fbpx

Laiko persukimas. Pavasaris. Kaip jam pasiruošti?

Sigita Žilinskienė
2021-03-16

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą… nuostabus K. Donelaičio eilėraštis, kurį visuomet prisimenu pavasarį, kai ryte vis anksčiau ir anksčiau pradedu jausti malonią saulės šviesą. O ilgėjantys šviesūs vakarai primena, kad greitu metu vėl reiks sukti laikrodžius, šį kartą į priekį, kas reiškia, jog budinsimės visa valanda anksčiau. 

Jei šiandien džiaugiatės nusistovėjusiu dienos grafiku, aiškiais pietų miegeliais, ankstyvu vakariniu migdymu, laiko pasikeitimas tai išbalansuos: kai kam laikinai, o kai kam gali tekti ilgai taikytis prie pasikeitusio vaikučio miego grafiko. 

Nors laikrodį pasukame tik viena valanda, šis staigus laiko pokytis gali sukelti reikšmingų miego sutrikimų. Miego trūkumas, kurį sukelia laiko pasikeitimas, gali turėti įtakos mąstymui, sprendimų priėmimui ir produktyvumui.

Šios problemos kyla dėl to, kad perėjimas prie vasaros laiko pakeičia Jūsų įprastą dienos šviesos režimą. Šis pokytis gali įtakoti jūsų kūno paros ritmą – vidinį laikrodį, kuris padeda kontroliuoti miegą ir daugelį kitų biologinių procesų. Trumpai tariant, perėjimo prie vasaros laiko nereikėtų vertinti lengvabūdiškai. 

Ką aš patarčiau šiuo klausimu? Svarbiausi dalykai, kuriuos turite padaryti: nesukti laikrodžių šeštadienio vakare ir pasitikti sekmadienio rytą taip, kaip visada. Juk Jūsų vidinis laikrodis dar “gyvena” senu grafiku ir jei atsikelsite 8-tą valandą ryto, jis ir jaus, kad dar tik 8 valandos ryto ir jam nesvarbu, kad pagal naują laiką jau bus 9 val. Tad sekmadienio rytą psichologiškai jausitės gerai. Ir tik kai atsikelsite ir normaliai pabusite, galite pasukti savo laikrodžius ir nusiteikti, kad diena bus trumpesnė.

Būtų gerai, jei šią dieną neplanuotumėte didelių ir svarbių darbų. Tiesiog lai būna ji ramesnė, skirta pabūti su vaikais: išeikite į lauką, kuo daugiau būkite saulės šviesoje (tikiuosi oras bus geras 🙂 ) ir taip padėkite vidiniam laikrodžiui persireguliuoti. 

Dar vienas svarbus dalykas, padedantis sureguliuoti vidinį laikrodį, yra tamsa. Taigi, nepamirškite tamsių naktinių užuolaidų, o jei jų neturite, laikinai panaudokite kad ir šiukšlių maišus. Tamsa ryte ir vakare einant gulti, puikiai pasitarnaus reguliuojant vidinį laikrodį. 

Jei jūsų vaikučiai 2 metų ir vyresni, o naujasis miegelio laikas Jūsų netenkina (tikrai bus tokių šeimų, kurioms tai labai tiks, tuomet nedarykite nieko), laiko pokytį mažinkite po 30 minučių kas 3 dienas. Vadinasi, po laiko persukimo tris dienas migdykite vaikutį 30 minučių anksčiau tiek pietų miegelio, tiek vakarinio. Po tų trijų dienų dar kartą paankstinkite ėjimo gulti laiką 30 min. Ir svarbiausia, nepamirškite kasdien pabūti lauke bent pusvalandį, užsiimti su vaikučiu kažkokia aktyvia veikla.

Jei turite jaunesnius nei 1,5 metų vaikučius, miegelio laiko paankstinimas turėtų būti po 15 min. kas dvi dienas, kol grįšite į sau įprastą miego tvarką.

Su vaikučiais, kurių amžius tarp 1,5-2 metukų, galite elgtis taip, kaip nuo 2 metukų: t.y. ankstinti iš karto 30 min. arba pradėti nuo 15 min., po 2 dienų  paankstinti dar kartą 15 min., ir dar po 2 dienų jau 30 min.

O jei turite mažylius iki 6 mėnesių amžiaus, kurių miegelio laikas nenuspėjamas ir kurie yra itin jautrūs pervargimui, tiesiog pereikite prie naujo laiko sekmadienio vakare, tarsi keliautumėte į naują laiko juostą. Vadovaukitės jų amžiui skirtu būdravimo laiku (pabudimo laiku tarp miego periodų). 

Paprastai šis perėjimas, kol vaikai ir kūdikiai visiškai prisitaiko prie naujo laiko, trunka apie savaitę. Kai kuriems vaikams tai gali trukti ir mėnesį. Tačiau būkite kantrūs, būkite labai nuoseklūs, ir tai įvyks.

 

Naujagimių vystymas – vystyti ar ne?

Sigita Žilinskienė
2021-03-03

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Mažas vaikutis kokone: ilgą laiką šis veiksmas naujagimių dienotvarkėje buvo užmirštas, nenaudojamas, nerekomenduojamas. Visgi, pastaruoju metu gan stipriai grįžta. Kodėl?

Naujagimių vystymas gali būti netgi labai naudingas. Jis padeda nurimti, vaikučiai jaučiasi saugesni, jiems tai šiek tiek primena buvimą gimdoje, kur nebuvo tiek daug erdvės judesiams. Jie dar nemoka tinkamai kontroliuoti savo galūnių, tad nesąmoningas jų judinimas miegelio metu gali tapti prabudimo priežastimi. Taigi, vystymas gali sumažinti prabudimų skaičių, o kai kuriems vaikučiams gali padėti ir nuo pilvelio dieglių. Todėl pabandyti tikrai vertėtų.

Vystymo būdų, vystyklų šiais laikais yra daug ir tėveliai gali pasirinkti jiems labiausiai tinkantį ir patinkantį. O pradėjus vystyti reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus:

  • Per stipriai suvysčius vaikutį, jis jausis nepatogiai, jo judesiai bus suvaržyti ir jis pradės pykti, verkti. Tai gali būti prabudimo priežastimi.
  • Per silpnai suvysčius vaikutį, jis išsiners, pradės muistytis, išsibudins.
  • Svarbu, kad vystyklo kraštai nebūtų per arti veiduko – jo neliestų, neerzintų, nekutentų.
  • Kūdikis kojytes turi judinti laisvai: nesuveržkite klubų per stipriai, kad ateityje neturėtumėte problemų.
  • Jei suvystysite per stipriai ir per ilgai, yra galimybė, kad vaikutis perkais. Todėl vystyti geriausia pradėti dienos miegeliams, kad išmoktumėte tai daryti taisyklingai ir žinotumėte, kaip rengti vaikutį, kad jis neperkaistų.
  • Pagal SKMS (Staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos rekomendacijas, kūdikius patariama guldyti tik ant nugaros. Suvystytiems kūdikiams šis patarimas ypač svarbus. Guldyti reikėtų tik ant kieto paviršiaus, nemiegoti kartu su suvystytu vaikučiu, neužkloti papildomai.

