Anžela, Roberto (5,5 mėn.) mama

Ilgai dvejojau, ar pradėti mokymus, nes visi panašūs miego mokymai man atrodė kaip kažkoks „scam”, kurie skirti į jau visišką neviltį puolusiems tėvams, bet neduodantys norimo rezultato. Tačiau jau atsijungiant nugarai, rankoms, nervams kiekvieną kartą migdant vaikui ir spėliojant, ar užmigs, ar pavyks perdėti į lovą, kiek vėl nemiegos, pasiryžau miego mokymams. Pradžioje buvo sunku, atrodė daug dalykų abra kadabra, reikia prisiderinti prie numatyto vaiko miegų ritmo, bet miego pokyčiai suveikė! Vaikas miega, pats, savo lovoje, be supimų, nešiojimo ant rankų ar kabėjimo prie krūties, naktį ir dienos miegus. Pagerėjo žindymas, nes vaikas kiekvieną kartą gerai valgo, o ne „užkandžiauja” ir užmiega ant krūties. Net jei kažkas nepavyksta – nes ir mažas žmogus taip pat žmogus – turiu aiškumą, kaip toliau elgtis ir planuoti dieną bei naktį. Tai formulė paprasta, nors ir tuo pačiu sunki emociškai: ryžtas, atkaklumas, nuoseklumas ir griežtas Sigitos rekomendacijų laikymasis.