„Sleep Sense ™“ miego metodas buvo sukurtas remiantis tvirtu įsitikinimu, kad sveiki miego įpročiai padeda vaikams augti sveikiems. Gerai pailsėjęs vaikas yra smalsus, energingas, laimingas, žaismingas ir nori mokytis.
Miegas – procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. O kartais – net ir svarbesnis. Tiesa, neretai miego nauda, o tiksliau – jo trūkumo žala emocinei ir fizinei sveikatai – yra nepakankamai vertinama. Taip pat klaidingai manoma, neva jaunas organizmas pajėgia lengviau susidoroti su miego trūkumo pasekmėmis.
Iš tiesų yra priešingai. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas – procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos – stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau. Juk, kaip žinia, pervargę mažyliai yra visiškai neatsparūs „ožiukų“, varginančių ne tik pačius vaikus, bet ir mus, tėvelius, „viešnagei“.
Šiame straipsnyje apžvelgsiu svarbiausius klausimus, susijusius su kūdikių ir vaikų miegu: specialistų rekomenduojama miego trukmė, pietų miego svarba, taisyklės, svarbios kalbant apie saugų miegą, pagrindinės problemos, trikdančios mažylio miegelį ir kita. Žinoma, pasidalinsiu ir vertingais patarimais, padėsiančiais ugdyti savarankiško vaiko miego įgūdžius. Juk būtent mažylio gebėjimas užmigti savarankiškai, be aktyvaus tėvelių įsikišimo (krūtis, sūpavimas, nešiojimas ir kita) ir yra viena pagrindinių veiksnių, siekiant džiaugtis pilnaverčiu visos šeimos narių poilsiu.
Pirmiausiai, kalbant apie vaikus (nesvarbu, tai būtų kūdikio miegas, svoris, gebėjimai ir pan.), sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis, nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio. O taip pat ir šiek tiek „išeiti“ iš mokslinių/medikų pateikiamų normų „ribų“.
Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė – mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Tačiau gali pailgėti nakties miegas.
Kurį laiką mažylis miega tiksliai it laikrodukas, tarsi pats būtų susipažinęs su specialistų rekomendacijomis, kiek laiko jo amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti bei kada idealiausias laikas poguliams. Tačiau, neaišku, kodėl, viskas ima griūti lyg kortų kaladė… O, paklausius, ką apie savo mažylius pasakoja kitos mamos, ima atrodyti, jog Jūsų kūdikio miegas yra nenormalus.
Iš tiesų, vaikų miego pokyčiai, kurie neretai yra laikini ir išnyksta, vos pasibaigus juos sukėlusiems veiksniams/situacijoms, yra visiškai normalu. Kaip ir tai, kad kiekvieno vaiko miego trukmė/įpročiai gali skirtis. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Miego regresai, kurie šiame straipsnyje aptariami plačiau, augimo šuoliai, pilvuko diegliai, dantukų dygimas, nervų sistemos jautrumas ar tiesiog užpuolusios ligos, nuo kurio, ypač pradėjus lankyti darželį, sunku atsiginti – dalis vidinių priežasčių, dėl kurių mažylio miego ritmas gali išsibalansuoti.
Žinoma, vaiką, taip pat – ir jo miegą, aktyviai veikia išorinė aplinka. Trikdantys, neįprasti garsai, pasikeitusi miego aplinka (nakvynė svečiuose ar tiesiog naujoje lovytėje), pirmosios dienos, savaitės, o kartais – net ir mėnesiai – darželyje ir kita. Nesitikėkite, jog mažylis, dieną priverstas „virškinti“ naujus įspūdžius, dieną miegos it angelėlis. Norėdami kiek įmanoma sumažinti neigiamą permainų įtaką miegui, pasistenkite išlaikyti įprastą dienotvarkę (tas pat kėlimosi/gulimosi metas, miego ritualas, užmigimo procesas ir pan.). Kuo mažiau keisite miegelio taisykles, tuo vaikutis jausis ramiau ir greičiau grįšite į turėtus miegelius.
Atrodo, jau pavyko „sustyguoti“ kūdikio dienotvarkę taip, jog visi šeimos nariai, įskaitant, žinoma, ir mažylį, džiaugiasi kokybišku poilsiu. O Jūs, vaikučiui miegant, galite atlikti ne tik būtiniausius darbus, bet netgi skirti laiko sau. Tačiau staiga, nei iš šio, nei iš to, Jūsų kūdikio miegas ir vėl „išsiderino“… Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškiantį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat – sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Priklausomai nuo individualių mažylio vystymosi aplinkybių, miego regresas gali pasireikšti ir mažyliui būnant kito amžiaus.