Ar vystymas gali tapti blogu įpročiu? Taip, gali. Jei Jūsų vaikučiui 3-4 mėnesiai ir vis dar vystote, greičiausiai jau turite suformuotą blogą įprotį. Be to, tai jau yra nesaugu. Tokio amžiaus kūdikiai pradeda rodyti pirmuosius vartymosi požymius. Jie jau yra gana stiprūs ir gali išsinerti iš bet kokių vystyklų, tampa aktyvesni, tad vystymas pradeda nebepatikti. Jie nori judinti savo rankytes, žaisti su savo pirštukais ir tai jau daro sąmoningai. Tačiau jei kūdikis įprato, kad jam geriau miegoti tvirtai suvystytam, Jūs turėsite 4-5 kartus per naktį keltis ir pervystyti, kad vaikutis galėtų užmigti. Tai yra ženklas, kad turite negerą įprotį, trukdantį miegoti tiek Jums, tiek vaikučiui.

Kaip nutraukti vystymą esant tokio amžiaus? Geriausia tai padaryti staiga. Taip, Jums prireiks kelių dienų, kol vaikutis pripras miegoti kitaip, ir taip, Jūs sulauksite protesto, verkimo, bet tą padaryti reikia.

Geriausia vystymą nutraukti, kai vaikučiui sueina apie 10 savaičių. Tai galima daryti gan lengvai: kelias dienas ištraukti iš vystyklo vieną rankytę, paskui kelias dienas ištraukti abi rankytes. Rekomenduoju pereiti į pereinamąjį miegmaišį (pvz.: Zipadee-Zip) arba įprastinį miegmaišį. Naudojant miegmaišį kūdikis jaus, kad kažkas jį gaubia, taip jausis saugiau, patogiau. Taip pat nesušals ir Jūs patys miegosite šiek tiek ramiau.

Visiems savo klientams, turintiems naujagimius, rekomenduoju išbandyti vystymą. Dauguma kūdikių tai mėgsta. Žinoma, yra ir tokių, kurie nemėgsta. Jeigu kūdikiui tai patinka – puiku, jei ne – taip pat viskas gerai. Visgi, jei atrodys, kad Jūsų vaikutis nemėgsta vystymo: pyksta, blaškosi, verkia – kurį laiką nevystykite, tačiau pabandykite dar kelis kartus, kad tikrai įsitikintumėte, jog toks elgesys ir nepasitenkinimas yra būtent dėl vystymo.

Veiksmingiausias vystymas būna per pietų miegelius. Dienos metu kūdikiai turi stulbinančius refleksus, kilnoja savo rankas spontaniškai ir šie veiksmai juos pažadina. Vystymas dienos metu padeda prailginti pietų miegelius, suvystyti kūdikiai geriau miega ir naktį.

 

 

Prieraišioji tėvystė ir miego mokymai. Neįmanoma suderinti?

Sigita Žilinskienė
2021-02-12

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Tai tema, kuri visuomet susilaukia didesnio dėmesio ir įvairių nuomonių. Prieraišioji tėvystė (angl. attachment parenting) – tėvystės rūšis, kai tėvai sąmoningai apsisprendžia kurti prieraišius santykius su kūdikiu ir šiam tikslui pasiekti renkasi tėvų ir vaiko prieraišumą skatinančius rūpinimosi vaiko psichologine ir fizine gerove būdus.

Mes, kaip tėvai, prisiimame didžiulę atsakomybę. Ir tai nėra tik būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimas. Mes visi norime užauginti išskirtinius žmones. Mes esame atsakingi už savo vaikų gyvenimo kokybę dar ilgai po to, kai jie palieka gimtąjį lizdą. Daugelis šiandien priimamų sprendimų nulems, kas jie bus 2030-aisiais ar net po 50 metų. Todėl visiškai suprantama, kodėl mes, kaip tėvai, taip rimtai žiūrime į visus priimamus sprendimus.

Prisipažinsiu, kad prieraišiosios tėvystės idėja man yra gana įdomi ir tikrai suprantu, kodėl ji patinka daugeliui tėvų. Juk dauguma iš mūsų nori mylėti savo vaikus be išlygų, ypač pirmuosius kelerius metus. Mes instinktyviai norime rūpintis savo kūdikiais, tenkinti kiekvieną jų poreikį, apsaugoti juos. 

Visiems, kas nėra susipažinę: prieraišioji tėvystė yra auklėjimo filosofija, kurią išpopuliarino dr. Williamas ir Martha Sears savo 1993 m. išleistoje knygoje „Kūdikių knyga“. Trumpai tariant, šios auklėjimo filosofijos idėja yra maksimalus artumas ir reagavimas. Visada būnate kartu, nešiojate kūdikį, miegate kartu su kūdikiu, žindote pagal poreikį ir iškart reaguojate į verksmus. Teoriškai tai sukuria tvirtą motinos ir kūdikio ryšį, dėl kurio vaikai geriau prisitaiko, užauga laimingi, sveiki ir puikūs visuomenės nariai.

Dėl šios teorijos aistringai diskutuojama, tačiau nėra tvirtų įrodymų, kad auklėjimas prieraišiosios tėvystės principais yra geresnis ar blogesnis už kitus auklėjimo stilius. Jei norite gauti daugiau informacijos apie prieraišiosios tėvystės auklėjimą, „Google“ paieška suteiks pakankamai daug informacijos šia tema.

Bet šiandien noriu kalbėti ne apie tai. Dažnai sakoma, kad prieraišioji tėvystė ir miego mokymai yra nesuderinami. Esu susidūrusi su klientais, kurie augino vaikutį pagal prieraišiosios tėvystės ideologiją, tačiau prisipažino, kad kartais tenka nuo jos nukrypti. 

Taigi, kas tai per ideologija? Šaltiniuose lietuvių kalba yra išskiriami 8 esminiai prieraišiosios tėvystės punktai, užsienio šaltiniuose 8 arba 7. Aš remsiuosi 7 punktais, kuriuos daktaras Searsas vadina “The Seven B’s” (septyniomis B).

  • Pasirengimas nėštumui, gimdymui ir tėvystei (Birth Bonding)
  • Žindymas (Breastfeeding)
  • Nešiojimas ir lietimas (Baby Wearing)
  • Miegojimas kartu su vaiku (Bedding Close to Baby)
  • Atsakas į verksmą (Belief in the Language Value of Your Baby’s Cry)
  • Atsargumas su kūdikių konsultantais (Beware of Baby Trainers)
  • Pusiausvyros siekimas (Balance)

Kaip matote, anglų kalboje jie visi prasideda raide B, gan poetiška, atsižvelgiant į tai, kad šis vyrukas pediatras. 

