys pradės atpažinti signalus, rodančius artėjantį miegą, jie pradės ruoštis jam, kai tik prasidės pirmasis rutinos žingsnis.

Jų energijos lygis pradės mažėti, įsitrauks melatonino gamyba ir raumenys pradės atsipalaiduoti, taigi, kol Jūs duosite jiems labos nakties bučinį, jų sistema jau turėtų būti nustatyta ilgam, atkuriančiam jėgas miegeliui.

 

Miego įgūdžių mokymas vaikui nėra vienos nakties operacija. Tai užima šiek tiek laiko, daug pakartojimų, daug disciplinos ir kruopštumo iš tėvų pusės, tačiau tiems iš Jūsų, kurie trokšta tik šiek tiek palengvinti situaciją, šie patarimai turėtų padėti Jums ir Jūsų mažyliui išlaikyti užmerktas akis dar kelias valandas. 

O kai šiek tiek pailsėsite ir atgausite jėgas, galėsitės imtis didžiojo plano, savarankiško miego mokymo. To galėsite mokyti patys, arba kreiptis pagalbos į mane.

Saldžių sapnų…