Miego regresas, kuris, kaip tikriausiai jau spėjote suskaičiuoti, vieniems – silpniau, kitiems – visu pajėgumu, įprastai pasireiškia 5 kartus per dviejų metų laikotarpį – tai natūralus vaiko protinio bei fiziologinio vystymosi etapas, paliečiantis (o neretai – ir atnešantis gana dideles permainas) nusistovėjusius miego įpročius.
Jei pastebėjote žemiau pateiktus požymius, kuriuos, apibendrinus, galima vadinti tiesiog „pablogėjusiu miegu“, neabejokite: Jūsų vaikui – miego regresas.
Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites,. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių. Ką daryti? Tiesiog apsišarvuokite kantrybe bei, galvodami, kaip pagerinti vaiko miegą, nepradėkite formuoti ydingų miego įpročių (perkėlimas į savo lovą, migdymas ant rankų, migdymas maitinant krūtimi ir pan.).
Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Natūralu, jog, kūdikiui augant, jo miego poreikis mažėja: sumažinkite dienos pogulių trukmę bei laiką.
Su pavydu, prisiminusi savo jau eiline tapusią bemiegę naktį, klausotės, kaip draugė (žinoma, visa švytinti ir ne juodais paakiais!) džiūgauja, jog jos vaikas išmiega visą naktį. Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ – net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką (8 mėnesių, 9 mėnesių, darželinuką, paauglį) ar net suaugusįjį kalbėtume. Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Viskas yra taip žinoma, jog, prabudę ir supratę, kad dar laikas miegoti, įprastai akimirksniu ir vėl „lūžtame“.
Tuo tarpu tie kūdikiai, kurie yra migdomi pasitelkiant iš pažiūros padedančias, tačiau iš tikrųjų „meškos“ paslaugą darančias priemones (migdymas maitinant krūtimi, supant, nešiojant ar atliekant kitus veiksmus, neatsiejamus nuo tėvelių įsikišimo), pabudę, užmigti savarankiškai nemoka.
Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių. Tai galite, o ir, tiek dėl savo kūdikio, tiek ir pilnaverčio visos šeimos narių poilsio, turite padaryti ir Jūs.
Kiekviena mamytė/tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“. Tiesa, jei, po ilgų ir, deja, nesėkmingų bandymų pradeda svirti rankos, kreipkitės į mane. Kartu atrasime ir išspręsime problemas, trukdančias Jūsų vaikui savarankiškai užmigti.
Na, o žemiau pateikti patarimai, kaip padėti vaikui lengviau užmigti, yra universalūs, tinkantys dažnam mažyliui.
Kada mano vaikas pradės miegoti savo kambaryje ar bent jau savo lovytėje? Ar yra kokių auksinių patarimų, kaip, gulint kartu su vaiku toje pačioje lovoje, galima gerai pailsėti? Tai – vieni iš klausimų, kuriuos norėtų užduoti miego konsultantei tėveliai, besimėgaujantys (šiam žodžiui labai trūksta kabučių, tiesa?) miegu kartu su savo vaiku. O kartais – net ir ne su viena atžala…
Jei tokį klausimą pateiktumėte prieš vaikeliui gimstant ir sureaguotumėte į specialisto nuomonę, jog, dėl visos eilės priežasčių (pradedant saldžiu miegu ir baigiant intymaus gyvenimo su antrąja puse kokybe), miegas kartu su vaiku nėra rekomenduojamas, tikėtina, išvengtumėte visos eilės problemų. Patikėkite, užtenka vos poros kartų pasiimti mažylį pas save ir vaikutis prie to pripras. Tikėtina, jog ir Jūs. Juk miegoti apkabinus didžiausią turtą, iš tiesų labai smagu…
Tiesa, smagu tol, kol nesusiduriama su vaiko, o kartu – ir visos šeimos miego problemomis. Jei, pavyzdžiui, vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, natūralu, instinktyviai ieško krūties. Ir tikrai nebūtinai dėl to, jog išalko. Mamos krūtis – vienas iš būdų, padedantis lengviau užmigti. Tačiau ne savarankiškai, o su pagalba.