Taigi, pirmieji trys punktai neturi nieko bendra su miego mokymais. Galite megzti ryšį su savo kūdikiu tiek, kiek norite, maitinti krūtimi ir nešioti savo kūdikį visur, kur tik einate ir kaip vaikų miego konsultantė galiu pasakyti, kad tai puiku. 

Sekantys trys punktai šiek tiek glumina tėvus, galvojančius apie miego mokymus ir auginančius vaikutį pagal prieraišiosios tėvystės principus. 

Miegojimas šalia kūdikio – tai dar vienas miegojimo tėvų lovoje terminas, kurį daktaras Searsas labai mėgsta.

Apie vaikų miego konsultantus paplitęs mitas teigia, kad mes griežtai pasisakome prieš lovos dalijimąsi su vaiku. Visa esmė yra ta, kad kūdikiai ir jų tėvai miega geriau, kai visi nemiega vienoje lovoje. Kuo daugiau žmonių lovoje, tuo daugiau judesių – tai reiškia daugiau pažadinimų ir pabudimų. O daugiau pabudimų reiškia mažiau to skanaus ir gilaus miego, kurį mes, miego konsultantai, norime grąžinti šeimai.

Taigi, ar tai yra priežastis, dėl kurios miego mokymai negalimi? Na, taip. Ir net labai negalimi. Išmokyti kūdikį užmigti savarankiškai tikrai neįmanoma, kai mama yra ranka pasiekiama visą laiką. 

Matau nemažai mamų atsiliepimų apie tai, kad miegodamos su savo mažaisiais, jos geriau miega, ir tai tikrai yra nuostabu. Jei jūsų šeima miega vienoje lovoje, ir Jūs VISI gerai išsimiegate, darykite tai, ką darote ir toliau. Tačiau jei Jūsų apibrėžtas miegojimas vienoje lovoje yra tai, kad vienas iš tėvų miega ant sofos, o kitas iš Jūsų miega lovoje su kūdikiu, prabundančiu kas 45 minutes, kad būtų pamaitintas ir galėtų vėl grįžti miegoti – tai nėra tai, kas paprastai būtų įvardijama kaip „kokybiškas miegas“.

Visiems, kurie nori jausti mažylį šalia, bet nenori turėti dešimties prabudimų per naktį, siūlau geriau dalintis kambariu, bet ne lova. Kai kūdikis turi atskirą vietą miegui, pavyzdžiui, lovytę, lopšį ar maniežą, miego mokymai yra galimi.

“Atsakas į verksmą”.

Verkdami kūdikiai išreiškia nepasitenkinimą. Nesvarbu, ar tai būtų šlapios sauskelnės, ar bendras diskomfortas, ar tiesiog norisi kažko, ko tuo konkrečiu momentu jie neturi, kūdikiai verkia, norėdami pasakyti, kad kažko nori. Tačiau pripažinkime, kad ne kiekvieną kartą, kai tik kūdikis pradeda verkti, jis kažko reikalauja. Kartais tai tiesiog nutinka.

Daugelis mano klientų nustemba, kai sakau jiems, kad miego mokymai nereikalauja palikti kūdikio verkti, kol jis užmigs. Tiesą sakant, aš paprastai nerekomenduoju laukti ilgiau nei 10 minučių, kol sureaguosite į verkiantį kūdikį. Taip, aš patariu leisti kūdikiui keletą minučių pabūti vienam ir nusiraminti pačiam, kad pamatytumėte, ar jis gali užmigti pats, tačiau teiginys, kad miego mokymai reikalauja, jog tėvai prieš miegą uždarytų duris ir paliktų savo mažylius iki kito ryto, nepaisant jų verkimo intensyvumo ar trukmės, moksliniu požiūriu yra fiktyvus.

Taigi, aptarėme penkis iš septynių “B” be jokio realaus konflikto, tačiau su sekančiu, vargu ar taip pavyks.

“Atsargumas su kūdikių konsultantais”.

Taigi, leiskite man čia lygintis su savimi, gerai? Negaliu kalbėti už visus savo profesijos atstovus, tačiau kaip sertifikuota “Sleep Sense” konsultantė, esu didžiausios pasaulyje vaikų miego mokymų bendruomenės dalis ir mes visi turime vieną bendrą bruožą: mes “kaifuojame” nuo to, kad padedame šeimoms. Mes patys išgyvenome šią problemą, radome sprendimą ir nusprendėme pakeisti darbus, baigėme mokslus tam, kad padėtume kitiems taip, kaip padėjome savo kūdikiams, nes žinome, kokius nuostabius pokyčius tai atneša šeimų gyvenime. 

Visiems tiems, kurie galbūt pagalvoja: „Jie tai daro tik dėl pinigų“, prašau Jus pabandyti dirbti su išsekusiais tėvais ir pervargusiais kūdikiais bent keletą naktų ir tuomet papasakoti, kokie tai lengvi pinigai. Jei šis darbas būtų tik pelno siekimas, be aistros tam ką darai, manau, visi rastume kokia kita veikla užsiimti.

Mes dirbame su žmonėmis jų beviltiškiausiomis akimirkomis, ir tai yra sunkus darbas. Atlygis yra rezultatuose: laimingų kūdikių šypsenos, palengvėjimas tėvų akyse ir balsuose, kuomet jie jaučiasi pailsėję ir turintys energijos toliau auginti vaikus.

Ir paskutinis daktaro Searso punktas:

“Pusiausvyros siekimas”.

„Būkite su savo kūdikiu visur, maitinkite krūtimi pagal poreikį, nedelsdami reaguokite į kiekvieną verkšlenimą, miegokite šalia jo ir nepamirškite skirti šiek tiek laiko sau, nes visa tai susiję su pusiausvyra“.

Būti mama yra prioritetas. Aš šiek tiek pakeisčiau – tai turėtų būti Jūsų pagrindinis prioritetas. Jei Jūs ruošiatės būti geriausia mama, kokia tik galite būti, Jums būtina reguliariai ir pakankamai ilsėtis. 

Motinystė yra nepaprastai sudėtinga. Jūs turite būti kantrūs, supratingi, energingi, empatiški, linksmi ir susikaupę. Paklauskite savęs, kiek tų savybių Jūs turėsite miegoję tik kelias valandas per naktį?

Viena iš mano mėgstamiausių tėvystės citatų yra: „Nėra vieno būdo būti tobula mama, tačiau yra milijonas būdų būti gera“ (Jill Churchill).

Tai man primena, kad mes, kaip ir mūsų kūdikiai, esame unikalūs, ir visus auklėjimo būdus reikia patobulinti ir pritaikyti, kad atitiktų mūsų individualius poreikius. Taigi, jei prieraišioji tėvystė yra tai, kas patinka Jums, puiku! Geriausia auklėjimo strategija yra ta, kuri tinka Jums ir Jūsų šeimai.

