Tamsos baimė

Antra valanda nakties. Jūs ramiai miegate savo lovoje ir staiga atsibundate, nesate visiškai tikra, kodėl, bet kai pradedate susivokti kur esate, apima siaubas, nes kažkas yra Jūsų kambaryje! Jūs išgirstate balsą, šnibždantį keturis žodžius, kurie kiekvieną mamą sustingdo iki kaulų smegenų:

– Mama, aš negaliu užmigti.

Tamsos baimė paprastai atsiranda sulaukus dvejų metų. Bręstant mažylio protui, jo atmintis ilgėja, o fantazija vystosi. Iki šio momento jis beveik neabejotinai patyrė skausmingų dalykų žaisdamas ar stengdamasis pažinti aplinką, daiktus, todėl žino, kad yra dalykų, kurie gali jam pakenkti. Jis taip pat tikriausiai yra matęs keletą filmų arba perskaitęs keletą knygučių, kuriose paliečiami keli baisūs elementai, net jei jie ir skirti vaikams.

Mes, suaugusieji, iš savo patirties žinome, kad pati tamsa iš prigimties nėra pavojinga (nors, jei Jūsų mažylis linkęs išmėtyti ir nesusirinkti „Lego“, tuomet galite ir nesutikti su šiuo teiginiu). Tačiau mažyliui, kuris neturi tiek patirties tamsos klausimu, bus sudėtinga patikėti, kad jis yra saugus, užgesinus šviesą.

Taigi, svarbiausias patarimas būtų: kai vaikutis kreipsis į Jus su tamsos baime, nereikėtų to atmesti ir teigti, kad viskas gerai, sakyti “Neišsigalvok nesamonių” ir pan.

Tai gali būti šiek tiek keblokas reikalas: viena vertus, mes tikrai norime parodyti susirūpinimą ir supratimą, kai kažkas gąsdina mūsų vaikus. Kita vertus, mes nenorime dar labiau paaštrinti situacijos.

Štai todėl aš nesu didelė „pabaisų atbaidymo purškalo“ ar spintų tikrinimo gerbėja.

Įsivaizduokite tokį scenarijų: Jūs susirūpinate, kad Jūsų namuose yra įsibrovėlis. Apie tai pasakote savo sutuoktiniui, kuris Jums įteikia buteliuką pipirinio purškalo ir žvalgosi po kambarį, sakydamas: „Ne, aš nieko nematau, einam gulti! Gerai išsimiegok!”

Vargu ar liktumėte patenkinta ir jaustumėtės saugiai po tokio pareiškimo.

Todėl, kai savo vaikams sakote: „Ne, čia nėra jokių monstrų! Aš tikrai nieko nematau, Jūs esate saugūs“, – tai toli gražu skamba ne taip raminančiai, kaip Jums gali atrodyti . Ir pabandykite įsivaizduoti, kaip jie gali tai interpretuoti: „Taip, gali būti, kad monstrų yra, jie yra baisūs ir gyvena vaikų spintose, bet aš jų šiuo metu nematau, taigi … miegokite ramiai!

Todėl tai būtų ne visai tinkamas situacijos sprendimo būdas. O koks būtų tinkamas?

Kaip jau minėjau, atmesti mažylių baimę kaip neracionalią ar nepagrįstą nėra gerai, taigi kai jie prisipažins bijantys tamsos, geriau užduokite keletą klausimų. Gilintis į jų problemas yra naudinga. Jie tuomet žino, kad į juos žiūrite rimtai, o tai labai malonu. Be to, tai padeda įvertinti tamsą, kuri juos gąsdina, ir atrasti būdą kaip padėti.

Tarkime, jei jie pasakys, kad mato daiktus, judančius jų kambaryje, Jūs žinosite, kad tai gali būti šešėliai, kurie atsiranda, kai pro užuolaidas ar žaliuzes prasiskverbia šviesa iš lauko, pavyzdžiui, pravažiuojant automobiliams. Kartu su mažylio vaizduote tai gali atrodyti net labai bauginančiai. Esant tokiai situacijai, naktinė lemputė arba tamsios, šviesos nepraleidžiančios užuolaidos gali būti greitas ir efektyvus sprendimas.

(Patarimas: Jei ketinate naudoti naktinę lemputę, įsitikinkite, kad jos spalva yra šilta. Mėlynos šviesos gali atrodyti raminančios, tačiau jos skatina kortizolio gamybą, o tai nėra tas dalykas, kurio norėtumėte prieš miegą.)

Dabar šiek tiek kitoks scenarijus. Kaip Jūs tikriausiai jau žinote, gauti aiškų, glaustą mažylio atsakymą yra keblu. Mažylio paklausę “Ko nori pietums?”, galite gauti atsakymą „Šunyčio Patrulio“. Taigi Jums greičiausiai teks analizuoti šiek tiek koduotą informaciją.

Daugeliui mažylių miegas yra vienintelis laikas paroje, kai jie paliekami vieni. Miegas taip pat yra vienintelis laikas, kai jie patenka į tamsą, todėl pabandykite suprasti, kaip šie du dalykai kartu gali sukelti tam tikrą nerimą.

Taigi akivaizdus (ir be galo įdomus!) būdas palengvinti baimę yra kartu praleisti laiką tamsoje. Knygų skaitymas po antklode su žibintuvėliu yra puikus užsiėmimas. Slėpynių žaidimas tamsoje su žibintuvėliais taip pat yra smagus užsiėmimas. Galima rasti dar daugiau įdomių užsiėmimų tamsoje ir parodyti vaikučiui, kad būti tamsoje gali būti netgi labai linksma.

Žinoma, Jūsų tamsos problemos greičiausiai nebus išspręstos per naktį, tačiau būkite pagarbūs šiai baimei, išlikite ramūs ir nuoseklūs. Kai Jūsų mažylio baimės bus išspręstos ir jis sužinos, kad tamsa teikia daugiau malonumo ir nėra tokia bauginanti, pajusite, kad vidurnaktį sulaukiate vis mažiau apsilankymų.

Paskutinis mažas patarimas – palaipsniui išjunkite šviesas namuose artėjant mažylio miegeliui, taip jis pradės ruoštis artėjančiai tamsai. Taipogi tai paskatins melatonino gamybą, kas padės lengviau užmigti.