Vadinasi, jei norite išmokyti vaiką savarankiškai užmigti, pirmiausiai derėtų pradėti nuo jo „iškraustymo“ į savo lovytę. O, žinoma, geriausia, jog tokią praktiką taikytumėte nuo pat pirmųjų mažylio gyvenimo dienų ir dėl saugumo, rekomenduojama norint išvengti SKMS (staigaus kūdikio mirties sindromo).
Rutina – nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai – vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Vaiko organizme suaktyvės miego hormono melatonino gamyba, raumenys atsipalaiduos, tad iki saldaus miegelio liks visiškai nedaug žingsnių…
Pasikartosiu, jog, kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia – nuoseklumas. Jei, pavyzdžiui, sugalvosite pakeisti įvykių seką (pirmiausiai – pasaka, tik tada – dantukų valymas, o iki šios viską darydavote atvirkščiai), mažyliui gali kilti klausimas, dėl ko taip vyksta. Ir tas nelemtas „kodėl?“, tikėtina, sutrukdys sklandžiam užmigimo procesui.
Į miego ritualo kūrimą, nepamiršdami šiam suprantamais žodžiais paaiškinti ir miegelio svarbą organizmui, galite įtraukti ir jau ūgtelėjusį vaiką. Tiesa, vaikai, gavę laisvę kūrybai, neretai yra linkę labai įsijausti. Prisiminkite, jog miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti. Tad, kalbant apie vyresnius vaikus, nustatykite griežtas ribas, pavyzdžiui, jog galima rinktis tik iš dviejų knygų, kurias skaitysite prieš miegą.
Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu – 18,5 ° C – 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Kad ir kaip šiuolaikinės kartos atstovams gali būti sunku, dėl saldaus mažojo žmogeliuko miego, artėjant miego laikui, svarbu atsisakyti ir visų ekranų (televizorius, mobilusis telefonas ir pan.), skleidžiančių mėlyną, itin užmigimui trukdančią šviesą.
Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduoju naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame. Ši investicija, svarbi, kalbant apie kokybišką miegą, tikrai atsipirks.
Norint išvengti situacijos, kai, mažyliui užmigti neleidžia ar, esant negilaus miego fazei, pažadina pašaliniai garsai, sklindantys iš namų ar lauko, išbandykite „baltąjį triukšmą“.
Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su Jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tiesa, tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia. Nors vadinamasis „Cry-It-Out“ metodas, kaip liudija dalies tėvelių patirtis, neretai atneša gerus rezultatus, visiškai suprantama, jog Jūsų širdis gali būti tiesiog per „minkšta“ tokiai kardinaliai praktikai.
Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia – atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau. Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai, sutikite, nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas. Veikiau – tik laikinas savo gyvenimo palengvinimas, kuris, deja, turi nelabai malonias pasekmes.
Kaip ką tik aptariau, kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Norint to išvengti, dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“. O, juolab, kaip kartais daro dalis ūgtelėjusių vaikučių tėvelių, sąmoningai neapkrauti juos įvairiomis veiklomis, kurios turėtų neleisti mažyliui užsinorėti miegelio. Tokiu elgesiu tėveliai, ne paslaptis, neretai tikisi „išlošti“ daugiau laisvo laiko vakare. Tikiuosi, jau supratote, kad toks absurdiškas elgesys atneša kardinaliai priešingą efektą. Tai yra – ne saldžiai it angelėlis nuo 19 valandos snaudžiantį vaikelį, bet monstriukų pilną, verkiantį, n-kartų iki vidurnakčio pabusti spėjusį vaiką.
Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 – 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis – 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis – 3 valandos. Vienerių metų vaikas – jau daugiau, net iki 3,5-4 valandos.
Apie tai, jog mažylis nori miego, signalizuoja ir fiziniai, akivaizdžiai matomi ženklai:
Minėtas elgesys, jei artėja dienotvarkėje numatytas miego laikas, yra visiškai normalus. Tačiau, jei tai vyksta būdraujant, kuomet iki kito miegelio dar liko daug laiko, tikėtina, jog Jūsų mažyliui yra nuolatinis pervargimas.
Didelį miego trūkumą signalizuoja ir nuolatinis vaiko vangumas, didelis nenoras pabusti, kai jį žadinate, dažnas/greitas „lūžimas“, sėdint automobilio kėdutėje, vežime ar ant Jūsų rankų.
Tiesa, kai kuriems vaikams būdingi pervargimo simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ar netgi klaidinantys. Pavyzdžiui, pervargęs mažylis gali jausti norą būti „prilipęs“ prie tėvelių. Jūs džiaugiatės itin dideliu prieraišumu, o iš tiesų tai tegali būti tylus signalas, jog, „ei, mama, man reikia miego, padėk!“.