Bet jei Jūsų mažylis nemiega, ir jei miegojimas kartu nepanaikina prabudimų ir prasto miego, aš raginu Jus šiek tiek nusižengti daktaro Searso taisyklėms ir sulaukti pagalbos. 

 

Saugus kūdikio miegas

Sigita Žilinskienė
2021-02-04

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Kone kiekviena mama savo vaikutį saugo kaip trapų kiaušinį, tačiau dažnai nesusimąstome, kad ne viskas ką naudojame yra saugu ir, kad tai gali privesti prie itin skaudžios nelaimės.
Taigi, kad to išvengtumėte, keletas patarimų kaip ir kur reikėtų migdyti savo kūdikėlius:

  • Kūdikis turėtų miegoti ant tvirto čiužinio, lovytėje, manieže ar lopšyje, kurie atitinka aukščiausius saugumo standartus.
  • Galima naudoti tik tvirtai paklotą paklodę. Negalima jokia kaldrytė, užklotukas ar kiti minkšti daiktai.
  • Nenaudokite lovelių užtiesalų, baldakimų, paminkštinimų.
  • Kūdikiui turi būti suteikta galimybė sukiotis į abi puses, kol jis pats atras sau priimtiną ir patogią miego padėtį.
  • Kūdikis neturėtų miegoti ant kailinio užtiesalo, nebent jis bus prižiūrimas visą jo miego laiką.
  • Kūdikiai neturėtų miegoti be priežiūros kėdutėse, vežimėliuose, sūpuoklėse ar kūdikių nešyklėse. Jaunesni nei 4 mėnesių kūdikiai yra ypatingoje rizikoje.
  • Lovytėje negali būti automobilinių kėdučių.
  • Lovytė turi būti toliau nuo užuolaidų, kabančių virvelių, laidų arba langų žaliuzių.
  • Kūdikiai turėtų miegoti tėvų kambaryje, savo lovytėje, manieže ar lopšyje. Tai turėtų daryti iki 1 metų, bent jau iki 6 mėnesių.
  • Kūdikiai niekada neturėtų miegoti ant sofų ar fotelių.
  • Venkite perkaitimo ir galvos apdangalų. Sunku rekomenduoti konkrečią kambario temperatūrą, bet paprastai kūdikiams užtenka ne daugiau kaip 1 sluoksnio patogių drabužių.
  • Lopšelį yra saugu naudoti tol, kol kūdikis miega ant nugaros ir jame yra pakankamai vietos. Kai tik atsiranda pirmi apsivertimo požymiai, lopšelio nebegalima naudoti.
  • Nerekomenduojama turėti jokių papildomų daiktų lovytėje iki 1 metų amžiaus.

Antklode saugu naudoti nuo 12 mėnesių (bet geriau miegmaišis); pagalvę saugu naudoti nuo 18 mėnesių
(tačiau iki 3 metų jos vaikučiams nereikalngos); 1 žaislas (mylimukas) – nuo 12 mėnesių.

*Parengta remiantis PSO rekomendacijomis.

 

 

Tobulas mažylio kambarys

Sigita Žilinskienė
2021-01-16

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Kai pastojote, kiek laiko praėjo, kol pradėjote įsivaizduoti, kaip atrodys Jūsų mažylio kambarys?

Jei aš būčiau žinojusi tai, ką dabar žinau, būčiau skyrusi savo laiką domėjimuisi apie lovytės čiužinį ir miegmaišį, o ne kokios spalvos turėtų būti sienos, užuolaidėlės, apsaugėlės ar muzikinė karuselė. 

Kai kalbame apie mažylio kambarį, svarbiausi yra keturi žodžiai: tamsus, vėsus, patogus ir nuobodus.

Žinau, kaip norisi savo mažyliui duoti tai, kas mieliausia ir gražiausia. Kaip norisi sukurti jaukią vietą miegui, kurioje gros muzikinė karuselė, bus pilna minkštų žaisliukų, jaukių užuolaidėlių, apsaugėlių su gražiausiais piešinėliais. Galų gale, argi kūdikis nenorėtų būti apsuptas nuostabios pasakos, kol jis panirs į savo miegelį?

Deja, greičiausiai NE.

Ar kūdikiui tai turėtų patikti? Teoriškai taip, tačiau tai nesukurs gero miego. Tai tas pats, jei mes, norėdami miegoti, į lovą nusineštume planšetinį kompiuterį ar telefoną. Tai stimuliuoja, o stimuliaciją ir miegą geriau laikyti kuo toliau vienas nuo kito.

Taigi, kaip turėtų atrodyti tobulas mažylio kambarys?

Jame turi būti tamsu. Užuolaidos ar žaliuzės, nepraleidžiančios saulės šviesos, yra daug geresnė investicija nei spalvingas piešinys ant sienos. Aš esu už vaikučio miegelį savoje lovytėje visą laiką: ir naktį, ir per pietų miegelius. Jūs pastebėsite, kad per pietų miegelius bus mažiau blaškymosi, niurnėjimo ar verkimo, jei į kambarį nepateks šviesa.

Jame turi būti vėsu. Kai pasakai vėsu, mes išgirstame: šalta. Tačiau tyrimai rodo, kad kūdikiai geriausiai miega kambaryje, kuriame yra 18-22°C šilumos. Žinoma, tam reikia tinkamos aprangos ir šilto, patogaus miegmaišio, tačiau tai padės kūdikiui žymiai geriau išsimiegoti, negu miegant šiltoje patalpoje ir be miegmaišio. Naujagimius reikėtų vystyti iki kažkur 12 sav. arba iki to laiko, kai pastebite pirmuosius bandymus vartytis.

Turi būti patogu. Kūdikiai miega beveik pusę dienos, todėl puikus čiužinys yra gera investicija. Laiką, kurį praleistumėte ieškodami žaisliukų, karuselių ir apsaugėlių lovytei, geriau skirkite gero čiužinio paieškai. 

Jame turi būti nuobodu. Muzika ir švelni šviesa, „Disney“ personažų paveikslėliai, besisukančios spalvos ar mažos žuvelės – atrodo, kad visa tai turėtų raminti kūdikį. Deja, veikia priešingai. Šie standartiniai kūdikių daiktai atitraukia dėmesį ir užveda. Tuščios sienos, lovytė ir paprastas vystymo staliukas būtų geriausias Jūsų pasirinkimas, kai kalbama apie kūdikio miegamąjį.

Žinau, kad šie patarimai nelabai patiks daugumai tėvelių, kurie svajoja sukurti nuostabų rojaus kampelį savo mažyliui. Tačiau atminkite, kad šis kambarys atliks labai svarbią reikšmę kasdieniame Jūsų kūdikio gyvenime. Jis turėtų būti tylus ir atpalaiduojantis, kad Jūsų mažylis galėtų kuo geriau išsimiegoti, nes miegelis labai reikalingas jo augančiam organizmui.

Jūs turėsite dar daug galimybių papuošti savo vaikučių kambarius, kai jie bus paaugliai. 

 

 

 

 

 

 

 

Man (ne)reikalingas miego konsultantas!

Sigita Žilinskienė
2021-01-03

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Suprantu, kad dauguma pagalvoja: kodėl?

„Turėdami galimybę internete lengvai gauti visą informaciją, turėdami draugus ir šeimą, kurie sugebėjo užmigdyti savo vaikus, kodėl turėtume kreiptis į nepažįstamą žmogų pagalbos, mokėti pinigus, kad šis padėtų mūsų vaikui išmokti miegoti per naktį? “

Tai ne visiškai tiksliai suformuluotas klausimas, kurį dažnai girdžiu, tačiau žinau, kad daugelis tėvelių panašiai pagalvoja, kai išgirsta apie profesionalią pagalbą dėl jų mažylių miego.

Ir tai yra teisingos mintys! Jei Jūsų mama kažkada sugebėjo Jus užmigdyti, o Jūsų draugė turi keturis puikiai miegančius vaikus, tai jos kaip ir galėtų Jums patarti, tiesa?

Gal ir taip, galėtų. O gal ir ne visais atvejais?

Aš Jums pasakysiu: jei turite žmogų, kuris galėtų Jums padėti šioje situacijoje, jei norite paprašyti jo pagalbos, o ne paskambinti konsultantui, puiku. Juk visi mes stengiamės taupyti savo pinigus ten, kur galime. Taigi, jei Jūs galite išspręsti problemą nemokėdami už ją, aš esu už šitą variantą.

Vis dėlto, dažniausiai mano klientai yra tėvai, kurie jau išbandė tą nemokamą pagalbą ir ji arba buvo ne visai sėkminga, arba visiškai nesėkminga. Yra dešimtys priežasčių, kodėl taip nutinka.

Pagrindinė priežastis, kodėl sprendimai, kurie tinka vienai šeimai, netinka kitai, yra paprasti: jų kūdikiai skirtingi.

Kai kuriems kūdikiams labai reikalinga pagalba iš šono, kad galėtų užmigti: supimas, lietimas, maitinimas, čiulptukas. Kiti negali miegoti per šiltoje patalpoje. Vieni gali nepakankamai miegoti dienos metu, o kiti gali būti pervargę. Vienas kūdikis galėjo sukurti ryšį tarp maitinimo ir užmigimo, tuo tarpu kitas gali būti pasirengęs atsisakyti antrojo dienos miego.

Be abejo, tai gali būti bet koks visų aukščiau išvardytų dalykų derinys arba daugybė kitų miego iššūkių, kuriuos gali patirti Jūsų kūdikis.

Prie iššūkių prisideda ir tai, kad dauguma sprendimų nesuveikia per naktį. Tėvai gali išbandyti tam tikrą būdą, kuris gali padėti kūdikiui pradėti miegoti, tačiau jo labai greitai atsisakyti dėl stipraus vaiko protesto.

Trumpai tariant, miegas yra sudėtingas reiškinys ir labai retai vienas sprendimas gali padėti ištaisyti situaciją per naktį.

Profesionalus miego konsultantas turi patirties ir žinių, reikalingų atpažinti, kurios problemos sukelia specifinius simptomus, ir gali kartu su Jumis parengti asmeninį planą Jūsų mažyliui, kuriame būtų sprendžiamos šios individualios problemos. Miego konsultantas taip pat gali suteikti labai reikalingą pagalbą, kai atrodo, kad niekas neveikia, ir padrąsinti Jus tęsti planą, kol jis pradės veikti.

Pavyzdys galėtų būti asmeninio trenerio pagalba. Norėdami turėti gražias kūno formas, galėtumėte tiesiog įsigyti keletą svarmenų ir žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus. Kodėl dauguma visgi veržiasi į sporto klubus, nori, kad būtų sudarytos individualios programos ir samdosi asmeninius trenerius? 

Todėl, kad treneris gali duoti Jums patikimų patarimų, pagrįstų žiniomis ir patirtimi, gali padėti išlaikyti Jūsų motyvaciją ir žinoti, kaip reaguoti į problemas, kurios gali kilti Jūsų konkrečioje situacijoje.

Taigi, kalbant apie kūdikio miegą, tikiuosi, kad kiekvienas pats susiras sėkmę ir susidurs su kuo mažiau problemų. Bet jei taip nenutinka, profesionalus konsultantas tikrai turės Jums reikalingus atsakymus, patarimus ir sugebės motyvuoti nepasiduoti, kai to prireiks.

Registruokitės pirminiam susipažinimo pokalbiui ČIA.

 

Tamsos baimė

Sigita Žilinskienė
2020-12-13

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Antra valanda nakties. Jūs ramiai miegate savo lovoje ir staiga atsibundate, nesate visiškai tikra, kodėl, bet kai pradedate susivokti kur esate, apima siaubas, nes kažkas yra Jūsų kambaryje! Jūs išgirstate balsą, šnibždantį keturis žodžius, kurie kiekvieną mamą sustingdo iki kaulų smegenų:

– Mama, aš negaliu užmigti.

Tamsos baimė paprastai atsiranda sulaukus dvejų metų. Bręstant mažylio protui, jo atmintis ilgėja, o fantazija vystosi. Iki šio momento jis beveik neabejotinai patyrė skausmingų dalykų žaisdamas ar stengdamasis pažinti aplinką, daiktus, todėl žino, kad yra dalykų, kurie gali jam pakenkti. Jis taip pat tikriausiai yra matęs keletą filmų arba perskaitęs keletą knygučių, kuriose paliečiami keli baisūs elementai, net jei jie ir skirti vaikams.

Mes, suaugusieji, iš savo patirties žinome, kad pati tamsa iš prigimties nėra pavojinga (nors, jei Jūsų mažylis linkęs išmėtyti ir nesusirinkti „Lego“, tuomet galite ir nesutikti su šiuo teiginiu). Tačiau mažyliui, kuris neturi tiek patirties tamsos klausimu, bus sudėtinga patikėti, kad jis yra saugus, užgesinus šviesą.

Taigi, svarbiausias patarimas būtų: kai vaikutis kreipsis į Jus su tamsos baime, nereikėtų to atmesti ir teigti, kad viskas gerai, sakyti “Neišsigalvok nesamonių” ir pan.

Tai gali būti šiek tiek keblokas reikalas: viena vertus, mes tikrai norime parodyti susirūpinimą ir supratimą, kai kažkas gąsdina mūsų vaikus. Kita vertus, mes nenorime dar labiau paaštrinti situacijos.

Štai todėl aš nesu didelė „pabaisų atbaidymo purškalo“ ar spintų tikrinimo gerbėja.

Įsivaizduokite tokį scenarijų: Jūs susirūpinate, kad Jūsų namuose yra įsibrovėlis. Apie tai pasakote savo sutuoktiniui, kuris Jums įteikia buteliuką pipirinio purškalo ir žvalgosi po kambarį, sakydamas: „Ne, aš nieko nematau, einam gulti! Gerai išsimiegok!”