Dar vienas apgaulingas požymis – perdėtas vaiko aktyvumas ir nuolatinis bandymas kažkur išlieti savo energiją. Manote, kad tai – hiperaktyvumas? Gali būti. Tačiau, kaip supratote, vaikui gali trūkti tiesiog kokybiško poilsio.
Pastebėjus aptartą ar į jį panašų elgesį, atidžiau pasekite, kokia yra konkreti Jūsų vaiko naktinio bei dieninio miegelio trukmė. Jei mažylis miega gerokai mažiau, nei rekomenduojama jo amžiaus vaikams, akivaizdu, kad būtina šią situaciją taisyti. Dažnai padeda vaiko dienotvarkės korekcijos (jei tokios dar neturite, mažylio nuovargio priežastis aiški). Vienas svarbiausių jos punktų – gulimasis tomis pačiomis valandomis, nesvarbu, tai būtų eilinė darbo diena, savaitgalis ar atostogos.
Kai kurie tėveliai, pasakodami, jog jų ūgtelėjusio (pavyzdžiui, 2 metų) vaiko dienotvarkėje yra likęs tik naktinis miegas, tuo tarpu pietų miegelis – užmirštas reikalas arba likęs tik tomis dienomis, kai einama į darželį, akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Neva dienos pogulis – tik patiems mažiausiems.
Tai – anaiptol ne tiesa. Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną – būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego. Vis dar sutinkama klaidinga nuostata, neva vaikai, per dieną pervargę (tai yra turėję daug veiklos ir nemiegoję pietų miego), vakare, vos tik atsigulę į lovytę, tuoj pat užsnūsta ir giliai miega iki pat ryto.
Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus. Mažylis priešinsis migdymui ir, tikėtina, nakties metu ne kartą pabus.
Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį. Tad dažnam tėveliui, norinčiam turėti pakankamai laisvo laiko dienos metu bei išvengti pervargusio mažylio pykčio priepuolio, kyla klausimas, ką daryti, jei vaikas nemiega dieną? Tai – viena dažnesnių problemų, dėl kurių tėveliai kreipiasi į miego ekspertus.
Kortizolis – tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač – „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų – vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių. Tad, norint nesutrukdyti užmigimui, bent valandą prieš miegą vaikas turėtų būti laikomas atokiai nuo ekranų, o kambarys, kuriame miegama – užtamsinamas.
Žinoma, kalbant apie dienos miegą ir ypač kūdikius, ypač – mažiausius, kurių būdravimo laikas tarp miegelių yra trumpas (pavyzdžiui, 3 mėnesių kūdikiai būdrauja ne daugiau nei 1,5 valandos), tai gali pasirodyti gana sudėtinga. Juk vaiko tamsoje visą dieną nelaikysi! Visgi, tėveliai turėtų stengtis, jog daugiausiai dienos šviesos bei kontakto su ekranais būtų mažyliui pabudus, o, artėjant pogulio laikui, jų maksimaliai sumažėtų.
O užtemdyti dienos šviesą labai paprasta: tereikia įsigyti kokybiškas tamsinančias (vadinamąsias „blackout“ naktines užuolaidas.
Jei tyla – viena iš minčių, ateinanti į galvą, pagalvojus apie naktį, tai tikėtis „mirtinos“ tylos dieną, sutikite, yra naivu. Namiškiai, vaikui miegant, gali vaikščioti „ant pirštų galiukų“, tačiau lauke, nepaisant Jūsų noro, jog vaikas gerai nusnaustų, verda įprastas, neretai – triukšmingas – gyvenimas.
Geriausia, ką Jūs galite padaryti tokioje situacijoje – blaškantį, užmigti trukdantį ar galintį išbudinti triukšmą nuslopinti kitu, vadinamuoju „baltu“ triukšmu. Kai kuriems vaikams puikiai „sueina“, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvo ar dulkių siurblio skleidžiamas garsas. Tik kažin, ar dažnas iš Jūsų norėtumėte, jog kiekvienas kūdikio dienos miegas būtų lydimas tokių buitinių prietaisų veikimo? Tai gali ne tik gali erzinti, bet ir nėra labai ekonomiška, tiesa? Tad vienas populiariausių sprendimų – specialios mobiliosios programėlės arba tiesiog „Youtube“ įrašai su „baltu“ triukšmu“ arba ilgą laiką veikiantys „balto“ triukšmo aparatai. Tiesa, atkreipkite dėmesį į skleidžiamo garso stiprumą. Šis neturėtų būti didesnis nei 50 dB.