Vargu ar liktumėte patenkinta ir jaustumėtės saugiai po tokio pareiškimo.

Todėl, kai savo vaikams sakote: „Ne, čia nėra jokių monstrų! Aš tikrai nieko nematau, Jūs esate saugūs“, – tai toli gražu skamba ne taip raminančiai, kaip Jums gali atrodyti . Ir pabandykite įsivaizduoti, kaip jie gali tai interpretuoti: „Taip, gali būti, kad monstrų yra, jie yra baisūs ir gyvena vaikų spintose, bet aš jų šiuo metu nematau, taigi … miegokite ramiai!

Todėl tai būtų ne visai tinkamas situacijos sprendimo būdas. O koks būtų tinkamas?

Kaip jau minėjau, atmesti mažylių baimę kaip neracionalią ar nepagrįstą nėra gerai, taigi kai jie prisipažins bijantys tamsos, geriau užduokite keletą klausimų. Gilintis į jų problemas yra naudinga. Jie tuomet žino, kad į juos žiūrite rimtai, o tai labai malonu. Be to, tai padeda įvertinti tamsą, kuri juos gąsdina, ir atrasti būdą kaip padėti.

Tarkime, jei jie pasakys, kad mato daiktus, judančius jų kambaryje, Jūs žinosite, kad tai gali būti šešėliai, kurie atsiranda, kai pro užuolaidas ar žaliuzes prasiskverbia šviesa iš lauko, pavyzdžiui, pravažiuojant automobiliams. Kartu su mažylio vaizduote tai gali atrodyti net labai bauginančiai. Esant tokiai situacijai, naktinė lemputė arba tamsios, šviesos nepraleidžiančios užuolaidos gali būti greitas ir efektyvus sprendimas.

(Patarimas: Jei ketinate naudoti naktinę lemputę, įsitikinkite, kad jos spalva yra šilta. Mėlynos šviesos gali atrodyti raminančios, tačiau jos skatina kortizolio gamybą, o tai nėra tas dalykas, kurio norėtumėte prieš miegą.)

Dabar šiek tiek kitoks scenarijus. Kaip Jūs tikriausiai jau žinote, gauti aiškų, glaustą mažylio atsakymą yra keblu. Mažylio paklausę “Ko nori pietums?”, galite gauti atsakymą „Šunyčio Patrulio“. Taigi Jums greičiausiai teks analizuoti šiek tiek koduotą informaciją.

Daugeliui mažylių miegas yra vienintelis laikas paroje, kai jie paliekami vieni. Miegas taip pat yra vienintelis laikas, kai jie patenka į tamsą, todėl pabandykite suprasti, kaip šie du dalykai kartu gali sukelti tam tikrą nerimą.

Taigi akivaizdus (ir be galo įdomus!) būdas palengvinti baimę yra kartu praleisti laiką tamsoje. Knygų skaitymas po antklode su žibintuvėliu yra puikus užsiėmimas. Slėpynių žaidimas tamsoje su žibintuvėliais taip pat yra smagus užsiėmimas. Galima rasti dar daugiau įdomių užsiėmimų tamsoje ir parodyti vaikučiui, kad būti tamsoje gali būti netgi labai linksma.

Žinoma, Jūsų tamsos problemos greičiausiai nebus išspręstos per naktį, tačiau būkite pagarbūs šiai baimei, išlikite ramūs ir nuoseklūs. Kai Jūsų mažylio baimės bus išspręstos ir jis sužinos, kad tamsa teikia daugiau malonumo ir nėra tokia bauginanti, pajusite, kad vidurnaktį sulaukiate vis mažiau apsilankymų.

Paskutinis mažas patarimas – palaipsniui išjunkite šviesas namuose artėjant mažylio miegeliui, taip jis pradės ruoštis artėjančiai tamsai. Taipogi tai paskatins melatonino gamybą, kas padės lengviau užmigti.

 

Kada ir kaip atsikratyti čiulptuko?

Sigita Žilinskienė
2020-11-27

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Prieš pradėdama dėstyti savo mintis ir patarimus, iš karto pasakysiu, kad nesu griežtai nusiteikusi prieš čiulptukus.

O kuri mama galėtų būti prieš juos nusiteikusi? Jie, paduoti tinkamu momentu, išgelbsti kūdikį ir visus kitus aplinkui nuo neigiamų emocijų. Galbūt uždelsėte ir laiku nepaguldėte miegelio, gal pargriuvo ir užsigavo, o gal turėjote išimti iš burnytės netinkamą griaužti daiktą ir jau tuoj tuoj bus ašaros.. ir bum, čiulptukas burnoje, ir viskas vėl puiku. 

Čiulptukai ne tik turi magiškų galių užkirsti kelią nusivylimui ir ašaroms, bet jie taip pat, remiantis AAP (Amerikos pediatrų asociacija), gali sumažinti SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, greičiausiai dėl ​​to, kad kūdikiui sunkiau miegoti veidu žemyn, kai iš burnos kyšo čiulptukas. Taigi, atsižvelgdama į šį labai reikšmingą ir svarbų dalyką, aš pateikiu šias rekomendacijas, remdamasis prielaida, kad Jūsų vaikučiui yra daugiau nei vieneri metai. Tai nereiškia, kad mano patarimais negalite naudotis, jei Jūsų mažylis yra jaunesnis, tačiau prieš priimdami sprendimą įsitikinkite, kad atidžiai apsvarstėte čiulptuko atėmimo privalumus ir trūkumus.

Tai yra galvos skausmas miego ekspertams: čiulptukai gali tapti blogo miego priežastimi. Jei kūdikis įpratęs užmigti su čiulptuku, jis beveik visada pabus naktį kai čiulptukas iškris, ir kels triukšmą tol, kol mama atsikels, suras ir vėl įdės jį į burnytę.

Pirmiausia panagrinėkime, kodėl kūdikis negali tiesiog užmigti su čiulptuku, o paskui ramiai miegoti per naktį. Tada galėsime apžvelgti keletą strategijų, kaip atsikratyti čiulptuko, jei Jūs ir kūdikis esate pasirengę jo atsisakyti.

Tiek kūdikių, tiek suaugusiųjų miegas vyksta ciklais. Daugelis iš mūsų mano, kad nakties pradžioje mes užmiegame, per naktį miegame giliu miegu, o artėjant rytui pereiname į lengvą miegą ir tada pabundame.

Tai iš dalies tiesa, mes nuo lengvo miego pereiname prie gilaus miego ir vėl grįžtame į lengvą, tačiau tai vyksta kelis kartus per naktį, atsižvelgiant į tai, kiek ilgai miegame. Pilnas suaugusiųjų miego ciklas paprastai trunka nuo 90 iki 120 minučių. Kūdikių miego ciklas – apie 50 min.

Taigi, jei Jūsų kūdikis neina miegoti be čiulptuko burnoje, tai yra aiškus ženklas, kad jis yra priklausomas nuo čiulptuko. Pasibaigus miego ciklui, kūdikis patenka į labai lengvą miego fazę, iš kurios gali pabusti. Net jei pabustų, Jūsų vaikutis dar pavargęs ir norėtų miegoti toliau, tačiau: „Ei! Kur čiulptukas? Aš negaliu užmigti be savo čiulptuko!“ 

Ir jei vaikutis neras čiulptuko, arba dar nemokės jo įsidėti pats, jis nusimins, nes negali vėl užmigti ir pradės verkti, kad kažkas ateitų ir ištaisytų šią nemalonią situaciją. 

Tai yra apibrėžimas to, ką mes miego konsultavimo srityje vadiname „miego rekvizitais“. Kartais tai gali būti maitinimas, kartais supimas, kartais tai kažkoks beprotiškas daugybės veiksmų derinys, tačiau iš esmės tai yra dalykai, kuriais kūdikis pasikliauja norėdamas nusiraminti ir užmigti, kai pabudęs naktį pats savarankiškai negali to padaryti.

Ir tai yra nakties miego paslaptis. Atsikratykite visų miego rekvizitų, jei norite, kad mažylis ramiai miegotų nuo to laiko, kai Jūs jį paguldote, iki kol jis ryte pabunda laimingas ir žvalus.

Taigi, jei skaitote ir galvojate: „Būtent taip nutinka su mano kūdikiu!“, Jūs tikriausiai norėsite atsikratyti čiulptuko, ir aš turiu keletą patarimų, kaip kuo greičiau ir su mažiau streso tai galėtumėte padaryti.

Kalbant apie žalingų įpročių atsisakymą, aš linkusi jų atsisakyti greitai. Mažiems vaikams geriau sekasi atsisakyti staiga nei palaipsniui, todėl mano patarimas tėvams beveik visada yra – tiesiog pasirinkti dieną pasikeitimams, paaiškinti savo mažyliui, kad čiulptuko nebebus ir kodėl, ir tada išmesti visus čiulptukus į šiukšliadėžę. Ir šis aspektas yra svarbus: IŠMESTI VISUS.

Vaikučiai dažnai gan lengvai prisitaiko prie naujų situacijų, kai viskas yra aišku ir nuoseklu, todėl neatidėkite čiulpuko atsisakymo kritinėms situacijoms, nes Jūs neatsispirsite pagundai jį vėl ištraukti ir duoti savo vaikučiui, tarkim, jei bus sunku nurimti ir užmigti. O tai padarę, Jūs tik sukelsite painiavą. 

Taigi, Jūs priėmėte sprendimą, paaiškinote savo mažyliui situaciją, pasiruošėte psichologiškai ir nusprendėte veikti, gerinti vaikučio miegelį. Kas toliau?

Dabar pats laikas pajudinti visas kūrybai reikalingas smegenis ir parengti planą: kaip šį pokytį išnaudoti tinkamai? Mažyliai paprastai priima idėją, kad jie užaugo „dideliais vaikais“, todėl to pabrėžimas gali būti gan gera išeitis. Būtinai pristatykite pokyčius kaip labai įdomų ir teigiamą įvykį.

Šioks toks auklėjimo triukas, kurį galėtumėte panaudoti: „Čiulptukų fėja“. Pasakykite savo mažyliui, kad Čiulptukų fėja atvyks surinkti visų savo čiulptukų ir mainais ketina palikti ypatingą staigmeną. O kas per staigmena galėtų būti, paliksiu apsispręsti Jums patiems.

Čia viena mažutė pastaba: esu ne kartą girdėjusi, kad tėvai, turintys mažylį ir naujagimį ar jaunesnį brolį ar seserį namuose, vyresnio vaikučio čiulptukus duoda jaunesniajam. Iš pažiūros tai atrodo gera idėja, tačiau tai gali sukelti tam tikrą Jūsų mažylio pasipiktinimą, kai pamatys savo jaunesnįjį brolį, čiulpiantį jo čiulptuką. Todėl atsikratykite savo mažylio čiulptukais, o jaunesniam vaikučiui įsigykite naujų.  

Taigi, Jūsų mažylis suprato, kas vyksta, ir kad namuose nebėra čiulptuko. Dabar Jums reikės atsispirti visiems tiems atvejams, kai anksčiau būtumėte davę čiulptuką ir taip bus tol, kol Jūsų mažylis prisitaikys prie naujos realybės. Nėra ko nerimauti, nes ir mes, suaugę, atsisakydami tam tikro įpročio, kurį laiką būname šiek tiek irzlūs. 

Kai pamatysite, kad Jūsų mažylis pradeda stipriai nervintis ir ieškoti čiulptuko, mano patarimas būtų nukreipti jo dėmesį. Tai galite padaryti jo mėgstamiausiais skanėstais, jam patinkančiu žaidimu ar „iPade“ paruoštais animaciniais filmukais.

Galite pripažinti jo nusivylimą, pasiūlyti jam tiek komforto ir palaikymo, kiek jam reikia, tačiau nesigailėkite ir nepasiduokite. Atminkite, kad Jūs čia esate autoritetas, ir jei nusprendėte, kad čiulptukas yra praeitis, lai taip ir būna. Grąžindami vaikui čiulptuką šiame etape, leisite padaryti išvadą, kad verksmas ar nervinimasis yra veiksminga priemonė jam susigrąžinti.

Kiekvienas mažylis yra unikalus asmuo, todėl naudokitės šiomis gairėmis kartu su savo intuicija, ir per kelias naktis, galbūt per savaitę, Jūsų mažyliui nebereikės čiulptuko užmigimui. O tai reikš, kad visa Jūsų šeima galės mėgautis puikiomis miego naktimis. 

 

 

Miego mokymai. Ar tai saugu?

Sigita Žilinskienė
2020-11-16

Miego filosofija

„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.

Skaityti toliau

Klausimų kiekis, kurį užduosite kaip naujagimio tėvai, švelniai tariant, bus astronominis.

Senas posakis apie tai, jog kūdikiai neatkeliauja su instrukcijomis, pagrįstai įsitvirtino tarp tėvų. Net ir praleidus devynis mėnesius betyrinėjant ir ieškant atsakymų, ko tikėtis susilaukus kūdikio, palikus ligoninę su savo lėliuku, apima jausmas, kad dar nesate pasiruošę.

Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, tad joks vadovėlis, jokios instrukcijos, draugų ar šeimos narių mokymai Jūsų neparuoš vaiko sutikimui. Ir, kadangi tai yra didžiausia atsakomybė, kurią gali prisiimti suaugęs žmogus – užauginti kitą žmogų – mes jaučiame didžiulį įsipareigojimą tai padaryti tinkamai.

Kaip gaila bebūtų, negauname jokios išankstinės praktikos ar generalinių repeticijų. Mūsų pirmasis pasirodymas yra kartu ir vienintelis, ir to suvokimas tik sustiprina norą spręsti visas, dar ir neatsiradusias, problemas, kad viskas vyktų kuo sklandžiau.