Pagrindinė melatonino – miego hormono – funkcija – pagalba mūsų organizmui raminantis bei ruošiantis nakties miegui. Didžiausia šios medžiagos gamyba „užsikuria“, artėjant nakčiai. To ženklas – natūralus nuovargio jausmas. Tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios kūdikių miegas dieną – opi problema dažnoje šeimoje.
Melatonino gamybą gali paskatinti įprastos veiklos, kurios yra neatsiejamos nuo sveiko vaiko dienotvarkės. Viena jų – buvimas lauke su mažyliu. Tiesa, stenkitės tai daryti netrukus po mažylio nubudimo, o ne artėjant miegelio laikui. Dienos šviesa skatina ne tik kortizolio, bet ir melatonino gamybą. Tiesa, šis procesas bus naudingesnis nakties miegui. Bet, kaip žinia, vaikų miegas naktį ir dieną yra tarpusavyje susiję. Geras dienos miegas reiškia kokybišką poilsį naktį. Galioja ir atvirkštinė tendencija: pilnavertis naktinis miegas žada gerą artėjančios dienos miegelį.
Fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik vaiko vystymąsi, nuotaiką, bet ir gali prisidėti prie saldesnio dienos miegelio. Tiesa, aktyvią veiklą į dienotvarkę įtraukite po vaikelio nubudimo, o ne prieš miegą. Priešingu atveju galima sulaukti atvirkštinio efekto. Vaikas bus toks įsiaudrinęs, jog apie miegą net galvoti nenorės.
Nuspėti vaiko reakciją, kai Jūs, kviesdami jį pietų miegelio, išjungiate mėgstamo animacinio filmuko seriją, siužetui pasiekus pačią įdomiausią vietą ar raginate kuo greičiau atsisveikinti su kiemo draugais, yra visiškai nesudėtinga. Ašaros, pyktis: tai – visiškai suprantamas vaiko, priversto užbaigti įdomią veiklą dėl to, jog atėjo laikas miegoti, yra visiškai suprantamas. Juk ir Jums tai nepatiktų, tiesa?
Norint išvengti tokios, su sklandžiu užmigimu niekaip nesuderinamos situacijos, pasirūpinkite, jog, bent 15 minučių prieš miegą, vaiko veikla būtų kiek įmanoma pasyvesnė, raminanti (pavyzdžiui, knygelių skaitymas).
Visi rūpestingi tėveliai stengiasi užbėgti už akių bet kokioms nelaimėms, galinčioms sukelti mažyliui išgąstį, fizinį skausmą ar net ir kur kas blogesnes pasekmės. Dienos metu, kai vaikutį galite nuolat stebėti, būna šiek tiek ramiau. O, išjungus šviesą ir atėjus miego laikui, išlenda visokie baubai…Taip, tėveliai irgi bijo, tik jų baimės dažniausiai susijusios su galimomis grėsmėmis vaikučiui. Ir iš tiesų, minėtos baimės ne visada yra „iš piršto laužtos“. Kai kurie neapgalvoti tėvelių sprendimai, susijęs su vaiko miegu, gali turėti skaudžių pasekmių.
Išskyriu rekomendacijas, į kurias, norint, kad kūdikio miegas būtų ne tik saldus, bet, ne mažiau svarbu, saugus, reikėtų atkreipti dėmesį.
Tai – tikrai normalu ir, juolab, visiškai negėdinga. Jei, išanalizavus įvairias rekomendacijas, kaip pagerinti mažylio miegą ir, išbandžius šias praktiškai, rezultatai neatitinka lūkesčių, žinokite, jog galite (o ir turite!) kreiptis pagalbos į miego specialistus. Taip pat, žinoma, ir į mane. Remdamasi gausiu teorinių ir, svarbiausia, praktinių žinių „bagažu“, ekspertės akimis įžvelgsiu tai, kas, tikėtina, glaudžiai susiję su Jūsų mažylio miego įpročiais bei galimomis problemomis. O, žinant, kur glūdi problemos esmė, išspręsti ją nebus sudėtinga. Ypač, kai vienoje komandoje dirba profesionalus miego ekspertas ir mažylį mylintis bei gerai pažįstantis tėvelis ir mamytė!