Kadangi kūdikiai iš esmės atlieka tik keturis dalykus: valgo, tuštinasi, verkia ir miega, mes, natūraliai, daugiausia dėmesio ir skiriame šiems dalykams.

Kuo, kaip, kada maitinti kūdikį yra labiausiai diskutuojama tema, tuo pačiu pradedame domėtis ir džiaugtis kūdikio „kakučiais“, nors iki tol neįsivaizdavome, kad teks tą daryti.

Taigi, lieka miegas ir verkimas, ir kaip miego konsultantė aš jus patikinu – abiem dalykais aš domėjausi daug. Nes dažniausias tėvų klausimas, pradėjus miego mokymus, yra: ar mano vaikutis verks? 

Bet tai nėra tas klausimas, į kurį tėvai nori išgirsti atsakymą, kadangi vaikai verkia nuolatos. Jei vaikas neverktų, tai keltų didžiulį nerimą.

Ką jie iš tiesų nori sužinoti užduodami šį klausimą? Ogi – kaip ilgai mano vaikas verks, ir ar aš galėsiu jį nuraminti?

Kodėl tai aktualiausia tėvams? Savaime suprantama, niekas nenori girdėti verkiančio vaikučio, tačiau šiais laikais tėvai gauna daug klaidingos informacijos, kurioje teigiama, jog jei dėmesys vaikui nebus parodomas iš karto, kai jis tik pradeda verkti, tai gali jam pakenkti.

Tai ne visada buvo toks jautrus klausimas. Iki 1993 m. tėvams buvo priimtina palikti verkiantį vaikutį tam tikrą laiką, kai jis pabunda naktį, nes buvo žinoma, kad tai yra saugus, nors ir ne itin malonus reiškinys.

Tačiau 1993 m. daktarui W. Sears išleidus knygą „Baby book“, kurioje išdėstoma prieraišios tėvystės teorija, nauja tėvų karta ėmė remtis ta mintimi, jog tai ne tik neveiksminga (palikti verkti, net trumpam laikui), bet ir pažeidžia vaikučio smegenis. W. Sears citavo tyrimus, pagrindžiančius jo teiginį, tačiau šiuose tyrimuose buvo stebimi kūdikiai, kuriuos kankino pilvo diegliai ir tam tikra būklė, vadinama nuolatiniu verksmu – ir kurios abi yra toli nuo tikrovės apie kūdikiams leistiną natūralų kelių minučių verkimą.

Taigi šis ginčas trunka jau beveik 25 metus, o prieraišiosios tėvystės propaguotojai kaltina miego mokymų šalininkus sąmoningai apleidžiančius savo kūdikius dėl asmeninio patogumo.

Stebina ir tai, kad pediatrai ir mokslo bendruomenė nieko daugiau neįrodinėjo, kad patvirtintų ar paneigtų šį teiginį, atsižvelgiant į jo pasekmes vaikui. Jeigu, kaip teigiama, tokiu savo elgesiu darome neigiamą poveikį kūdikio smegenų veiklai, leisdami vaikučiui bent trumpam verkti, ar kiekvienas pasaulio tėvas/mama nepakeistų savo požiūrio, kad to išvengtų?

Viena iš priežasčių, kodėl W. Sears teiginiai nesukėlė greito ir plataus masto tyrimo, buvo ta, kad jie buvo itin klaidinantys. Jeilio tyrėjai pakomentavo vieną iš savo tyrimų, kuriuo rėmėsi W. Sears: „mūsų darbe buvo kalbama ne apie rutiną ar trumpalaikį stresą, bet apie piktnaudžiavimą ir nepriežiūrą. Tai neteisingas mūsų darbo citavimas, palaikant moksliškai nepagrįstą idėją“.

Kita pastaba buvo pažymėta net pačioje Jeilio tyrimo išvadoje: „motinos elgesys nedaro jokio poveikio kūdikio smegenų veiklai. Taigi, motinos staigus sureagavimas ar staigios reakcijos neparodymas kūdikiui verkiant nebuvo reikšmingas’’.

Tai rimti argumentai tiek pačiai W. Sears knygai, tiek jo pradėtam judėjimui, tačiau jo šalininkai ir toliau reikalaus įrodymų, jog tai nekenksminga.

Podoktorantė Anna Price, dirbanti karališkosios vaikų ligoninės sveikatos centre Melburne (Australija), dar 2012m. atliko išsamų tyrimą, kurio metu buvo stebima dviejų šimtų dvidešimt šešių vaikų grupė ir buvo įvertinama jų psichinė būklė, miegas, streso reguliavimas, vaiko ir tėvų santykiai, motinos sveikata ir auklėjimo stilius.

Praėjus penkeriems metams ji vėl stebėjo tas pačias šeimas, ar vaikai nepatyrė kokių nors šalutinių poveikių, apie kuriuos perspėjo daktaras W. Sears (trečdalis stebėtų šeimų savo vaikams taikė tam tikrus miego mokymus).

Rezultatas… nieko panašaus nepatyrė. Cituojant tyrimą: „nebuvo jokių įrodymų, kad būtų kokių nors skirtumų tarp miego mokymus taikiusių ir kontrolinių šeimų. Miego mokymo metodai neturi ryškių ilgalaikių padarinių vaiko psichikai“.

Tačiau kritikai ir toliau bando rasti skylių įrodymuose. ‘’Tyrimo imties dydis buvo per mažas’’ – tai dažniausias skundas ir nesvarbu, kokia tyrimo apimtis bebūtų. ‘’Mums reikia daugiau tyrimų’’ – dar vienas reikalavimas, viliantis, kad dar vieni tyrimai patvirtins jų poziciją.

2016 metų kovą, Amerikos pediatrai paskelbė dar vieną tyrimą, kuriame teigiama, jog miego mokymai yra ir efektyvūs, ir saugūs, tačiau tai nepakeitė daktaro W. Sears ar jo pasekėjų nuomonės.

Tai dar vienas įrodymas, kad naujagimių tėvai gali jaustis saugūs ir tikri, kad vaiko mokymas miegoti visą naktį yra svarbus, saugus ir naudingas visai Jūsų šeimai.

Turbūt yra vienas dalykas, dėl kurio tikrai sutiks visi: kad geras nakties miegas yra naudingas tiek motinai, tiek kūdikiui.

Taigi atsakymas yra: taip, miego mokymai yra saugūs. Pats miegas yra šlovingas, atjauninantis, ir naudingas Jums bei Jūsų kūdikiui ir visai šeimai. Skirdami dėmesį gerų vaiko miego įpročių formavimui, galėsite jaustis gerai ir tai yra mokymas, kuris Jums atsipirks su kaupu.

Trumpai tariant, Jūsų kūdikis ir Jūs galėsite miegoti ramiai, žinodami, kad priėmėte teisingą sprendimą.